Atšilus orams darbdaviai ir darbo biržos specialistai planuoja sezoninius darbus. Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyrius bendradarbiauja su 550 darbdavių. Dalis jų kiekvienais metais ieško darbininkų laikiniesiems darbams. Pavasariui įsibėgėjus itin paklausūs tampa ir viešuosius darbus dirbantys žmonės.
Laikinas darbas
Pasak Tauragės TDB Jurbarko skyriaus specialisto Audriaus Martišiaus, darbdaviai sezoninių darbo vietų registruoja nedaug. Tokių darbuotojų pageidaujančios įmonės darbo biržos specialistams puikiai žinomos, ir jie gali iš anksto planuoti, kiek žmonių galės dirbti sezoninius darbus. Darbo biržos darbuotojai iš anksto aplanko įmones, išsiaiškina jų būsimus poreikius ir kaupia žinias apie bedarbius, kuriems būtų galima tokius darbus siūlyti.
Aktyviausiai bedarbiai įdarbinami miškininkystės ir žemės ūkio srityse. Žmonės gauna darbą neilgam – 2-3 mėnesiams. Su įdarbintaisiais sudaromos terminuotos darbo sutartys, todėl jiems nesustabdomas bedarbio statusas. Dirbantieji sezoninius darbus yra socialiai apdrausti, gauna atlyginimą, įgyja darbinės patirties ir įgūdžių, o pasibaigus sutarčiai gali grįžti į darbo biržą.
„Bedarbio statusas yra reikšmingas, nes nuo jo priklauso socialinės garantijos“, – teigia Jurbarko skyriaus vedėja Rita Kliukienė. Gyventojai dirbdami sezoninius darbus ne tik užsidirba, bet įgyja kompetencijos, kuri padeda rasti nuolatinį darbą.
Šiais metais darbdaviai jau įregistravo 72 sezoninio darbo vietas, tai sudaro apie 10 proc. visų registruotų darbo vietų. Kasmet pageidaujamas panašus skaičius laikinųjų darbuotojų.
Sezoninių darbų pradžia priklauso nuo gamtinių sąlygų, todėl šiemet kai kurie darbdaviai dar nepateikė pageidavimų. Tikrai žinoma, kad šiemet, kaip ir kasmet, Klasmann-Deilmann Laukėsa, UAB įdarbins apie 10 žmonių. Darbo biržos specialistai jau numatė, kurie bedarbiai galėtų ten dirbti.
Prasidėjus uogų sezonui darbuotojų ieškos ūkininkai, auginantys braškes, serbentus, aronijas. Ūkininkams prireikia ir traktorininkų, kombainininkų. Uogoms skinti darbdaviai mielai priima moksleivius, o su technika dirbti reikalingi specialistai.
Vieni darbdaviai apie sezoniniams darbams reikalingus darbuotojus praneša iš anksto, kitiems jų reikia skubiai. Darbo biržos specialistai darbuotoją pasiūlyti gali labai greit. Darbdaviui, kuris nori įdarbinti bent 3 darbuotojus, gali būti surengta „Darbo mugė“, kurioje prisistato potencialūs darbuotojai ir darbdavys turi galimybę atsirinkti tinkamiausius.
Sezoninius darbus dažnai renkasi tie patys žmonės, kurie dirbo ankstesniais metais ir jiems patiko. Tačiau ne visų darbdavių lūkesčius lengva išpildyti. Nuolat darbininkų reikia UAB „Eglėšakis“, tačiau darbo birža ne visada gali pasiūlyti tiek, kiek reikia, nes jaunimo mažai, gyventojai sparčiai sensta ar išvyksta.
Alternatyva terminuotoms sutartims – verslo liudijimai. Kas mėnesį jų įsigyja 70-90 darbo biržos klientų, iš jų nemažai dirbančių statybose, namų ir aplinkos tvarkymo, išnešiojamosios prekybos darbus. Tokiems žmonėms bedarbio statusas stabdomas verslo liudijimo galiojimo laikui, bet nenaikinamas. Šis statusas išlaikomas iki 6 mėn. ir perkantiems verslo liudijimus, ir dirbantiems sezoninį darbą.
Dar vienas būdas dirbti sezoninius darbus – darbdavių naudojami paslaugų kvitai. Tai būdas įteisinti neilgai trunkantį darbą, talkas. Pagal paslaugų kvitus dirbantiems darbo biržos klientams bedarbio statusas nestabdomas, jiems bet kada gali būti siūlomas nuolatinis ar terminuotas darbas.
Nuolatiniai darbdaviai
Darbo biržos Jurbarko skyriuje 11 laisvų vietų miškui sodinti užregistravo VĮ Jurbarko miškų urėdija. Miškasodis trunka tam tikrą laiką, todėl darbuotojai turi būti greit surasti.
Tiek pat – 11 kvalifikuotų miško apželdinimo darbininkų įdarbins A. Vaičiukynienės IĮ, keletą – A. Dabulskienės IĮ.
UAB Miško ruošos darbai pageidavo keturių motorinių pjūklų operatorių, o UAB „Savas medis“ – penkių miško sodintojų.
Nedaug darbuotojų kol kas pageidauja žemės ūkio įmonės. Medininkų ŽŪB įdarbins daržovių augintoją, ŽŪB „Bebirvytis“ – pagalbinį darbininką, kooperatyvas „Aruodai“ – traktorininką. Traktorininko reikia ir S. Vanago melioracijos darbų įmonei.
Kaip visada bendrovei „Vers deko“ reikia dviejų pagalbinių darbininkų, net 16 darbininkų, meninių dirbinių pynimui iš vytelių reikia UAB „Eglėšakis“. Ši įmonė – viena iš daugiausia įdarbinančių darbdavių.
