Nuosavų automobilių remontas prieš išsinuomojant valdišką, rūpinimasis sutuoktinių transportu ir kelių automobilių priežiūra vienu metu – tai parodė LRT Tyrimų skyriaus atlikta Seimo narių išlaidų analizė. Nors politikai ginasi, kad griežtai laikosi taisyklių, Kultūros komiteto pirmininkas po LRT klausimų dalį pinigų grąžino. Tarp išlaidūnų – ir buvęs Jurbarko meras, dabar Seimo narys – liberalas Ričardas Juška.
Prašymas pagrįsti išlaidas – Seimo nariams jautri tema. Tuo įsitikino LRT Tyrimų skyrius, klausdamas parlamentarų apie jų pateiktas sąskaitas faktūras, atsiskaitant už parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Kai kuriuos politikus tai sutrikdė tiek, kad pasibaigus įrašui vienas politikas pagrasino už tokius klausimus sumažinti finansavimą LRT.
Bet yra dėl ko kelti klausimų. LRT Tyrimų skyrius peržiūrėjo 9 mėnesių visų Seimo narių išlaidas (nuo 2024 m. lapkričio vidurio, kai prasidėjo nauja kadencija, iki 2025 m. rugpjūčio pabaigos). Tūkstančiai čekių ir sąskaitų atskleidė neįprastas kai kurių politikų istorijas, dažniausiai susijusias su automobiliais.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Parlamentarų išlaidos rodo, kad kai kuriose automobilių nuomos sutartyse politikams palikta galimybė vėliau įsigyti automobilius, nors išperkamoji nuoma draudžiama.
- LRT automobilio įsigijimo galimybę pasibaigus nuomai užfiksavo net kelių parlamentarų sutartyse. Kultūros komiteto pirmininkas pernai kelyje kliudė objektą, automobilio remontui iš Seimo skyrė 600 eurų, bet jį pardavė ir išsinuomojo naują. Po LRT klausimų pinigus kanceliarijai grąžino.
- „Aušriečio“ V. Juciaus automobilio nuomos sutartyje įrašyta ir jo žmona.
- Seimo Pirmininko pavaduotoja R. Budbergytė apmoka ir nuosavo automobilio priežiūrą, ir sutuoktinio automobilio draudimus.
- Socialdemokratas S. Luščikas pernai remontavo nuosavą automobilį, pirko naujas žiemines padangas. Vėliau išsinuomojo valdišką, o Seimo pinigais sutvarkytą automobilį parduoda.
LRT išskyrė apie 20 parlamentarų visose frakcijose, kurių išlaidos transporto eksploatacijai sukėlė klausimų. Pavyzdžiui, kai kurie Seimo naujokai pirmą darbo mėnesį pradėjo remontuoti automobilius, už viešus pinigus nupirko jiems padangas, o netrukus išsinuomojo valdišką, asmeninį pardavė arba paliko šeimai.
Kitų politikų ataskaitose atsirado jų sutuoktinių vardai arba sąskaitos faktūros parodė, kad per 9 mėnesius remontuotos ir prižiūrėtos bent kelios mašinos.
O socialdemokratui Kultūros komiteto pirmininkui Kęstučiui Vilkauskui LRT Tyrimų skyriaus klausimai apie išlaidas pasirodė tinkama proga dalį vadinamųjų kanceliarinių lėšų grąžinti.
Antrą kadenciją Seimo nario pareigas einantis politikas 2024 m. lapkričio ir gruodžio ataskaitose pateikė, atrodytų, įprastus automobilio priežiūros dokumentus: už 470 eurų pirko naujas žiemines padangas ir dar už 600 eurų remontavo mašiną. Tačiau iš karto po remonto, sausį, išsinuomojo naują automobilį. Tai sukėlė klausimų, ar parlamentaras viešų pinigų nepanaudojo asmeniniams tikslams.
„Pirkdamas padangas ir remontuodamas automobilį dar negalvojau apie automobilio pardavimą ar kito automobilio nuomą. Tačiau 2025 m. atsirado naujų gedimų, automobilį iš savo lėšų sutvarkiau ir pardaviau. Automobilis jau buvo nuvažiavęs daugiau nei 300 tūkst. kilometrų ir tolesnė jo eksploatacija būtų ekonomiškai nenaudinga, todėl pardaviau“, – LRT atsakė K. Vilkauskas.
