Seime pristatyta paroda: „Kovojančios Lietuvos prezidentas. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkas, partizanų generolas Jonas Žemaitis-Vytautas (1909-03-15–1954-11-26)“
2024 m. lapkričio 26 d. sukako 70 metų, kada Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininkui, partizanų generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui Maskvos Butyrkų kalėjime buvo įvykdyta mirties bausmė.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, pagerbdamas ryškiausio Lietuvos partizaninio karo vado atminimą, parengė parodą „Kovojančios Lietuvos prezidentas. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkas, partizanų generolas Jonas Žemaitis-Vytautas (1909-03-15–1954-11-26)“, skirtą šio neeilinio žmogaus gyvenimui ir kovai. Iškilmingas parodos pristatymas vyko Lietuvos Respublikos Seime. Parlamento Vitražo galerijos salė buvo sausakimša. Joną Žemaitį-Vytautą savo atėjimu pagerbė Seimo nariai, Jono Žemaičio- Vytauto giminės ir artimieji, svečiai iš Šilalės, Marijampolės, Jurbarko, Varėnos ir kitų Lietuvos miestų.
Jono Žemaičio-Vytauto atminimas buvo pagerbtas tylos minute ir jo garbei sugiedotas Lietuvos himnas.
Parodos atidarymo renginyje dalyvavo ir ją atvėrė LR Seimo narys, laikinai einantis Krašto apsaugos ministro pareigas Laurynas Kasčiūnas. Savo įžvalgomis apie šios asmenybės nuopelnus Lietuvos ginkluotam antisovietiniam pogrindžiui pasidalino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir centro istorikas dr. Darius Juodis.
„Šiandien drąsiai galime pasakyti, kad Jonas Žemaitis-Vytautas neabejotinai yra ryškiausia Lietuvos ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo figūra, įkūnijanti lietuvių tautos drąsą, pasiaukojimą ir ryžtą kovoje dėl Lietuvos nepriklausomybės. Linkiu, kad šios neeilinės asmenybės gyvenimo ir kovos istorija amžiams išliktų lietuvių tautos atmintyje“, – parodos atidaryme kalbėjo LGGRTC vadovas dr. A.Bubnys.
Jautrius žodžius partizanų vadui skyrė Jono Žemaičio sesers Kotrynos Žemaitytės-Juškienės proanūkė Kotryna Buono.
„Susirinkome prisiminti mūsų šalies didvyrį, partizanų generolą, su sovietų okupacija kovojusios Lietuvos vadovą Joną Žemaitį-Vytautą, nuo kurio mirties šiandien sukanka 70 metų. Dėkoju ir sveikinu Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojus su svarbios ir detalios parodos parengimu ir linkiu, kad šią parodą išvystų kuo daugiau žmonių. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad man tenka garbė atstovauti Žemaičio šeimai, esu jo sesers Kotrynos proanūkė“, – jautriai susirinkusiems kalbėjo K. Buono. Ji pabrėžė, kad tik laisvoje Lietuvoje galime didžiuotis mes visi, kad generolas Jonas Žemaitis-Vytautas buvo visų Lietuvos partizanų vienytojas.
Pasak LGGRTC istoriko dr. D.Juodžio, šiam žmogui pavyko padaryti tai, ko nepavyko padaryti niekam kitam, tai yra suvienyti kovai visos Lietuvos partizanus ir šį suvienijimą išlaikyti iki pat pabaigos.
Apie J. Žemaičio-Vytauto pasirinkimą ir auką kalbėjo LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė. Šią parodą parengė Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojos: Gerda Kazickienė, Vega Ribikauskienė, Aistė Tarabildienė. R.Driaučiūnaitė ypatingą padėką pareiškė ir LGGRTC istorikams, prisidėjusiems prie šios parodos rengimo. Tai dr. Dariui Juodžiui, Daliui Žygeliui, Rūtai Trimonienei, Daliai Urbonienei.
Parodoje daug dėmesio skiriama partizanų vado nueitam keliui kovojant su sovietų valdžia, suvienijant partizaninį judėjimą ir sukuriant bendrą pogrindžio vadovybę. Šią parodos dalį iliustruoja Jungtinės Kęstučio apygardos partizanų, Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio dokumentai, fotografijos.
Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos valstybės istorijos archyvo, Kauno regioninio valstybės archyvo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus. Taip pat iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Raseinių krašto istorijos muziejaus, Kėdainių krašto muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus bei privačių asmenų archyvų – Aušros Marijos Vilkienės, Ingos Staišiūnienės, Arijaus Ivaškevičiaus, Eglės Garrick, Dariaus Juodžio, Virginijaus Urbono, Valentino Kemėšio, Monikos Šipelytės, Vandos Zaborskaitės.
Renginyje partizanų dainas atliko Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“.
Paroda Seimo Vitražo galerijoje eksponuojama lapkričio 25 – gruodžio 16 dienomis. Aplankyti parodą galima penktadieniais nuo 11 iki 15 val. organizuojamomis atvirų durų valandomis Seime. Vėliau ši paroda keliaus per Lietuvos muziejus, bibliotekas, mokyklas ir kitas erdves.
Nuotraukos LRS Viktoriios Chornos
