Lapkričio 14 d. Palangoje apdovanoti geriausi Vakarų Lietuvoje įgyvendinti projektai pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamas Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemones. Net 25 gyvenvietes, kurios Europos Sąjungos paramos fondų lėšomis įgyvendino projektus, nurungė Veliuona. Projektas „Veliuonos miestelio kompleksinis sutvarkymas“ įvertintas antrąją vieta ir nusileido tik tauragiškiams.
Konkursas, kuriame Vakarų, Rytų ir Pietų Lietuvoje išrinkti geriausi pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamas priemones 2009-2014 m. įgyvendinti projektai, vyko jau antrą kartą. Geriausiai ir gražiausiai sutvarkytas gyvenvietes išrinko VRM, Centrinės projektų valdymo agentūros ir regionų plėtros tarybos specialistai.
Nominacijoje Geriausias Vakarų Lietuvoje įgyvendintas projektas pagal priemonę „Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“ pirmąją vietą laimėjo Tauragės rajono savivaldybės įgyvendintas projektas, daug permainų atnešęs Batakiams, Žygaičiams, Lomiams, Pagramančiui ir Skaudvilei.
Panaudojo paramą
Istorinio kraštovaizdžio draustinio statusą turinti Veliuona panaudojant Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos lėšas sutvarkyta 2011 metais. Projektui buvo skirtas 1075431 Lt finansavimas, tačiau išleista mažiau – 985384 Lt. Europos Sąjungos parama sudarė 905488 Lt, savivaldybės biudžeto lėšos – 79896 Lt.
Įspūdingą istorinę praeitį menanti Veliuona anksčiau kėlė ir niūrių emocijų – viešosios erdvės buvo apleistos, o veliuoniškiai ir užsukantys turistai pasigedo sutvarkytos infrastruktūros.
Europinė parama pakeitė Veliuoną – įrengtas stadionas ir krepšinio aikštelė, teniso kortas, vaikų žaidimo aikštelė. Sutvarkyta miesto aikštė, akį traukia želdiniai, atsirado pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo aikštelės, suremontuotas viešasis tualetas, lauko suoliukai ir šiukšliadėžės. Pasikeitė ir seniūnijos pastatas: atnaujintas fasadas, pakeisti langai. Sutvarkius miestelio viešąją infrastruktūrą jis tapo patrauklesnis. Nors savojo krašto ir taip į nieką nekeistų, veliuoniškiai pripažįsta, kad senoji Veliuona labai pasikeitė.
Pirmas blynas neprisvilo
Jurbarko r. savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja ir vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė tikina, kad Veliuonos įvertinimas projektų konkurse buvo kiek netikėtas. Miestelis rajone buvo sutvarkytas vienas pirmųjų, tačiau pasirodė, kad pirmas blynas nebūtinai prisvyla.
„Konkurse nugalėtojus rinko kompetentingų specialistų komisija. Tai ne koks nors internetinis balsavimas, kurį laimi tie, kas turi daugiau draugų. Vertintojai prieš balsuodami aplankė, apžiūrėjo visus objektus. Tik tada buvo nuspręsta, kurios gyvenvietės sutvarkytos geriausiai“, – sakė G. Gadliauskienė.
Nors panaudojant Europos Sąjungos 2007–2013 m. finansavimo laikotarpio Sanglaudos skatinimo veiksmų programos paramą sutvarkyti visi rajono seniūnijų centrai, Veliuona unikali čia atsiveriančiais vaizdais. Nuo išpuoselėto istorinio miestelio centro, kuris sutvarkius tapo pasivaikščiojimų ir laisvalaikio vieta, atsiveria įspūdingas Nemuno slėnis ir kitoje pusėje plytinčios Suvalkijos lygumos.
„Veliuona išskirtinė ir Vytauto Didžiojo paminklu. Paminklų šiam kunigaikščiui Lietuvoje yra vos keletas ir nemaža dalis jų – Jurbarko rajone“, – kalbėjo G. Gadliauskienė.
Turistus traukia kaip magnetas
Veliuona – vienas seniausių, gražiausių ir įdomiausių Lietuvos miestelių. Archeologiniai radiniai tvirtina, kad viename seniausių ir įdomiausių Lietuvos miestelių žmonių gyventa net prieš 10 tūkstančių metų. Turistus visada dominęs miestelis jį sutvarkius virto tikru keliautojus traukiančiu magnetu.
Veliuonos seniūnas Egidijus Mikšta pripažįsta, kad turistinio sezono metu būna dienų, kai atvykėliai taip užkemša miestelio centrą, kad per jį sunku ne tik pravažiuoti, bet ir praeiti.
