Skautai: pramoga su tikslu (2)

Puikumėlis ta vasara! Miško takais ir keleliais beklaidžiodamas, uodus baidydamas, uogeles skanaudamas išvydau priekyje vartus, spalvotais vėjo malūnėliais apkaišytus. Vartai atkelti, tad užsukau – smalsu sužinoti, kas už jų dedasi.Išvydau gausybę ryškiaspalvių palapinių tarsi grybų miške pridygusių – čia stovyklauja Tauragės krašto skautai. Stovyklos „Krantas 2009″ viršininkė Danutė Daunorienė sakė, kad susirinko per šimtą stovyklautojų, o apie skautus papasakoti sutiko Austėja Anelauskaitė ir Neringa Liutkevičiūtė. Tad susėdome ant kranto.

Smalsutis: Kas yra skautai?

Austėja ir Neringa: Skautai yra pasaulinė organizacija, kurios narius vienija bendra idėja, suformuluota skautijos įkūrėjo anglo Roberto Baden-Povello – palikti pasaulį gražesnį negu radai. Skautų judėjimas jau pradėjo antrą šimtmetį, šiuo metu pasaulyje yra apie 28 milijonus skautų. Stojantieji į organizaciją duoda įžodį ir pasižada tarnauti Dievui, Tėvynei ir artimui – toks yra skautų šūkis. Pošūkis – „Budėk!”. Skautas nuolat turi būti pasiruošęs iššūkiams, pavyzdžiui, globoti ir būti atsakingiems už jaunesnius brolius ir seses (taip skautai kreipiasi į vienas kitą). Patiriame didžiulį džiaugsmą, kad mumis pasitikima, kad galime tai padaryti. Skautai turi įstatus, kurie mums padeda dvasiškai ir fiziškai tobulėti.

Smalsutis: Kodėl judvi esate skautės?

Austėja: Mane patraukė prasminga veikla, geri darbai. Būti skautu – tai gyventi kitaip negu kasdien – geriau.

Neringa: Kiekvienas jaunas žmogus turi turėti sritį, kurioje save realizuotų. Skautavimas plečia akiratį, augina žmogų.

Smalsutis: Kas gali būti skautu?

Austėja ir Neringa: Pabandyti gali kiekvienas. Pirmasis kaklaraištis – oranžinis, vilkiuko, – užrišamas sulaukus 6 metų. Toliau amžiaus ribos nėra – skautu būni visą gyvenimą. Tačiau ne kiekvienas pabandęs išlaiko. Kokios savybės reikalingos? Kaip ir visiems žmonėms – nuoširdumas, draugiškumas, atsakomybė, aktyvumas, drąsa, ištvermė.

Smalsutis: Kuo skiriasi skautai nuo ne skautų?

Austėja ir Neringa: Manome, kad išoriškai niekuo nesiskiriame. Į mokyklą su skautiška uniforma nevaikštome, bet ir nebijome pasisakyti, kad esame skautės, ir net pakviečiame draugus prie mūsų prisidėti. Manau, kad draugų būryje drįstame būti geresnės, turime idealų, kurie skatina dvasiškai tobulėti, prisiimti atsakomybę ir už save, ir už jaunesnį brolį ar sesę.

Smalsutis: Ką dar, be stovyklavimo, veikia skautai?

