Birželio 9 d. KPD Kultūros kelių Lietuvoje lygmens nustatymo ir sertifikavimo paraiškų vertinimo ekspertų komisija sertifikavo regioninio lygmens Justino Marcinkevičiaus kultūros kelią ir nacionalinio lygmens Pilių ir dvarų kultūros kelią.
Posėdyje buvo svarstyta Vilniaus dailės akademijos pateikta paraiška sertifikuoti Pilių ir dvarų kultūros kelią ir nustatyti jo lygmenį. Du posėdyje dalyvavę komisijos ekspertai siūlė Pilių ir dvarų kultūros keliui suteikti regioninį lygmenį. Likusioji posėdyje dalyvavusi dauguma (6) liko prie nuomonės sertifikuoti nacionalinį Kultūros kelio lygmenį Lietuvoje.
Kaip rašoma organizatorių paraiškoje, kelias, nusidriekęs per keturias savivaldybes ir tris apskritis tarp Kauno ir Jurbarko, yra vienas svarbiausių pilių ir dvarų kultūrinio turizmo maršrutų Lietuvoje. Kelias jungia 15 skirtingų
epochų (gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo, romantizmo, istorizmo) – ir medžiagiškumo (medžio, mūro) objektus Panemunės regione. Gotiką reprezentuoja Kauno pilis, renesansą – Raudondvario ir Panemunės pilys, baroko fragmentai atpažįstami Žemojoje Panemunėje, klasicizmas – Veliuonoje, Aukštojoje Fredoje, Ilguvoje, Jurbarke, Kriūkuose ir Kiduliuose, romantizmą išraiškingai reprezentuoja Belvederio dvaro rūmai, o istorizmą – Raudonė, Kaimelis, Zypliai ir Gelgaudiškis. Šis maršrutas reprezentuoja Lietuvos didikų kultūros palikimą, dvaro architektūros raidą ir Nemuno kraštovaizdžio istorinę reikšmę. Jau XIX a. keliautojai upe, pvz. Vladislovas Sirokomlė, aprašė apylinkių pilis ir dvarus. XIX a. nutiesus kelią Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda šiuo maršrutu buvo galima patogiai keliauti ir sausuma. Keliautojų įspūdžiai užfiksuoti ne viename dailės kūrinyje (pvz. N. Orda, E. Andrioli).
Kelias yra aktualus dvarų kultūros tyrimų ir sklaidos lauke – jame veikia dviejų universitetų (VDA ir VDU) padaliniai, 4 muziejai, 3 meno galerijos. Šios institucijos aktyviai rengia su dvarų kultūra susijusias parodas, renginius
edukacijas. Taip pat, šis maršrutas pritaikytas kultūriniam turizmui – pilyse ir dvaruose veikia 4 apgyvendinimo įstaigos ir 4 maitinimo įstaigos.
Ekspertų komisija pažymėjo, jog kol kas trūksta kryptingos komunikacijos apie dvarus, kaip kultūros paveldo objektus – šiam aspektui skiriama per mažai dėmesio tiek turinio, tiek pateikimo požiūriu. Komisija organizatoriams siūlo aktyviau bendradarbiauti su įvairiomis organizacijomis, siekiant, kad kelio objektai taptų gyvomis kultūrinėmis erdvėmis, o ne tik istorinėmis stotelėmis. Ekspertų nuomone, kultūros kelias turi didelį potencialą, tačiau norint jį realizuoti, būtina tikslingai plėtoti partnerystes ir bendradarbiavimą nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu.
Plačiau susipažinti su Pilių ir dvarų kultūros keliu galima oficialioje svetainėje:
gal galėtumėte „sertifikuoti” komunalinio darbą? Ar nematot kaip apžėlęs miestas, lauko sodų gatvėse žolė metro aukščio.