Kęstutis Vilkauskas | D. Umbraso / LRT nuotr.
Bet daugiausia klausimų sukėlė automobilio remonto aplinkybės. Peržiūrėjus sąskaitas paaiškėjo, kad tikroji remonto kaina buvo per 2 tūkst. eurų. Be to, pateiktas ir prašymas draudimo bendrovei padengti didžiąją dalį sumos, Seimo pinigais sumokant tik franšizę – 600 eurų. Tai kėlė įtarimų, kad K. Vilkauskas pakliuvo į eismo įvykį ir parlamentinėmis lėšomis dengė jo pasekmes.
„Į eismo įvykį nebuvau patekęs, tačiau kliudžiau ant kelio esančią kliūtį, taip apgadinau savo automobilį. Taip pat atsirado smulkūs bamperio apibraižymai, kurių kaltininkas nenustatytas. Remontas vykdytas iš draudimo lėšų, išskyrus franšizę (600 eurų). Atsižvelgdamas į Jūsų pastabas, Seimo kanceliarijai grąžinau 600 eurų, sumokėtus už automobilio remontą“, – teigė socialdemokratas.
Paklaustas, kodėl nusprendė grąžinti pinigus, politikas sakė, kad LRT padėjo atkreipti dėmesį į neatitikimus.
„Jūs labai gerą pastabą iškėlėte, pati Seimo kanceliarija pastebėjo, kad sumos nesueina, jūsų dėka sutvarkėme tą finansinį klausimą, ačiū“, – dėkojo K. Vilkauskas.
Parlamentarams numatyto išlaidų kompensavimo dydis kinta, nes yra susietas su šalies vidutine alga, tačiau šiemet vadinamųjų kanceliarinių pinigų biudžetas siekė apie 2 tūkst. eurų per mėnesį.
Išlaidos automobiliams – daugiausia parlamentinių lėšų „suvalganti“ dalis. Vien per tris šių metų mėnesius, LRT skaičiavimu, Seimo politikai saviems ir nuomojamiems automobiliams išleido apie 250 tūkst. eurų.
Seimo automobilių stovėjimo aikštelė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Galimybė įsigyti nuomojamus automobilius
Didžioji pinigų dalis tenka automobilių nuomai, visai neseniai grįžusiai į politikų išlaidų eilutes. Tam 2021 m. gruodį pritarė Seimo valdyba. Nuo 2016 m. ši galimybė panaikinta, nes dalis Seimo narių naudodavosi schema, kai automobilį įsigydavo išperkamosios nuomos būdu – po kadencijos pabaigos transporto priemonę išsipirkdavo už likutinę vertę.
Grąžinus galimybę politikams ir vėl nuomotis valdiškus automobilius, įvestas apribojimas, kad parlamentarai negali naudotis išperkamąja nuoma. Peržvelgus visas dabartines Seimo narių automobilių nuomos sutartis, mašinų išpirkimai iš tiesų niekur nenurodyti, tačiau kai kuriose sutartyse įrašyta, kad „nuomininkas turi pirmumo teisę įsigyti nuomotą automobilį už rinkos kainą“.
Tai ne išperkamoji nuoma, tačiau sutartyje minima rinkos kaina, kurią nustato arba nepriklausomas vertintojas, arba pats pardavėjas su nuomininku. Šis punktas atsirado nemažai sutarčių, tarp jų ir konservatorės Agnės Bilotatės dokumentuose, bet ji sakė po kadencijos neketinanti įsigyti nuomojamo automobilio.
„Tai būtų nepadoru. Čia, matyt, standartinė sutartis, kuri buvo pateikta, bet jokiu būdu pasibaigus kadencijai arba nesibaigus, tokie dalykai negali būti daromi“, – LRT komentavo konservatorė.
Agnė Bilotaitė | E. Blažio / LRT nuotr.
Politikė nuo rugpjūčio už daugiau kaip 800 eurų nuomojasi 2025 m. registracijos sportinę „Audi Q5“. Sutartyje nurodyta, jog taikytas 1 000 eurų mokestis, kad automobilis būtų pristatytas iš užsienio, nors A. Bilotaitės parlamentinėse išlaidose tokia suma nefiksuota.