Austėja ir Neringa: Skautų kaklaraiščiuose yra du mazgeliai – Tėvynės meilės ir gerojo darbelio. Su tuo ir susijusi mūsų veikla. Kasdien turime padaryti po gerą darbą, o patyręs skautas turi būti pavyzdžiu jaunesniam. Kiekvienas žmogus, ne tik skautai, turėtų tai daryti, bet mus įpareigoja duotas įžodis. Skautų veikla vyksta mažose grupelėse – skiltyse, kurių draugovėje būna bent kelios pagal vaikų amžių. Skilties nariai yra draugai. Visi turi pareigų, tad yra proga suprasti, kaip svarbu jas atlikti, kad nepakenktum skilties veiklai. Turime daug ko išmokti – žinoti organizacijos istoriją, simbolius, pažinti gimtąjį kraštą, kurti laužą, statyti palapinę, dainuoti ir daugybę kitų įdomių ir reikalingų dalykų. Bet tai nėra pamokos – mokomės žaisdami, iškylaudami. Jaunesniems padeda vyresni. Draugovės dalyvauja įvairiose akcijose, pavyzdžiui, Austrijos skutų sugalvotoje „Betliejaus ugnis”, aplinkos švarinimo ir kitokiose. Socialinė veikla irgi prasideda skiltyse – padeda vieni kitiems ruošti pamokas, pagelbėja kaimynystėje gyvenantiems senukams. Skautų veikla labai įdomi ir linksma, mes daug pramogaujame, bet visos pramogos turi prasmingus tikslus.

Smalsutis: Vaikštote apsirišę kaklus, pamaniau, gal sergate angina?

Austėja ir Neringa: Nesergame. Mes ryšime kaklaraiščius – tai vienas mūsų simbolių. Mes esame sausumos skautai (dar yra jūrų ir oro skautai) ir turime 8 spalvų kaklaraiščius. Mažiausiųjų – vilkiukų – oranžiniai, paskui geltoni. Spalva reiškia vyresniškumo laipsnį, aukštesnio rango kaklaraištį reikia užsitarnauti. Mūsų kaklaraiščiai vyšniniai – esame patyrusios skautės. Patyrusiais galima tapti nuo 14 metų, bet amžius dar ne viskas, reikia aktyviai dalyvauti veikloje. Pirmiausia esi kandidatas į patyrusius skautus, stovykloje kandidatai vykdo atskirą programą.

Smalsutis: O ką reiškia tiek daug ženkliukų ant Jūsų palaidinių?

Austėja ir Neringa: Uniforma – tarsi skauto vizitinė kortelė. Ant marškinių išsiuvinėtas skauto vardas, matyti, kokio krašto skautijai priklausome. Žvaigždutės reiškia, kiek metų skautaujame. Ant rankovės prisiūtas pasaulinės skautų organizacijos ženklas – trilapė lelija, ji reiškia trejybę – Dievui, Tėvynei ir artimui. Lietuvos skutų ženkliuke po lelija yra Gedimino stulpai. Segime tautinių ir krašto stovyklų emblemas.

Smalsutis: Ar visi skautai – tikintys į Dievą?

Austėja ir Neringa: Turbūt ne kiekvienas, atėjęs į skautus, yra tikintysis, bet skautiškoje veikloje galima geriau pažinti Dievą, jo kūriniją, išbandyti įvairesnes maldos praktikas, pajausti Jo artumą. Antra vertus, jei pasižadi tarnauti Dievui, ko verta priesaika, jei netiki? Tikėjimą turbūt kiekvienas pasilieka savo sąžinei.

Smalsutis: Tai skautai – pavyzdiniai vaikai?

Austėja ir Neringa: Žinoma, ne, mes tik stengiamės būti geri. Kiekvienas žmogus turi trūkumų. Ir čia, stovykloje, draugovėse būna pliusų ir minusų vakarai – skautai vertina vieni kitus, įvardija tos dienos geriausius, sveikai kritikuoja – tai padeda pasitempti.

Smalsutis: Kokiose rajono mokyklose veikia skautų draugovės?

Austėja ir Neringa: Viešvilėje ir Smalininkuose, visose Jurbarko mokyklose, Eržvilke, Vadžgiryje.

Smalsutis: O jeigu koks vaikas norėtų būti skautas, bet jo mokykloje organizacijos nėra?

Austėja ir Neringa: Tinklalapyje skautai.lt susiraskite artimiausią Tauragės krašto skautų draugovę, dar geriau – kreipkitės į Tauragės krašto skautų vadovę ir ji patars, kurios draugovės veikloje dalyvauti būtų patogiausia.