Prie sezoninių darbdavių priskiriami VšĮ „Kretingos maistas“, kasmet rugsėjį įdarbinanti ir birželį atleidžianti šešis virėjus, dirbančius mokyklose. Panaši situacija su kūrikais – UAB „Jurbarko komunalininkas“ kasmet sezonui priima jų apie 20, o vasarą atleidžia.
Vasara – statybų metas. Be darbo biržos klientų, nusiperkančių verslo liudijimus, statybų srityje 12 darbo vietų pasiūlė UAB „Ateities projektai“, atliekanti renovacijos darbus.
Dideli renovacijos mastai pernai sąlygojo rekordinę laisvų darbo vietų registraciją darbo biržoje. „Pernai renovacija iššlavė iš darbo biržos statybininkus. Baigę darbus Jurbarke jie su įdarbinusiomis firmomis išvažiavo dirbti į kitus miestus“, – sako R. Kliukienė.
Pasak A. Martišiaus, sezoninius darbus dirba įvairūs žmonės – nuo jauno iki pagyvenusio, neturintys kvalifikacijos, bet norintys įgyti įgūdžių. Pasitaiko, kad norėję sezoninio darbo staiga persigalvoja ir išvyksta į užsienį arba nutraukia terminuotą sutartį ir grįžta į darbo biržą. Tačiau dauguma dirbančių sezoninius darbus jau žino, kur eina ir kas jų laukia, ir šis darbas juos tenkina.
Mažėja finansavimas
Sezoniniams darbams galima priskirti ir viešuosius darbus, nes žiemą jų būna labai nedaug. Kiekvienų metų pradžioje nustatomas viešųjų darbų pobūdis. Šiais metais prioritetas skiriamas viešųjų erdvių priežiūrai, todėl dauguma darbo biržos siųstų žmonių dirba seniūnijose, o ne įstaigose, kurios viešųjų darbų pagalba daugiausia atlikdavo smulkius remonto darbus.
60 proc. viešųjų darbų finansuoja darbo birža, o 40 proc. – savivaldybė iš valstybės skiriamų lėšų. Šiais metais finansavimas buvo gerokai apkarpytas, todėl bus galima įdarbinti kone perpus mažiau bedarbių nei pernai. Pernai dirbo 422, 2014 metais – 437, o šiais metais planuojama darbo suteikti 270 gyventojų.
Pasak Jurbarko skyriaus vyr. specialistės Daironos Strumilienės, norinčiųjų dirbti viešuosius darbus netrūksta, nes jiems garantuojamas atlyginimas, socialinės garantijos, darbiniai įgūdžiai. Apie 70 proc. visų dirbančių viešuosius darbus – ilgalaikiai bedarbiai. Vienas asmuo viešuosius darbus vidutiniškai dirba 2 mėnesius. Pernai vyko programa, pagal kurią asmenys iki 29 metų galėjo dirbti 4 mėnesius.
Metų pradžioje seniūnijos savivaldybei pateikia viešųjų darbų poreikį, o atėjus sezonui ir atsiradus darbo žmonės įdarbinami. Darbuotojai labai laukiami kaimiškose vietovėse. Vasarą didelių pajėgų reikia žolei pjauti, gėlynams tvarkyti, rudenį – lapams valyti. Darbo biržos siųsti žmonės atlieka daug visuomenei naudingų darbų – tvarko kapines, remontuoja, perdažo tvoras, įrengia vaikų žaidimo aikšteles.
Šiemet 29 darbuotojus įdarbins UAB „Jurbarko komunalininkas“, po 23 asmenis dirbs Eržvilko, Raudonės, Seredžiaus, Veliuonos seniūnijose, 20 – Jurbarkų, 18 – Šimkaičių, 16 – Smalininkų seniūnijose. Kitose seniūnijose taip pat darbuosis darbo biržos klientų. Žmonės dažniausiai dirba ten, kur gyvena, nors yra galimybė kompensuoti kelionės išlaidas važiuojantiems dirbti į kitą seniūniją.
Šiuo metu jau įdarbinta 80 žmonių, tai sudaro 30 proc. visų šiais metais dirbsiančių viešuosius darbus. Pirmą ketvirtį buvo įdarbinta tik 13 asmenų, nes nebuvo viešųjų darbų poreikio.
„Darbo biržos siųsti dirbti viešuosius darbus žmonės yra motyvuoti, gauna atlygį, todėl dirba atsakingai, bet žmonės dažnai juos maišo su asmenimis, dirbinėjančiais už socialines pašalpas, baudas, kurių požiūris į darbą yra kitoks“, – sako D. Strumilienė.
Buvo atlikta analizė, kuri parodė, kad ankstesniais metais viešųjų darbų sutartis nutraukė 20 proc. įdarbintųjų. Pasak R. Kliukienės, tai labai priklauso nuo aplinkos, kurioje asmenys dirba – vienose seniūnijose yra ir darbų, ir puikus požiūris į dirbančiuosius, kitose, deja, žmonės nepritampa.
Po viešųjų darbų įsidarbina apie 20 proc. juos dirbusių asmenų. Šie darbai labai reikalingi ir naudingi, todėl mažėjantis finansavimas liūdina. Savivaldybėse, kur didelis nedarbas, viešieji darbai – itin aktualūs. Tačiau dabar labiau remiamos programos, skirtos nuolatinėms darbo vietoms steigti.
Jūratė Stanaitienė
būtų geriau,kad ne tik sezoniniai darbai mažintų bedarbystę…Kur normalios darbo vietos?Kaip merdėjo Jurbarkas,taip tebemerdi…Pasižvalgykit aplinkiniuos rajonuos,ten situacija ne tokia apgailėtina.