Eržvilko kultūros centras, po kultūros įstaigų reformos tapęs savarankišku ir turinčiu tris filialus Kartupiuose, Šimkaičiuose ir Vadžgiryje, tęsia šio krašto kultūrines tradicijas, kuria naujas bei kviečia žmones po darbų padainuoti, pagroti ar susibūrus tiesiog smagiai pavakaroti.
Niekad nėra taip, kad visiems reikėtų to paties – taip galima būtų atkirsti skeptikams, o labiausiai – biudžeto pinigų skirstytojams, kurie linkę manyti, kad kultūros centrų kaime nereikia. Reikia ir dar kaip reikia – pasakytų meno mėgėjai ir tie, kurie lankosi kultūros centro renginiuose.
Eržvilko kultūros centro direktorė Ieva Šimkūnienė mano, kad svarbus ir prasmingas jos vadovaujamo kultūros centro bendradarbiavimas su Eržvilko gimnazija. Kultūros darbuotojai mokykloje koncertuoja, padeda pasiruošti gimnazijoje vykstančioms šventėms. „Eržvilko bendruomenė nedidelė, beveik pusę jos sudaro mokykla, tad mūsų bendravimas ir bendradarbiavimas tikrai svarbus“, – sakė kultūros centro direktorė.
Nemažai mokyklinio jaunimo dalyvauja ir meno mėgėjų kolektyvuose, kurių yra ir Eržvilke, ir filialuose. Eržvilke gyvuoja Gintarės Stirbienės vadovaujamas vaikų folkloro ansamblis „Šaltuonėlė“, groja „Eržvilko bandonijos“, veiklą pradėjo I. Šimkūnienės vadovaujama jaunimo ir suaugusiųjų muzikos studija. Kartupiuose susibūrė jaunimo klubas, vadovaujamas Gitanos Matusevičienės. Šimkaičiuose muzikuoja kaimo kapela ir grupė „Altana“ – abiems vadovauja Arūnas Bauža. Vadžgirį jau seniai garsina Linos Lukošienės įkurti vaikų folkloro kapelija „Šebukai“ ir sakralinės muzikos ansamblis.
Žmonės nori renginių, vakaronių, pasibuvimų, tik tas lietuviškas santūrumas ir inercija – kaip aš ten, ko aš ten? – ne vieną sulaiko namie, prie televizoriaus – kaip kas vakarą. O tie, kurie ateina į renginius, lieka patenkinti, geros nuotaikos, jie ir kitą kartą ateis. Tokiomis mintimis po praėjusį savaitgalį vykusios vakaronės, skirtos šauniausioms močiutėms, dalijosi Eržvilko kultūros centro mano vadovė G. Stirbienė. „Į renginį reikia vadinti, ne tik pakabinti skelbimą. Pavadintas žmogus visada ateina ir atsiveda būrį savo artimųjų, o išeidamas dar padėkoja, kad buvo pavadintas“, – iš patirties kalba kultūros darbuotoja.
Šauniausių Eržvilko močiučių vakaronėje pernai dalyvavo vyresnės močiutės, šiemet – visos jaunos: Genovaitę Budzinskienę močiute vadina vienintelis, Audronė Bakšienė padeda pasupti dar tik dviejų mėnesių anūkėlį, Jūratė Bukauskienė močiutės meilę dalija septyniems, o Elena Čirvinskienė septintojo sulaukė kaip tik močiučių vakaronės dieną.
Močiutės prisistatydamos pasakojo ir skaitė eiles, o jų šaunumą rodė surengta rankdarbių parodėlė ir gardžiausi bei gražiausi valgiai ant stalo. Renginį vedęs Ramūnas Siniauskas pateikė įvairių užduočių, o močiutėms padėjo ir jų anūkai. I. Šimkūnienė ir G. Stirbienė padainavo romansų. Gera nuotaika sujungė visus susirinkusiuosius, visi smagiai pritarė A. Bakšienės specialiai močiučių pavakarojimui sueiliuotai dainai. O pakilę namo visi džiaugėsi, kad atėjo ir tikino lauksiantys, kada vėl bus pavadinti į kultūros centrą.
Genutė Domarkaitė