„Aš, žinokite, tikrai nepamenu, ar tas dalykas užfiksuotas. Susisiekiau su nuomininku, sutarėm, kad neviršytų to biudžeto, kad automobilis nebūtų išskirtinai prabangus. Buvo ir kitų modelių automobilių, bet jų kaina buvo didesnė. Tiesiog pasirinkau pigesnį, o kaip jį atvarė, šis aspektas nebuvo aptartas“, – dėstė A. Bilotaitė.
Praėjus kiek laiko po šio pokalbio politikė susisiekė su LRT žurnalistais ir patikslino: kreipėsi į nuomos bendrovę, kad minėta sutartis būtų pakeista.
„Ačiū, kad atkreipėte dėmesį dėl nuomos sutarties. Neturėjau ir neturiu ketinimų įsigyti automobilio pasibaigus nuomos terminui. Taip pat jau kreipiausi į nuomos bendrovę, kad šis punktas būtų atitinkamai pakeistas“, – žinute rašė konservatorė.
Galimybė po nuomos turėti pirmenybę įsigyti automobilį atsirado ir „Nemuno aušros“ frakcijos nario Vytauto Juciaus sutartyje. Jis už 1 100 eurų per mėnesį nuomojasi naujausią automobilį „Mazda“.
„Neplanuoju to daryti, tikrai neplanuoju. Ketverių metų automobilis man jau nebebus reikalingas, rida bus pakankamai didelė. Nemanau, kad jo norėsiu“, – komentavo „aušrietis“.
Tačiau V. Juciaus sutartyje yra ir kitas netikėtas įrašas.
Seimas | D. Umbrasas / LRT
Ataskaitose – šeimos nariai
„Nemuno aušros“ frakcijos nario automobilio nuomos sutartis unikali tuo, kad jo vienintelio dokumente atsirado sutuoktinė. Ji nurodyta prie papildomų vairuotojų. Tačiau Seimo narys sako, kad antrąją pusę įrašė, nes taip pasiūlyta, o ne dėl to, kad žmona vairuoja „seiminį“ automobilį.
„Pasiūlė, kad galbūt reikia papildomo vairuotojo, ką aš pasiūlysiu, svetimą žmogų? Pasiūliau žmoną. Ji pati turi automobilį, juo ir važinėja“, – teisinosi politikas.
Sutuoktinio dokumentai atsirado ir Seimo Pirmininko pavaduotojos socialdemokratės Rasos Budbergytės išlaidose. Jos ataskaitose matyti, kad parlamentarė Seimo pinigais apmoka nuosavo „Volkswagen Touareg“ priežiūrą ir draudžia sutuoktinio Rolando Galvėno automobilį. Jo kasko ir civilinis draudimai kainuoja apie 700 eurų per metus.
„Tuo automobiliu, ar vienu, ar kitu, važiuoju į regionus, kai vykstu susitikti su rinkėjais arba dalyvauti partiniuose renginiuose. Patvirtintose taisyklėse nėra jokio draudimo, todėl elgiuosi pagal teisės aktus“, – komentavo R. Budbergytė.
Rasa Budbergytė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Iš tiesų, Seimo nariams ne tik atlaisvinti finansiniai ištekliai automobiliams išlaikyti, bet ir nėra draudžiama rūpintis šeimos narių transportu, finansuoti kelis automobilius ar net iš viešų pinigų nuomotis vieną, bet kartu remontuoti kitą mašiną.
„Tai kiekvieno Seimo nario asmeninė atsakomybė, kaip jis sudėlioja prioritetus parlamentinei veiklai ir tam skiria lėšas“, – LRT sakė Seimo etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė valstietė Aušrinė Norkienė.
Paremontavo asmeninius ir išsinuomojo naujus
Prioritetus investuoti į asmeninius automobilius vos pradėję darbą Seime išsikėlė kai kurie parlamento naujokai, kurių kadencija prasidėjo praėjusio lapkričio 14 d., o jau gruodį kanceliarijai teikė remonto sąskaitas. Nemažai jų netrukus po investicijų išsinuomojo naujus automobilius.
