Gegužės 1 d. Viešvilėje gyvenanti Valerija Dokauskienė pasitiko savo 100-tąjį pavasarį.Šiandien ją su garbinga sukaktimi pasveikino rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Povilaitienė, Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas ir miestelio bendruomenės pirmininkas Andrius Šašys.
Kartu su dukra gyvenanti senolė, nors pirmuosius savo gyvenimo metus praleido Kaune, save sakėsi laikanti viešviliete. Su vyru Pranu ji kartu užaugino dukrą, kuri padovanojo jai du anūkus, o šie tris proanūkius.
Valerijai baigiant Kauno „Saulės“ gimnaziją užėjo karas, todėl apie tolimesnius mokslus tuomet nebuvo laiko kada galvoti. Kad turėtų iš ko pragyventi ji kartu su keletu draugių, išmokusi spausdinti rašymo mašinėle, ėmėsi darbo draudimo įstaigoje. Vėliau, persikėlusi į Viešvilę, keletą metų dirbo miškų urėdijoje, o nuo 1950 m. Viešvilės profesinės technikos mokykloje. Iki pat užtarnauto poilsio, kaip ji pati pasakojo, „draugavo su skaičiukais“.
Paklausta ar ilgaamžiškumą ji paveldėjusi, Valerija prisiminė savo tėtę, kuris bėgdamas nuo sovietų okupacijos iškeliavo į Ameriką, ir ten mirė sulaukęs 98 metų.
Bendraujant su jubiliate buvo sunku patikėti, jog jai jau šimtas metų. Labai guvi, gerą atmintį ir iškalbą turinti moteris džiaugėsi ypatinga savo charakterio savybė – su niekuo niekada nesipykti. „Man visi žmonės geri, blogų neesu sutikusi. Piktumų niekam nelaikau, o ir nebėra kam, visi mano bendraamžiai jau Anapilin iškeliavę“, – juokavo šimtametė.
