Šimkaičiai„Šventės vyksta – ko daugiau reikia!“ – į klausimą, kaip seniūnija pradeda naują savaitę, sakė Šimkaičių seniūnė Elena Šileikienė. Mintyje ji turėjo ne tik tradicines seniūnijos šventes – Jonines Šimkaičiuose ir Atsimainymo atlaidus Vadžgiryje, bet ir Jurbarko krašto šventę, ketvirtadienį prasidėsiančią Šimkaičių girioje, prie generolo Jono Žemaičio vadavietės-bunkerio.
„Reikia nupjauti pakeles, apsitvarkyti – privažiuos daug svečių“, – sakė E. Šileikienė, kurią pirmadienio rytą užtikome pakeliui į rajono centrą. Reikalų savivaldybėje, pasak jos, nemažai.
O vietoje reikalų irgi daug. Pagrindinis rūpestis – aplinkos tvarkymas ir priežiūra. Tuos darbus atlieka nuolatinio darbo neturintys gyventojai.
Šimkaičių seniūnijoje liepos 1 d. buvo 117 bedarbių, jie sudarė 10,3 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų.
O kur seniūnijos gyventojai gali įsidarbinti? „Yra daug stiprių ūkininkų, keturios parduotuvės, granulių gamykla, dvi žemės ūkio bendrovės, jos surenka visus, kurie gali dirbti“, – sakė seniūnė.
Vadžgirio pagrindinėje mokykloje, pasak seniūnės, liko apie pusšimtį mokinių, o kiek jų bus rugsėjo 1-ąją, nežinia.
Tačiau dėl mokyklos, kaip kultūros židinio net jos nelikus, Vadžgirys nepatirtų didelio nuostolio – miestelyje aktyviai dirba Eržvilko kultūros centro skyrius, biblioteka. Kituose kaimuose kultūros funkcijas perėmusios bendruomenės.
Seniūnijos ramstis, pasak E. Šileikienės, labai geri seniūnaičiai: Paskynuose – Algis Dobilas, Vadžgiryje – Erika Žievienė, Baltraitiškėje – Arūnas Užkuraitis, Šimkaičiuose – Danguolė Stašaitienė, Pauliuose – Vygantas Baršauskas.
Dar seniūnė pasidžiaugė, kad šią vasarą pavyko nauja tvora aptverti seniūnijos pastatą ir teritoriją aplink jį. „Dirbome savo jėgomis, o lėšų skyrė savivaldybė. Tvora kainavo apie 2 tūkst. eurų“, – sakė seniūnė ir tikino, kad tvora būtina dėl seniūnijos turto saugumo.
Eržvilkas
Eržvilko seniūnijoje pirmadienio rytą pasidžiaugta savaitgalio trofėjais. Šeštadienį Jurbarke vykusiose XI Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių antrojo etapo varžybose startavo ir eržvilkiškiai ir pelnė tris prizines vietas. Pirmą vietą iškovojo virvės traukimo rungtyje, antrą – seniūnų trikovėje, trečią – šaškių varžybose.
Seniūnas Gintaras Kasputis ypač dėkojo ūkininkams, darbų įkarštyje atradusiems laiko atstovauti seniūnijai ir rajonui.
O visi einamieji darbai suplanuoti, ir viskas eina sklandžiai. „Dirbančių žmonių turime daug: 3 pagal Užimtumo programą, 6-7 atidirbinėjantys už pašalpas ir dar seniūnijos darbininkas. Bet ir darbo daug – prižiūrime 35 ha ploto viešųjų erdvių. Kai baigsime šienauti prie Lybiškių ir Varlaukio kapinių, būsime nušienavę jau 105 hektarus“, – pasakojo G. Kasputis.
