„Šventė“ – skambus ir iškalbingas Antano Sodeikos meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro pavadinimas. Nes groti visada šventė! Net ir mokytojas Vincas Bakšys vadovauja orkestrui ne diriguodamas, bet grodamas kartu su vaikais. Kas bent kartą matė ir girdėjo šį orkestrą – galiu lažintis! – šypsojosi, nes skrybėlėtieji muzikantai visus apdalija gera nuotaika.
Kai prieš trejetą metų vaikai rinko orkestrui pavadinimą, pasiūlymų buvo įvairiausių, o pasirinktas Gabrielės Tirlikaitės pasiūlytas „Šventė“. Jis labiausiai visiems patiko ir atitiko orkestro gerą atmosferą bei smagumą groti.
„Trečiadienis čia būna apsikabinimų diena. Į specialybės pamokas jie ateina po vieną, o į repeticijas – apie trisdešimt, ir susitikę būtinai apsikabina, taip pat ir atsisveikina“, – pasakoja vadovas. Jis puikiai žino, ką daryti, kad orkestras vaikams nebūtų prievolė, o malonumas. „Draugiška aplinka – labai svarbu, todėl pas mus leistinas toks lengvas pasišnekėjimas, šurmulys, kad vaikai galėtų pabendrauti, kad jiems būtų smagu čia ateiti. Jei imsies labai griežtai – trečią repeticiją gretos gali išretėti“, – sako orkestro vadovas.
Kiekviena repeticija ir vaikams, ir vadovui – šventė, o tarp šių, mažųjų, ir didžiosios – koncertai ir kelionės.
Didžiausias – Kovo 11-osios koncertas Jurbarko visuomenei. Jurbarko kultūros centre orkestras koncertuoja kartu su kitais Antano Sodeikos meno mokyklos kolektyvais. Tačiau mokytojas V. Bakšys neslepia kartu su vaikais jau galvojantis apie atskirą koncertą: orkestras jau moka nemažai kūrinių, savo numerius atliktų trimitininkų, klarnetininkų ansambliai, grotų solistai. Tokie planai, kurie, be abejo, taps tikrove.
Vasarą „Šventė“ dalyvavo respublikinėje moksleivių dainų šventėje. Kartu su visos Lietuvos orkestrais grojo Vingio parke, kartu dalyvavo ir orkestro šokių grupė, vadovaujama choreografės Kristės Donauskienės.
Tačiau nuvykus į Vilnių sugroti vieną koncertą „Šventei“ pasirodė per maža, ir jie surado daugiau galimybių pakoncertuoti sostinėje – grojo atviru autobusu važiuodami Gedimino prospektu, koncertavo Vilniaus Rotušės aikštėje.
Vingio parko estradoje tarp kelių tūkstančių dūdorių „Šventės“ muzikantai atrodė itin puošnūs, išskirtiniai, į juos dažnai nukrypdavo televizijos kameros. Stilingus kostiumus su skrybėlaitėmis orkestrui sukūrė jurbarkietė Dinara Klapatauskienė.
Įspūdinga koncertinė kelionė į Vokietiją turbūt bus pakartota ir šį pavasarį, nes draugauja Krailsheimo muzikos ir Antano Sodeikos meno mokyklos. Krailsheime visą savaitę mokiniai gyveno pilyje ant kalno, repetavo kartu su vokiečių orkestru. Koncertavo miesto Rotušėje bei Šteteno pilyje, kurioje baronas Volfgangas von Štetenas – Jurbarko Garbės pilietis – svetingai priima visus jurbarkiečius.
Po koncerto Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje jauniesiems muzikantams buvo surengta ekskursija „Rūtos“ saldainių fabrike ir tą pačią dieną jie klausėsi M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoninio orkestro koncerto. Ten grojo ir du jurbarkiečiai – Gytis Vaitiekūnas ir Mykolas Gylys.
„Nemažai mokinių pasirinko muzikanto kelią: tai ir vienas geriausių Lietuvoje trimitininkų Laurynas Lapė, Albertas Mineikis, Linas Dakinevičius, Mindaugas Vaivada. Jie yra muzikantai, bet vėliau neišvengiamai taps ir mokytojais“, – mano V. Bakšys.
Paklaustas, kaip pats tapo muzikantu, V. Bakšys prisiminė vaikystę ir savo senelį: „Mano senelis buvo muzikantas, Smetonos laikais grojo klarnetu komendantūros orkestre, o paskui ir savo kaime suorganizavo orkestrą. Kaime buvo tik šeši namai, bet ir orkestras buvo! O aš mokiausi Raseinių muzikos mokykloje ir jau trečioj klasėj būdamas žinojau, kad stosiu į konservatoriją, būsiu muzikantas. Tik gyvendamas Jurbarke solistu nelabai būsi, reikia būti mokytoju. Bet man ir patinka būti mokytoju meno mokykloje.“
Patinka mokytojui ir vadovauti orkestrui, o orkestrantams – turėti tokį linksmą vadovą, kuris groja kartu su jais. „Bet tai nėra pati geriausia praktika, aš stengsiuosi jau šiemet ją naikinti, ir ypač kai ruošiame tokį rimtą kūrinį. Reikės negroti, nors groti daug smagiau, nei diriguoti“, – sako mokytojas.
Orkestras dabar repetuoja kūrinį, kurį groja legendiniu vadinamas Kybartų orkestras. Jį V. Bakšio mokiniai išgirdo Panevėžyje vykusiame Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate. „Dalyvavom pirmą kartą, atsakingai ruošėmės, gražiai pagrojom, bet prizų nelaimėjom, tačiau išgirdom daug kitų orkestrų, o Kybartų orkestras vaikams padarė didžiulį įspūdį, jie įsirašė į telefonus ir paskui dar ilgai klausė. Dabar ruošiame ir mes tą kūrinį. Kūrinys nelengvas, bet grodamas orkestre visada jauti draugo petį, silpnesnis gali pasislėpti už stipresnio – visi suremia pečius“, – pasakoja orkestro vadovas.
Tad taip ir gyvuoja „Šventė“ – su šventiškais repeticijų trečiadieniais ir su koncertais, kai šventišką nuotaiką dovanoja kitiems.
