Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos moksleiviai rašė laiškus Lietuvai. Laiškų – 100, jie visi publikuojami Veliuonos bibliotekos Facebook profilyje. Verta paskaityti, apie ką vaikai rašo Tėvynei ir iš ko laukia atsakymų.
Bibliotekoje ir feisbuke
Šimtą laiškų Lietuvai artėjant šimtajai Vasario 16-ajai veliuoniškiai parašė paprašyti ir paraginti rašytojos ir bibliotekininkės Violetos Šoblinskaitės. Drąsus prašymas socialinių tinklų, kur dažniausiai bendraujama vaizdais, laikmečiu! Tačiau rašytoja pažįsta šiuos vaikus, o jiems nei žanras, nei adresatas nepasirodė bauginantis.
Visus laiškus bibliotekininkė Violeta perskaitė ir Vasario 16-osios išvakarėse išeksponavo Veliuonos bibliotekoje. Taip pat sukėlė (prieš tai dar turbūt pabuvusi ir mokytoja – klaidų taisytoja ☻) į feisbuką – kad visi galėtų paskaityti.
Dauguma vaikų laiškuose Lietuvai pasakoja apie save ir gimtinę – piliakalnių Veliuoną. Tačiau užduoda ir klausimų. „Tie klausimai visokie – ir panašūs, ir labai skirtingi. Panašūs, matyt, todėl, kad jaunieji piliečiai, kaip ir mes patys jauni būdami, nevengė nusirašyti nuo draugo. Skirtingi, nes vaikų išradingumas begalinis“, – pristatydama laiškus rašė bibliotekininkė.
Pasakoja ir klausia
Smalsu paskaityti tuos laiškus! Ir vieną kitą mintį išrašyti „Vaikų trečiadienio“ skaitytojams.
– tai iš Kamilės, Emilijos, Godos ir Amandos laiškų, rašytų dar pernai, kai buvo pirmokės.
Vaikai pasakoja apie mėgiamus užsiėmimus, gėrisi savo gimtine, namais, džiaugiasi savo šeima.
– rašo Aldas, Matas, Kajus.
Tai iš Emos, Roko, Žilvino laiškų.
Vaikai rūpinasi savo Lietuva ir linki jai paties geriausio. Taip parašė Juozas, Nerija, Lukas.
Jaunieji laiškų rašytojai užduoda ir daug klausimų, išreiškia pageidavimų. Ar Gedimino pilis baigia nugriūti dėl to, kad iškirto medžius? Kodėl šiuolaikinis jaunimas nebenori žaisti žaidimų arba su draugais taip, kaip seniau? Ar Lietuvoj liks kaimų, kuriuose krykštaus vaikai?
Visi laukia atsakymų
Ir kone visi laiškų rašytojai laukia iš Lietuvos atsakymų! „Būtų smagu, kad lūkesčiai išsipildytų, ar ne? O juk iš tikro: kodėl Lietuva negalėtų jiems atsakyti?“ – klausia bibliotekininkė V. Šoblinskaitė, į vaikų laiškus atsakinėjanti pati ir į pagalbą kviečianti visus, kurie lankosi Veliuonos bibliotekoje ir jos feisbuke.
Atsakymai – įdomūs ir nuoširdūs. „Na, su matematika ir man mokykloje buvo ne kas, tačiau skaičiuoti išmokau. Netgi triskaitę taisyklę ir Pitagoro teoremą pamenu, nors praktiniame gyvenime to lyg ir nereikia. O štai dėl istorijos ir lietuvių kalbos… Žinok, reikėtų susikaupti, prisiversti ir išmokti, nes tai didelis Tėvynės mums padovanotas turtas! Ir kalbos, ir istorijos mokytis labai padeda knygos. Reikia skaityti daug daug, net jei iš pradžių tai atrodytų atgrasu, nuobodu ir painu… Užtat paskui, kai jau įprantame atsiversti knygą, koks grožis atsiveria, kiek visko sužinome apie pasaulį ir netgi apie pačius save“, – iš rašytojos V. Šoblinskaitės atsakymo mergaitei, kuriai iš mokslų mažiausiai sekasi lietuvių kalba, istorija ir matematika.
Ir pagalbininkų atsakinėjant į vaikų laiškus sulaukta, bet norėtųsi ir daugiau, nes laiškų juk visas 100.
„Jūs, dabartiniai 13-mečiai, kursite Lietuvą ateityje, nes po 10-15 metų jau būsite suaugę žmonės, išsilavinę, nepalikę Lietuvos ir nepamiršę gimtosios kalbos. Tu esi gera mokinė, pieši, dainuoji. Skaičiau laikraštyje „Šviesa“, kad priklausai kvadrato komandai, sėkmingai žaidi mokykloje, rajone ir respublikoje. Valio! Sportuok ir toliau. Tu – skautė! Tai labai rimtas reikalas! Tikriausiai įdomiai leidžiate laiką užsiėmimuose. Džiaugiesi gražia Veliuona. Taip, ji ne tik graži, bet ir turi labai įdomią istoriją. Įsidėmėk, ką reiškia kiekvienas paminklas, kiekvienas užrašas, aplankyk miestelio aikštes, piliakalnius, dvaro parką, nepamiršk, kad ir mokykloje bei jos aplinkoje yra daug įdomybių. O kokia Veliuona iš bažnyčios bokšto! O koks Nemunas, mažytė Veliuonėlė kaip gražiai išsirangius! Ką slepia Gystėnų pušynas? Šveicaro Linderio dvaro liekanos ir Pilaitės panemunėj… Stebėk žmones visur, pirmiausia – savo šeimoje. Sužinosi daug naujo! Linkiu visiems: užaukit dideli, imlūs, smalsūs. Jūs – būsimieji Lietuvos šeimininkai! Rūpinkitės savo Tėvyne Lietuva, nes ji tik viena“, – tai iš mokytojos Saliamonės Kaminskienės atsakymo Rimgailei.
O gal ir pati Lietuva atasakys tiems Šimtmečio laiškų rašytojams, kurių karta, pasak V. Šoblinskaitės, gali pakeisti situaciją, jei tik nepritrūks išminties ir Tėvynės meilės. Atsakys Lietuva gimtosios kalbos žodžiais, klestėjimu, stiprybe, teisingumu ir meile kiekvienam savo žmogui.
