Nuo kultūros namų iškabos iki įvairiausių buities rakandų – nemenką krūvą įvairiausių daiktų iš rekonstrukcijai nuleistos Girdžių užtvankos ištraukė seniūnas Darius Juodaitis ir talkininkai. Ne tik ištraukė, bet ir surengė neįprastą parodą. Į seniūniją su reikalais užsukę gyventojai nori nenori yra priversti praeiti pro vandenyje trūnijusias šiukšles ir pagalvoti, ar nori ir toliau laisvalaikį leisti prie užteršto vandens telkinio.
„Nusprendėme sukrauti šiukšles žmonėms po akimis. Suprantu, kad kol užtvankoje maudaisi, žvejoji ne visada matai, kas yra po vandeniu ar nendrynuose. Dabar yra puiki proga pamatyti ir susimąstyti, kad šiukšlės niekur nedingsta, kad jų atsikratyti reikia taip, kaip privalome – sutvarkyti teisingai“, – sakė parodą sumanęs D. Juodaitis.
Prieš atidarant parodą seniūnijos darbuotojai pasiskolino iš vieno ūkininko įrangą ir dumblu bei kriauklėmis aplipusius eksponatus nuplovė.
Parėmė vietiniai
Kalbėdamas apie užtvanką D. Juodaitis įsitikinęs – radiniai gėdina, tačiau didžiuotis yra kuo. Pavasarį lankytojus sutiks ne tik rekonstruoti užtvankos įrenginiai, bet ir sutvarkyta laisvalaikio erdvė – paplūdimys, tinklinio aikštelė, treniruokliai ir valčių nuleidimo vieta.
Dėl šių dalykų Girdžių gyventojai turi būti dėkingi užtvanką rekonstravusiai UAB „Jurmelsta“, aplinkiniams ūkininkams ir vieni kitiems. Be visų bendro darbo ir pagalbos užtvankos pakrantės būtų kur kas niūresnės.
„Pamenu, kai nusprendėme išvalyti nendrynus dalyje pakrantės. Paskelbėme talką. Tuomet buvo pikta, nes atėjau tik aš ir dar pora žmonių. Į kitas talkas atėjo jau daug daugiau savanorių. Geranoriškai prisijungė ir „Jurmelsta“, kurios buldozeris per kelias dienas išstumdė nendrynus, dumblą išvežė ūkininkai Algimantas Liorincas, Rimas Pinaitis, Kęstutis Remeikis“, – pasakojo seniūnas.
Tačiau tuo girdžiškių meilė savam miesteliui nesibaigė. Kiek daugiau nei prieš mėnesį atnaujintas užtvankos pylimo apšvietimas. Du šviestuvus nupirko savivaldybė, vieną padovanojo „Jurbarko komunalininkas“, o ketvirtąjį – girdžiškis Gediminas Barčas.
Sutvarkė paplūdimį
Girdžių gyventojus dabar džiugina ne tik sutvarkytos pakrantės ir apšviesta užtvanka. Seniūnijai pavyko susitarti su nuolatiniais miestelio rėmėjais „KTG Agrar“, kad bendromis pastangomis atsirastų paplūdimys. Girdžių apylinkėse nemažai žemės turinčios „KTG Agrar“ administracija įsikūrusi Raseiniuose, bet įmonė įsiklausė į girdžiškių prašymus ir sumokėjo už paplūdimiui reikalingą smėlį.
Šalia paplūdimio įrengta valčių nuleidimo vieta. Atlikti šiuos darbus geranoriškai sutiko „Jurmelsta“. Įmonė atvežė žvyro, iš kurio buvo suformuotas ilgesnis pylimas, bei paklojo laiveliams nuleisti reikalingus cementinius blokus.
Iki tol žvejai ir vandens pramogų gerbėjai turėdavo gerokai pavargti, kol nuleisdavo į vandenį savo laivelius. Nors vieta buvo oficialiai patvirtinta, realiai įrengta ji niekada nebuvo.
Statys Gediminaičių stulpus
„Pagaliau turime kampelį, kurį galime vadinti europietišku. Vienoje pusėje sutvarkyta erdvė su scena, kur vyksta renginiai, parkelis pasivaikščiojimams. Kitoje – rekonstruota užtvanka su poilsiui skirta erdve“, – džiaugėsi D. Juodaitis.
Pabaigti užtvankos darbai nereiškia, kad baigtas ir miestelio gražinimas. Prie paplūdimio planuojama pastatyti keletą medinių treniruoklių, o kitoje užtvankos pusėje maždaug trijų metrų aukščio Gediminaičių stulpus.
„Tie darbai bus daromi jau po žiemos. Pirmiausia reikia sulaukti, kol užtvanka prisipildys vandens, o tai nutiks tik pavasarį“, – sakė D. Juodaitis.
Pasinaudojo parama
Pavasario laukia ir Jurbarko r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai bei UAB „Jurmelsta“. Pasinaudojus europine parama valdininkai ir verslininkai įgyvendino projektą „Jurbarko rajono Girdžių tvenkinio hidrotechnikos statinių rekonstrukcija“. Projektui iš viso panaudota 403 021,32 Eur (1 391 552 Lt), savivaldybės administracija skyrė 40 302,36 Eur (139 156 Lt), Lietuvos valstybės biudžeto lėšos – 137 893,3 Eur (476 118 Lt), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos siekia net 224 825,65 Eur (776 278 Lt).
UAB „Jurmelsta“ statybų vadovas Antanas Endriukaitis tikina, kad Girdžių užtvanka, kaip ir dauguma hidrotechninių statinių, pateikė nemažai iššūkių. Itin sudėtinga buvo tinkamai nuleisti vandenį.
„Dėl aplinkosauginių ir kitų reikalavimų per pirmas penkias dienas galėjome nuleisti tik 20 centimetrų vandens. Tai tikrai buvo sudėtinga. Reikėjo viską paskaičiuoti, o ilgus metus nenaudotos nuleidimo konstrukcijos buvo užkerpėjusios ir apneštos gruntu“, – pasakojo A. Endriukaitis.
A. Endriukaitis įsitikinęs, kad nepaisant sunkumų įmonei pavyko išpildyti projekto reikalavimus. Įvairių darbų buvo galima atlikti ir daugiau, tačiau teko daryti tiksliai tiek, kiek reikalavo sutartis.
„Su užtvankos įrenginiais mus apribojo projektas. Tačiau kai bendruomenė paprašė pagalbos tvarkant aplinką – prisidėjome. Žinoma, tai ir kainavo, ir technika dirbo. Mūsų statybos šiek tiek iškreipė įprastą miestelio gyvenimo ritmą, pridarė nepatogumų, todėl parama bendruomenei – šioks toks atlygis už juos. Be to, juk visi esame to paties rajono gyventojai, turime vieni kitiems padėti“, – sakė A. Endriukaitis.
Lukas PILECKAS