Dauguma LRT komentavo, kad labai įtemptai dirbo ir daug važinėjo. Pavyzdžiui, socialdemokratas Saulius Luščikas pernai lapkritį pateikė beveik 400 eurų automobilio „Nissan“ priežiūros sąskaitą, gruodį nupirko naujas žiemines padangas, sausį apmokėjo antro automobilio „Toyota“ metinį draudimą, o nuo vasario išsinuomojo trečią automobilį.
„Nissan“ buvau nusipirkęs, kai išrinko į Seimą, gavau teisę išsinuomoti automobilį, išsinuomojau kaip ir visi. O „Nissan“ yra pardavinėjamas. Žinokite, nuvažiuojame daug kilometrų, savo automobilio būtų gaila“, – dėstė Seimo narys.
Saulius Luščikas, Jurgita Šukevičienė, Antanas Nedzinskas | D. Umbraso / LRT nuotr.
Paklaustas, ar automobilį pardavinėja su už viešus pinigus nupirktomis padangomis, S. Luščikas patvirtino, kad jas parduos kartu.
O „aušrietis“ Saulius Bucevičius taip pat pernai gruodį Seimo kanceliarijai teikė asmeninio automobilio priežiūros sąskaitą, siekiančią apie 600 eurų, tačiau nuo 2025 m. sausio pirmų dienų išsinuomojo kitą automobilį. Nors nuoma iki vasaros pabaigos nebuvo nutrūkusi, pavasarį jis remontavo ir trečią automobilį (už 290 eurų). Per tris šių metų mėnesius automobilių nuomai, aptarnavimui ir kelionėms jis iš viso išleido daugiau kaip 3 tūkst. eurų.
„Šeima turi tiek transporto priemonių. Jei man su ta transporto priemone reikėjo pavažiuoti, vadinasi, ji turi atitikti visus reikalavimus. Kai nuomojama mašina buvo atiduota remontui ar pakeitimui, turėjau su kuo nors važiuoti“, – LRT komentavo politikas.
Jam spalio antrą savaitę panaikintas imunitetas dėl „čekiukų“ istorijos einant Akmenės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas. Jis įtariamas pasisavinęs 800 eurų.
Panaši situacija ir su „Nemuno aušros“ frakcijos nariu Tadu Sadauskiu. Politikas priešpaskutinę praėjusio gruodžio dieną gavo beveik 600 eurų automobilio remonto sąskaitą, kurią pateikė kanceliarijai. O nuo kovo važinėja nuomojamu automobiliu.
„Tas remontas nebuvo didelis, einamieji dalykai. Stabdžiai, važiuoklė remontuojama, tai, kas nusidėvi. O vėliau dar naudojau savo, tik nusprendžiau, kad bus ekonomiškiau pasiimti naujesnį automobilį“, – sakė T. Sadauskis.
Ir vėl panaši istorija su mišrioje frakcijoje dirbančiu Vitalijumi Šeršniovu. Nors pernai gruodį remontavo asmeninį automobilį „Subaru“, to paties mėnesio pabaigoje išsinuomojo naują. Jis LRT sakė, kad tuo metu daug važinėjo regioniniais keliais, todėl teko automobilį tvarkyti, o išsinuomoti kitą prireikė dėl jam duotų pastabų, kad neatitinka „prestižo“.
„Esu gavęs nemažai priekaištų, kad labai „neprestižiškai“ su tuo savo „traktoriuku“, kai pasirodau renginiuose, tad teko priimti sprendimą nuomotis padoresnį automobilį. Šiandien veiklą vykdau taip: į renginius važinėju su gražiu automobiliu ir dažniausiai su kostiumu, o kai reikia spręsti įvairius gyventojų klausimus ir jei reikia važiuoti vos ne per arimus, naujo automobilio negadinu ir važiuoju savo traktoriuku, dažniausiai jau be šlipso ir su džinsais“, – LRT komentavo Seimo narys.
Vitalijus Šeršniovas | Utenos r. sav. nuotr.
Anot jo, kol važinėja nuomojamu automobiliu, iš kanceliarinių lėšų asmeninio remontuoti nedrįsta.
