Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė kreipėsi į Krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, Vilniaus merą Valdą Benkunską ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją dėl Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto atminimo įamžinimo.
Kaip informuojama pranešime žiniasklaidai, parlamentarė siūlo apdovanoti jį po mirties Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine, įrengti kenotafą Antakalnio kapinėse ir sutvarkyti esamą paminklą ir aikštę prie Krašto apsaugos ministerijos.
Pasak Seimo narės, 2024 metais turime padaryti pagrindinius darbus pagerbiant Jono Žemaičio-Vytauto atminimą apdovanodami jį Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine (po mirties).
„Būtent J. Žemaičiui-Vytautui sėkmingai pavyko sovietų okupacijos metais suvienyti partizanus, apjungti pogrindyje veikusius laisvės kovotojus. Šias iniciatyvas ir jo asmeninius nuopelnus įvertino Lietuvos partizanų vadai, išrinkę jį Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) Tarybos pirmininku, taip pat ir atkurta Lietuvos valstybė, pripažinusi jį kovojančios Lietuvos kariniu ir politiniu vadovu“, – teigė P. Kuzmickienė.
J. Žemaitis-Vytautas 1997 m. buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), taip pat jam buvo pripažintas kario savanorio statusas, 1998 m. suteiktas brigados generolo laipsnis (po mirties).
P. Kuzmickienė pabrėžia, kad iki šiol J. Žemaitis-Vytautas nebuvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine, nors dar 2009 m. kovo 11 d. valstybė jį pripažino ketvirtuoju Lietuvos Prezidentu.
Kaip pastebi P. Kuzmickienė, sekmadienį, lapkričio 26 d. minėsime generolo mirties metines.
„Partizanų generolo kapo neturime, nes 1954 m. birželio mėnesį uždarame teisme J. Žemaitis-Vytautas buvo nuteistas mirties bausme ir lapkričio 26 d. sušaudytas Maskvoje, Butyrkų kalėjime. Jo kūnas sudegintas, o pelenai suberti į bendrą sovietų režimo aukų kapą. Vis dėlto, atėjo laikas Valstybės vadovų panteone, Vilniuje, Antakalnio kapinėse įrengti kenotafą Prezidentui.
„Čia kiekvienas Lietuvos žmogus galėtų ateiti, išreikšti pagarbą Jonui Žemaičiui-Vytautui. Toks pagarbos ir atminimo ženklas numatytas ir Seimo nutarime „Dėl XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programos patvirtinimo“, – akcentavo Seimo narė.
Anot politikės, reikėtų apmąstyti ir esamą generolo J. Žemaičio-Vytauto įamžinimą, jam skirto paminklo prie Krašto apsaugos ministerijos sutvarkymą, taip pat aikštės, kuri įprastai naudojama kaip automobilių aikštelė, perkonstravimą.
„J.Žemaitis-Vytautas galėtų tapti bendru už laisvę kovojusių ir žuvusių simboliu. Šios erdvės konversija leistų išplėsti atminties erdvę, įamžinti kovas už laisvę, o J. Žemaitis-Vytautas galėtų tapti simboliu visų už laisvę kovojusių ir dėl jos žuvusių“ – teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė P. Kuzmickienė.
2024 m. bus minimos Lietuvos prezidento, LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto 115-osios gimimo ir 70-osios mirties metinės.