Seniūnijoje užsimota išspręsti komunalinių atliekų surinkimo ir rūšiavimo problemą. „Daug kur pasikeitė situacija nuo atliekų rinkimo pradžios. Dabar visi turi bendrųjų atliekų konteinerius ir beveik visi rūšiavimo. O į bendrus atliekų konteinerius šiukšles veža kas tik nori – iš Kelmės, Tauragės, Skaudvilės. Tuo įsitikinome pastatę stebėjimo kameras. Konteineriai prisipildo per parą, o pašalinių atvežtos šiukšlės išaugina mums kainą už atliekų surinkimą“, – sako seniūnas.
Kai kuriuose kaimuose jau panaikintos bendros atliekų surinkimo aikštelės, paslauga individualizuojama, konteineris statomas ne tokioje matomoje vietoje. „Visur, kur taip padarėme, švaru ir tvarkinga. Šiukšlių surinkimas yra didelis ir atsakingas darbas, bet jis turi būti nematomas, o ne taip, kaip dažnai būna, kad pasistatome konteinerius gražiausiose, matomiausiose vietose“, – sako G. Kasputis.
„Stebėjimo kameras nusipirkome pirmieji – būtent stebėti atliekų konteinerius. Dabar kameras turi ir kitos seniūnijos, tik nežinau, ar naudoja“, – Eržvilko seniūnas pasufleruoja ir kitiems, kaip įvesti tvarką atliekų surinkimo aikštelėse.
Per vasarą tvarka įvedinėjama ir seniūnijos keliuose bei gatvėse. Keliai, kurių yra 157 km, greideriuojami, valomi pakelių grioviai, pažvyruojama danga. Gatvėse gaudomi benamiai šunys.
„Jie tarsi tiksinti bomba, nes šunys mėgsta daugintis. Jau penkis šią vasarą išvežėme į šunų prieglaudą, o dar šeši laksto“, – sako seniūnas ir prašo gyventojų atsakingiau elgtis su gyvūnais.
Tenka tvarkyti ir kažkada žemėtvarkininkų padarytas klaidas. „Šnekuosi dabar su jumis iš Kubiliškės kaimo – čia ieškome lauko gruntinio kelio. Žemėtvarkos planuose jis nubrėžtas per privatų sklypą ir net per namo bei tvarto kampą. Tokių žemėtvarkininkų pridarytų nesąmonių jau esame išsprendę apie 20. Kai matuojant žemes nepalikta privažiavimų prie sodybų ir sklypų, kyla visokių problemų“, – sako Eržvilko seniūnas.
Eržvilko seniūnijoje yra 73 kaimai, visus per dieną apvažiuoti būtų sudėtinga, tačiau seniūnas pradėjo lankyti netvarkingas sodybas. „Kitaip sakant, apsileidėlius, – patikslina G. Kasputis. – Kai kurie tokie iš tingėjimo, kai kurie – išvykę ir palikę neprižiūrimas sodybas. Keturi savininkai jau įspėti. Šiemet miestelyje nugriovėme vieną bešeimininkį pastatą, sutvarkėme aplinką. Kasmet seniūnijoje sutvarkomi 8-9 tokie objektai.“
Smalininkai
Smalininkuose ryškiausias pokytis – naujai išasfaltuota pagrindinė miesto gatvė. Iki tol gana ilgai pėstieji ir važiuoti turėjo laviruoti tarp duobių, iškastų vykdant vandentvarkos projektą.
Seniūnas Ramūnas Alminas džiaugiasi, kad pasisekė pasiekti, jog naujas asfaltas būtų paklotas nuo pat įvažiavimo į Smalininkus, o ne nuo posūkio į Stoties gatvę, kaip planuota anksčiau.
Kita naujiena – pontoninė mažųjų laivelių prieplauka Nemune – gal ir ne visų pastebėta, nes sumontuota ne lankomiausioje vietoje prie Vandens matavimo stoties. Prieplauka Perkėlos gatvėje pastatyta seniūno iniciatyva, prisidedant smalininkiečiams. Ypač seniūnas dėkoja „Jurlotos“ įmonei bei Antanui Girdžiui, kuris, beje, ir pats turi laivelį.
Švenčiant Nemuno šventę liepos mėnesį į Smalininkų prieplaukėlę jau buvo atplaukę laivų, ir žmonės buvo paplukdyti, tiesa, ne visi norintys – tam tiesiog nebuvo galimybių.
