Kai Naujamiesčio vidurinės mokyklos pradinukai šventė Valentino dieną, ant žandukų klijavo širdutes tiems, kuriuos myli. Ant ketvirtokės Odrės Miserevičiūtės veiduko beveik nebuvo tuščio lopinėlio – tiek daug ji turi draugų.
Smalsutis: Tavo toks gražus ir retas vardas. Dar niekad nebuvau sutikęs metgaitės, vardu Odrė.
Odrė: Visi man taip sako ir klausinėja, bet manęs tai neerzina. Man patinka mano vardas. Mamai irgi patiko. Ji sakė, kad Odrė reiškia „turtinga ir galinga”. Galinga – na, gal būsiu stipri, bet geriau noriu būti paprasta. O turtinga – daug kas mano, kad turtas – tik pinigai. Bet geriau būti savimi. Kuo žmonėms patiksi, toks ir būsi.
S.: Kodėl Tave daug kas myli?
Odrė: Esu gera, tvarkinga.
Čia Odrė nutilo, tarsi daugiau nieko apie save negalėtų pasakyti. Laimė, įėjo jos mokytoja Alina Dambrauskienė ir papasakojo, kad Odrė labai kukli, ji tikrai nesigirs. O iš tiesų Odrė – labai kūrybinga, įdomiai mąsto, turi daug pomėgių. Ji dainuoja ketvirtokų etnografiniame ansamblyje „Rugiagėlė”, su popchoru „Pasakėlė” dalyvavo „Laumės juostoje”. „Per pertraukas ji nedūksta, o kuria šokius”, – sakė mokytoja Alina.
Odrė: O mūsų mokytoja dar kūrybingesnė – pasakiška mokytoja. Kai per pamoką kūrėme eilėraščius, mokytoja sukūrė 4 puslapius, apie kiekvieną vaiką.
Aš du kartus nusičiaudėjau – ne iš nuostabos ir susižavėjimo, o tik todėl, kad mano nosyje, matyt, apsigyveno virusas.
S.: Atsiprašau! Tik Tu, Odre, nesusirk!
Odrė: Esu sirgusi, bet retai, nes gyvenu kaime, ten tyras oras ir sveikas maistas. Labai gražioj vietoj gyvename, ant kalno, o pakalnėj – Nemunas. Kitoj pusėj – miškas. Kartą bandžiau nupiešti savo kiemą – pasistačiau kopėčias vietoj molberto, bet nelabai man tas piešinys išėjo.
Piešti labai patinka. Dar šokti, dainuoti, žaisti, vaikščioti po mišką. Nebijau ir viena eiti, nemanau, kad ten būtų daug vilkų. Ne, ten visai nėra pavojingų gyvūnų. Tik lapių, bet jos nebaisios.
Dar patinka tvarkytis. Ir kambariuose, ir kieme. Man mama lovos nekloja. Kieme grėbiu lapus, paleidžiu palakstyti šuniuką Fantą (karu su Odre nusijuokiam, kad ne kokakolą, o fantą!).
S.: Tai Tave mama, turbūt, labai giria ir niekada nebara?
Odrė: Kartais pabara, kai neklausau. Pavyzdžiui, kai nesuplaunu indų, nes man labai nepatinka plauti indus.
Tai tiek apie tą pabarimą. Odrė dar pasakoja, kad ją labai domina senovė – kai vadovėliuose skaito apie senus laikus ir žiūri paveiksliukus, bando įsivaizduoti, kaip gyveno žmonės.
S.: O jeigu kokia vėtra nublokštų Tave šimtmetį atgal?
Odrė: Reikėtų pasistatyti namą, susirasti draugų. Papasakočiau jiems, kad yra mokyklų, knygų. Paskui norėčiau vėl sugrįžti į dabartį.
Dar Odrė papasakojo, kaip kuria šokius. Bet geriau šokti, o ne skaityti apie šokius. Atsisveikinome, ir Odrė su draugėmis nuskubėjo į Valentino diskoteką.
Smalsutis