„Sunku pasakyti, kiek turistų į Veliuoną atvyksta per metus. Tačiau skaičiai labai dideli, manome, kad apie 30 tūkst. Galbūt galima tiksliau suskaičiuoti pagal muziejuje parduodamų bilietų skaičių, tačiau toli gražu ne visi ten užsuka“, – svarstė seniūnas.
Keliaujantys žmonės apžiūri ne tik įspūdinga apžvalgos aikštele tapusį miestelio centrą su LDK kunigaikščio Vytauto Didžiojo paminklu, bet ir pagaliau rekonstruojamą bažnyčią, piliakalnius. Lankytojų sulaukia ir aplink istorinį miestelio centrą įsikūrusios parduotuvės, kavinės.
Kad lankytojų Veliuonai netrūksta, tvirtina ir nuolat seniūnijai savo technika įvairius darbus atlikti padedantis verslininkas Jonas Jurevičius. Tikras šio krašto patriotas tikina, kad būna dienų, kai į miestelį užsuka net keliolika autobusų su turistais. Daugybė žmonių Veliuoną aplanko keliaudami nuosavais automobiliais, dviračiais, motociklais.
„Veliuonoje judėjimo niekad netrūko. Tik dabar gatvės daug tvarkingesnės ir gražesnės, sutvarkyta erdvė, kurioje galima rengti šventes“, – sakė J. Jurevičius.
Pasak E. Mikštos, tvarkant miestelį būta ir nesklandumų, tačiau nurimus aistroms, ypač dėl skulptūros deivei Velionei, žmonės įvertino geras permainas. Kylančiuosius į Veliuoną tarp piliakalnių vedančiu keliu pirmiausia ir pasveikina ši deivė. Kiek tolėliau stovi Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia, viena seniausių katalikų šventovių Žemaitijoje.
„Bažnyčios vietoje seniau buvo pagonybės kulto vieta, kur vaidilutės kūreno ugnį deivei Velionei. Kai kurie miestelio gyventojai buvo nepatenkinti dėl skulptūros, tikėjosi, kad vieta liks grynai katalikiška. Tačiau visi turi suprasti, kad Veliuonos istorija – sena ir turtinga. Čia susikerta istorinės datos, asmenybės, religijos – taip pat“, – sakė E. Mikšta.
Ilgus amžius gyvuojančio miestelio žmonės didžiuojasi jo istorija, tačiau kartais perlenkia lazdą susiginčydami net dėl to, kurie yra veliuoniečiai, o kurie – veliuoniškiai.
„Vienais laikomi tie, kurie pragyvenę Veliuonoje mažiau nei dešimtmetį, kitais tie, kurie čia gyvena nuo pat gimimo. Tik jau nebeprisimenu, kurie yra kurie. Tačiau svarbiausia, kad ir vieni, ir kiti myli Veliuoną, nes nemylėti jos – neįmanoma“, – juokėsi seniūnas.
Svajoja apie muziejų
Turtinga miestelio istorija šiuo metu sutalpinta Veliuonos dvare esančiame muziejuje. Nuomos sutartis su šio dvaro savininke baigsis 2017 m., todėl muziejaus ateitis dvare neaiški. Būtent todėl veliuoniškiai susirūpino muziejaus likimu ir ėmėsi žygių jį įkurdinti miestelio centre esančiame pastate. Veliuonos seniūnas mano, kad keisis ne tik muziejaus vieta – jame labiau turėtų būti akcentuojama ne krašto žmonių buitis, o istorija. Neatsitiktinai žmonės įdėmiai seka, ką tvarkydami bažnyčią ir jos aplinką randa archeologai. Gyventojai tikisi, kad radinius pavyks išsaugoti vietinei ekspozicijai.
„Jei radiniai nukeliaus į kitus muziejus, juos bus labai sunku atgauti. O juk rastas net Vytauto laikų strėlės antgalis“, – sakė E. Mikšta.
Praeitį ir dabartį branginantys Veliuonos žmonės ypač vertina Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Sulaukus svaraus finansavimo įgyvendinti ilgai brandinti planai. Beje, veliuoniškiai jau žino, kaip pro šalį vykstančius žmones sustabdys net žiemą. Seniūnija padedama J. Jurevičiaus netrukus ant kalno pastatys kalėdinę eglę. Šviečiantis medis matysis iš toli ir kvies užsukti į miestelį.
Lukas PILECKAS
