Valstybės duomenų agentūra nuo šių metų pradžios ėmė skelbti būtiniausių prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Sausį Lietuvoje labiausiai brango malkos, kvietiniai miltai ir kopūstai, vasarį – morkos, kūdikių sauskelnės ir kūdikių maistas.
Vieni LRT.lt kalbinti prekybos tinklų atstovai sako, kad pas juos tokių smarkių svyravimų nebuvo, kiti pripažįsta, kad duomenys iš esmės teisingi, ypač kalbant apie daržovių segmentą.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Sausį Lietuvoje labiausiai brango malkos, kvietiniai miltai, kopūstai, pigo – moterų marškiniai ir paltai, kūdikių sauskelnės.
- Vasarį tarp daugiausiai pabrangusių prekių buvo morkos, kūdikių sauskelnės ir maistas, o tarp atpigusių – vaikų avalynė, arbata ir vynuogės.
- Vienų prekybos tinklų atstovai sako, kad situacija jų parduotuvėse iš esmės atitinka skelbiamą statistiką, pokyčius aiškina sezoniškumu. Kiti sako, kad jų kainos ir oficialūs duomenys nesutampa, o to priežastimi įvardija akcijų įtaką.
85 prekių sąrašas
Valstybės duomenų agentūros skelbiamame sąraše iš viso yra 85 būtiniausios prekės ir paslaugos: nuo agurkų ir vištienos iki atliekų surinkimo ir vienkartinio viešojo miesto transporto bilieto. Viešinti jų kainų pokyčius įpareigojo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
„Valstybės duomenų agentūra Oficialiosios statistikos portale skelbia informaciją apie būtiniausių prekių ir paslaugų kainų pokyčius šalies mastu ir didžiuosiuose miestuose, taip pat pateikia šių prekių ir paslaugų vartojimo išlaidų lyginamąsias dalis bendrose vartojimo išlaidose.
Taip pat šiuo metu yra derinamas Vyriausybės nutarimo projektas dėl institucijos paskyrimo, kuri analizuos būtiniausių prekių ir paslaugų kainų pokyčių priežastis“, – LRT.lt nurodė ministerijos atstovai.
Tačiau buvęs ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas nekantrauja ir jau parengė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo projektą, kuris įpareigotų pačią ministeriją atlikti minėtą analizę.
Lukas Savickas | D. Umbraso / LRT nuotr.
„Kainų pokyčius būtina stebėti ir į juos laiku reaguoti, kad galutiniams vartotojams poveikis būtų kuo mažesnis arba jo visai būtų išvengta“, – aiškino Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas.
Jis pastebėjo, kad analizę vykdanti institucija turėjo būti paskirta iki praėjusių metų gruodžio 25 dienos.
L. Savicko siūlomais pakeitimais taip pat būtų nustatomas aiškus kriterijus, kada ekonomikos ir inovacijų ministras privalo skubiai (ne vėliau kaip per 20 dienų) teikti pasiūlymus su priemonėmis stabilizuoti būtiniausių prekių ir paslaugų kainas.
„Tai 3 mėnesių laikotarpis, per kurį stebimas kainų pokytis, pavienių ar visų prekių ir paslaugų kainos padidėjimas daugiau nei 30 proc.“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Taip pat siūloma pavesti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai kiekvienais metais sudaryti metinę būtiniausių prekių ir paslaugų kainų apžvalgą, kurioje nurodytų kainas, jų pokyčius, pokyčių priežastis ir teiktus pasiūlymus bei rekomendacijas Vyriausybei.
Iš pradžių brangsta, po to pinga
Oficiali statistika rodo, kad šių metų pradžioje kai kurių būtiniausių prekių kainos patyrė reikšmingų svyravimų.
Pavyzdžiui, bulvių kaina šiemet sausį per mėnesį buvo padidėjusi 15,4 proc., vasarį sumažėjo 0,6 proc. ir siekė 2,44 euro už kilogramą (Eur/kg).
Kvietinių miltų kaina sausį didėjo 17,5 proc., vasarį mažėjo 5,8 proc., iki 0,92 Eur/kg.
Morkų kaina sausį didėjo 4,9 proc., vasarį – dar 19,4 proc., iki 3,91 Eur/kg.
Pomidorai sausį brango 15,4 proc., vasarį – dar 2,7 proc., iki 0,93 Eur/kg.
Tualetinis muilas sausį brango 1,2 proc., vasarį atpigo 6,1 proc. Tualetinis popierius sausį atpigo 6 proc., vasarį pabrango 5,8 proc.
„Maximoje“ ir „Iki“ nesutampa
„Maximos“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas LRT.lt sakė, kad jų parduotuvėse minėtų produktų kainos nagrinėjamu laikotarpiu buvo gana stabilios ir tokių svyravimų, kokius fiksavo Valstybės duomenų agentūra, nepatyrė.
Marius Tilmantas | „Maxima“ nuotr.
„Pavyzdžiui, Valstybės duomenų agentūra skelbė, kad morkų kaina sausį didėjo 4,9 proc., o vasarį – dar 19,4 proc., tačiau „Maximoje“ sausio mėnesį morkos pigo beveik 9 proc., o vasarį jų kaina nesikeitė.
Kvietinių miltų kainos, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sausį didėjo 17,5 proc., o vasarį mažėjo 5,8 proc. Tačiau „Maximoje“ sausio mėnesį kvietiniai miltai brango vos 0,4 proc., o vasarį jų kaina nesikeitė. Sausį agentūra taip pat fiksavo bulvių kainos augimą 15,4 proc., vasarį – 0,6 proc. mažėjimą, o „Maximoje“ bulvės sausį brango tik 1,3 proc., o vasarį – 1,2 proc.“, – dėstė jis.