Iš viešų pinigų išlaiko kelis automobilius
Turėti du automobilius: vieną, skirtą miestui, kitą – kaimui, pasirodo, yra populiarėjanti Seimo praktika. Ir ja naudojasi ne tik vienmandatėse apygardose išrinkti politikai, bet ir į Seimą patekę pagal partijos sąrašą. Kai kuriems dviejų automobilių reikia gyvenant sostinėje, pavyzdžiui, socialdemokratui Sauliui Čaplinskui.
Jis iš parlamentinių lėšų prižiūri automobilius „BMW“ ir „Peugeot“, tam yra išleidęs apie 1,6 tūkst. eurų.
„Taip, jais naudojuosi tik aš. Atskiro automobilio parlamentinei veiklai nenuomoju“, – LRT rašė politikas.
Liberalas Ričardas Juška iš parlamentinių lėšų taip pat išlaiko 2 automobilius – „Toyota“ ir „Volkswagen Passat“. Šio transporto priežiūrai nuo kadencijos pradžios jau yra skyręs apie 2,5 tūkst. eurų.
Anot politiko, automobilis „Toyota“ – neseniai įsigytas asmeninėmis lėšomis, todėl jį labiau saugo, ypač kai reikia vykti į savo vienmandatę apygardą – Pagėgius.
„Naujas automobilis naudojamas atstumu Jurbarkas–Vilnius, o blogais keliais – „Passat“, – sakė liberalas. Paklaustas, ką veikia senasis automobilis, kai važiuoja nauju, R. Juška teigė, kad „Volkswagen“ arba naudojamas šeimos reikalams, arba laukia savo eilės.
Ričardas Juška | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Kad kartais šeimos nariai važinėja už Seimo pinigus tvarkomu automobiliu, prasitarė ir valstietis Valius Ąžuolas. Jis vasarį parlamentines lėšas (daugiau kaip 900 eurų) naudojo „Volvo“ remontui ir dar už 400 eurų pirko naujas dalis. O gegužę pateikė ir „Mercedes Benz“ remonto sąskaitą (811 eurų).
„Visi mano vardu registruoti automobiliai, naudojami Seimo nario veikloje, prižiūrimi atsakingai ir tinkamai remontuojami. Kai kuriuos smulkesnius techninius darbus, esant tinkamoms sąlygoms ir turint atitinkamų žinių, atlieku pats – tam turiu įsirengęs asmeninį garažą. Pažymiu, kad visi automobiliai yra mano asmeninė nuosavybė. Kartais jais pasinaudoja ir šeimos nariai, tačiau tai neturi įtakos automobilių naudojimui Seimo nario veiklai vykdyti“, – dėstė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas.
Jo frakcijos kolegos Bronis Ropė ir Česlavas Olševskis, viešais pinigais taip pat išlaikantys po 2 automobilius, sako, kad automobiliais naudojasi tik jie.
„Seimo nario veiklai naudoju tą transporto priemonę, kuri tuo metu techniškai tvarkingesnė ir tinkamesnė kasdieniam naudojimui. Todėl skirtingu metu naudojami skirtingi automobiliai“, – į laišką atsakė Č. Olševskis.
Bronis Ropė | P. Peleckio / BNS nuotr.
Automobilių gausą LRT užfiksavo ir Audito komiteto pirmininko, „Nemuno aušros“ frakcijos nario Artūro Skardžiaus ataskaitose. Pavyzdžiui, 2024 m. gruodį „Audi Q5“ remontas kainavo 1,3 tūkst. eurų. Tą patį mėnesį politikas draudė „Mercedes Benz“, kurio kasko draudimo įmokas apmokėjo ir birželį, nors dar gegužę tvarkė „Audi“ elektros instaliaciją.
O nuo liepos A. Skardžius sudarė ilgalaikę automobilio nuomos sutartį, tam skyrė apie 900 eurų per mėnesį. Paaiškinti, kaip susiklostė tokia situacija, kai prireikė apmokėti dviejų automobilių priežiūrą, o vėliau išsinuomoti ir trečią, Seimo narys laiko nerado, į klausimus, siųstus el. paštu, neatsakė.
susikuri sau „taisykles” …ir naudojiesi. Galima juk. Moralinė pusė? Tai iki naujų rinkimų dar toloka…per tą laiką ir įsisavinsim lėšas ir pasimiš viskas.