„Aš tikiuosi, kad yra prisišvartuojančių šioje prieplaukėlėje ir išlipančių į krantą. Jei žmogus turi laivą, tai norisi juo ir plaukti“, – sako seniūnas ir užveda kalbą apie Smalininkų ateities vizijas.
O vizijos ir darbai susiję su kurortinės vietovės statusu. „Esmė – grąžinti veiklą senajame Smalininkų uoste. Tai didelis ir sudėtingai įgyvendinamas uždavinys“, – sako seniūnas.
Liepos pabaigoje R. Alminas kartu su Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoju Dariumi Juodaičiu lankėsi Vidaus vandens kelių direkcijoje konsultuotis dėl uosto įregistravimo ir pagalbos gerinant laivybos sąlygas Nemune ties Smalininkais.
Uosto registravimas, pasak R. Almino, savivaldybės, o ne seniūnijos kompetencija. Tačiau dėl savivaldybės pritarimo uosto planams seniūnas neabejoja – po vizito savivaldybė jau išsiuntė prašymą, kad Smalininkų uostą direkcija įtrauktų į savo planus.
„Užduotis – kad senasis uostas veiktų, kad atplauktų laivai, kad išliptų žmonės. Tai būtų ne tik vietinės, bet ir regioninės svarbos įvykis, nes plaukiant iš Kauno į Nidą Smalininkai būtų vienintelis pusiaukelės sustojimas. Ir kad uoste būtų laikomi laiveliai“, – sako R. Alminas.
Gražiai, pasak seniūno, skamba: plaukiam, Benai, į Nidą! O kodėl gi negalėtų būti plaukiama iš Smalininkų?
Šiuos planus įgyvendinti būtų galima pritraukus investuotojų arba europinių projektų lėšų. Panašiai, pasak R. Almino, buvo įrengtas Drevernos uostas. Atgaivinus uostą naudos būtų visiems: ir vietos prekybininkams, ir apgyvendinimo paslaugų teikėjams, čia galėtų gauti darbo net ir didelės kvalifikacijos neturintys, bet dirbti norintys žmonės.
Net ir pasienio zoną, kuri nuo Smalininkų plaukiantiesiems į marias sudaro problemų, nes reikia gauti leidimą, pasak seniūno, galima pristatyti kaip privalumą – pasienis yra stebimas dėl galimų pažeidimų, vadinasi, tai yra labai saugi zona.
Ne paslaptis, kad seniūnas taip rūpinasi uostu dar ir todėl, kad pats yra laivininkas – ne tik turi greitaeigį katerį, bet ir moka statyti laivus. Ir gerai, nes suinteresuotieji padaro daugiau.
„Dabar laivelių statybos įmonės veikla sustabdyta. Tačiau esu matęs Olandiją, kur labai išvystytos mažųjų laivelių pramogos, ir kitų šalių. Žinau, ko reikėtų Smalininkams, kaip siekiantiems kurorto statuso“, – sako R. Alminas.
O grįžtant prie kasdienių darbų – jų tiek, jog ne visada pasiseka atlikti, kas suplanuoja. „Šiandien nespėjome sutaisyti lietaus išplauto kelio į Kazikėnus. Reikės rytoj pačiam sėsti į traktorių, nes ūkvedys atostogauja, ir tą darbą padaryti“, – sakė R. Alminas.
Aplinkos tvarkymo ir kitus ūkinius darbus seniūnijose nudirba Užimtumo didinimo programos dalyviai. „Tačiau jų vis mažėja: 2016 m. viešuosius darbus (jie taip vadinosi) dirbo 16, 2017-aisiais – tik 10, o šiemet jau tik 6 žmonės. O darbai liko tie patys. Bet šie žmonės bent jau nori dirbti. O atidirbantys už pašalpas kai kurie sunkiai paeina, neateina, o turime ir juos įdarbinti“, – sakė R. Alminas.
Danutė Karopčikienė