Pašnekovas paaiškino, kad tokius skirtumus greičiausiai lemia kainų skaičiavimo metodika. Valstybės duomenų agentūra į kainų pokyčius įtraukia ir akcines kainas, kurios vieną mėnesį gali būti didesnės, o kitą – mažesnės.
Minėtų prekių kainų didėjimo tendencijų nefiksavo ir „Iki“ prekybos tinklas. Jo komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė teigė, kad pas juos pigiausių sveriamų bulvių šiandien galima įsigyti maždaug 20 proc. pigiau nei praėjusių metų gruodį, o nuolaidų metu kilogramo kaina gali siekti vos 0,17 euro.
„Slyvinių pomidorų kaina šiuo metu yra apie 15 proc. mažesnė nei žiemos laikotarpiu. Morkų kaina kito minimaliai, tačiau, vasario mėnesio duomenimis, jos buvo net apie 12 proc. pigesnės nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Tuo metu kasdienių prekių, tokių kaip tualetinis popierius, muilas ar kvietiniai miltai, kainos išliko stabilios – reikšmingų pokyčių šiose kategorijose nepastebime“, – teigė ji.
Gintarė Kitovė | „Iki“ nuotr.
G. Kitovė taip pat svarstė, kad prekybos tinklų ir bendri rinkos duomenys gali nesutapti dėl akcijų politikos.
„Jei prekybininkas šiais metais daro daugiau akcijų nei praėjusiais metais, savo duomenyse gali matyti žymų kainų sumažėjimą, todėl neturėtų stebinti duomenų skirtumai tarp konkrečių prekybininkų ir valstybės duomenų“, – sakė „Iki“ atstovė.
Sutinka dėl daržovių kainų
„Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė teigė, kad, bendrai vertinant, jų prekybos tinklo duomenys iš esmės atitinka Valstybės duomenų agentūros skelbiamas tendencijas, ypač kalbant apie daržovių segmentą, kuriame kainų svyravimai yra stipriai veikiami sezoniškumo ir orų sąlygų.
„Sausį stebėtas kainų augimas daugelyje kategorijų (bulvės, pomidorai) daugiausia susijęs su padidėjusiomis tiekėjų sąnaudomis – energijos, logistikos bei sandėliavimo kaštais žiemos laikotarpiu“, – aiškino ji.
Luka Lesauskaitė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Pašnekovė paaiškino kai kurių konkrečių prekių kainų pokyčių priežastis.
„Bulvės ir morkos – tai bazinės daržovės, kurių kainos stipriai priklauso nuo orų sąlygų ir derliaus laikymo kaštų. Vasarį morkų kainų augimą lėmė šaltesnė žiema ir išaugusios tiekėjų sąnaudos. Vis dėlto kovą jau stebime kainų mažėjimą, prisitaikant prie rinkos situacijos.
Pomidorų kainų augimas išsiskiria. Žiemos sezono metu didžioji dalis produkcijos importuojama iš Ispanijos ir Maroko, tačiau šiemet šiose šalyse vyravo nepalankios orų sąlygos (liūtys, smėlio audros), kurios neigiamai paveikė derlių. Dėl to pasiūla sumažėjo, o kainos išliko aukštos ir net augo – tokia situacija yra gana neįprasta.
Kvietiniai miltai – mūsų prekybos tinkle šių produktų pardavimo kainos nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo keistos. Statistikos duomenyse matomi svyravimai gali būti susiję su skirtingų prekybininkų kainodaros sprendimais, akcijomis ar asortimento pokyčiais.
Kasdienių higienos prekių (muilo, tualetinio popieriaus) kainos nesikeitė. Statistikos svyravimus gali lemti akcijų dinamika ar skirtingų produktų krepšelio sudėtis“, – dėstė ji.
Lina Skersytė | „Lidl Lietuva“ nuotr.
„Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė teigė, kad jų prekybos tinkle miltų kaina nuo praėjusių metų gruodžio sumažėjo.
„Kainos buvo sumažintos ir buities prekėms, pavyzdžiui: dantų šepetėliams, plaukų balzamams ir šampūnams, audinių skalbikliams ir kt. Pavyzdžiui, reguliari dviejų kilogramų kvietinių miltų pakuotės kaina nuo 1,14 euro sumažėjo iki 0,99 euro. Reguliari aštuonių ritinėlių tualetinio popieriaus pakuotės kaina sumažinta nuo 1,69 iki 1,49 euro ir t. t.“, – teigė ji.
Pasak L. Skersytės, natūralu, kad atskirų produktų kategorijų kainos rinkoje gali svyruoti dėl objektyvių priežasčių.
„Pavyzdžiui, šviežio derliaus – bulvių, morkų ar pomidorų – kainoms žiemos ir ankstyvo pavasario mėnesiais tiesioginę įtaką daro sezoniškumas, mažėjantys derliaus likučiai, išaugę logistikos kaštai ar pan.“, – sakė ji.
„Norfos“ atstovai šįkart į LRT.lt pasiteiravimą neatsakė, nes tuo metu jų atsakingi darbuotojai atostogavo.
Parduotuvė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Laukia didesnė infliacija
Izraelio ir JAV pradėtas karas Irane ir dėl to į viršų šovusios naftos bei dujų kainos verčia ekonomistus didinti šių metų infliacijos prognozes.
Lietuvos bankas 2026 metais tikisi 5,1 proc. sieksiančios vidutinės metinės infliacijos.
Tuo metu naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad kovą kainos Lietuvoje nuo metų pradžios jau buvo padidėjusios daugiau nei 4 proc.
Kovo mėnesio būtiniausių prekių ir paslaugų kainų pokyčiai bus paskelbti balandžio 27 dieną.
