Gegužę Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius net du kartus susitiko su smulkiojo ir vidutinio verslo atstovais. Ūkio ministerijoje buvo surengta Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) išplėstinė ataskaitinė rinkiminė konferencija, o mėnesio pabaigoje Premjero dėmesio sulaukė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) taryba.
Surengė konferenciją
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija visuose Lietuvos regionuose turi 34 skyrius, vienijančius individualia veikla užsiimančius gyventojus bei smulkias įmones.1998 m. įkurtos asociacijos pirmininko pavaduotoja, o nuo 2006 m. pirmininke renkama jurbarkietė Zita Sorokienė.
Kas dveji metai LSVPA rengia konferenciją, kurioje aptariami svarbiausi klausimai, tvirtinamos ataskaitos, rengiami rinkimai. Šiemet, gegužės 17 d. vykusioje konferencijoje dalyvavo 70 smulkiojo verslo atstovų.
Tapo tradicija į konferenciją kviesti atsakingus asmenis iš verslą kuruojančių, kontroliuojančių institucijų. Šių metų renginyje apie smulkiojo verslo plėtrą, galimybes ir įtaką ekonomikai ir socialinei aplinkai kalbėjo Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Pramonės politikos skyriaus vedėjas Vaidas Gricius. Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas pristatė inovacijas ir informacines technologijas smulkiajam verslui.
Apie dokumentų formas, deklaracijas informavo VMI Teisės departamento vadovo pavaduotoja Alina Gaudutytė, o Muitinės departamento atstovai supažindino su muitinės procedūrų pasikeitimais.
„Premjero dalyvavimas konferencijoje rodo, kad esame žinomi, mus girdi“, – sakė LSVPA pirmininkė Z. Sorokienė. Prieš keletą metų asociacija su LSDP pirmininku A. Butkevičiumi sudarė susitarimą, kad būtų gerinama verslo aplinka, o jam tapus Ministru Pirmininku Finansų ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė smulkiojo verslo problemoms ir apmokestinimui spręsti. Ši darbo grupė, kurioje dirba asociacijos, SVV ir įvairių institucijų atstovai, veikia jau ketvirtus metus.
Pasak Z. Sorokienės, asociacijos vadovai su Premjeru susitinka bent porą kartų per metus ir gali tiesiogiai jam išsakyti savo problemas ir lūkesčius.
„Jūsų asociacija priklauso galingai verslo kategorijai – smulkiajam ir vidutiniam verslui, kuris įdarbina apie 80 procentų visų Lietuvoje dirbančių žmonių ir sukuria daugiau kaip du trečdalius bendrojo vidaus produkto“, – akcentavo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Atstovauja smulkiesiems
Per porą metų asociacijai pavyko įtakoti 28 svarbius sprendimus. Tam reikalingas didelis darbas, nes institucijos priimdamos sprendimus nesitaria su verslu, bent jau smulkiuoju.
Iki pateikiant svarstyti naująjį socialinį modelį, darbo kodeksą, jį rengę mokslininkai nepasivargino konsultuotis su verslininkais, todėl dabar kyla daug diskusijų, reikalaujama įvairių pakeitimų, kad modelis būtų patvirtintas. SVV teikė daug pasiūlymų, teko daug derinti ir kalbėtis, kad šiam modeliui galėtų pritarti verslininkai.
Pasak Z. Sorokienės, reikia suteikti daugiau teisių darbdaviams, nes kartais jie tampa darbuotojų įkaitais. Asociacija ne visada pritaria ir minimalios algos kėlimui – darbdavys algos nekelia ne iš godumo, o dėl to, kad jo verslas merdi.
Z. Sorokienė neslepia, kad ankstesnė valdžia buvo priėmusi daug nepalankių įstatymų, kurie varžė smulkųjį verslą. Pavyko pasiekti, kad būtų pakoreguotos verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklės, panaikinti kasos aparatų naudojimo suvaržymai, pakeistos grynųjų pinigų nuostatos.
Asociacijos pastangomis smulkiesiems verslininkams buvo supaprastintas kainų ženklinimas, grąžos atidavimas įvedus eurą.
„Įvedus eurą smulkiojo verslo rinkoje neužfiksuota jokių pažeidimų“, – pabrėžė asociacijos vadovė.
Nemažai LSVPA nuveikė ir padidinant metinės apyvartos sumą, nuo kurios privaloma registruotis PVM mokėtoju, nuo 29 tūkst. iki 45 tūkst. eurų, o įvežant prekes iš užsienio dabar PVM mokėtoju tampama, kai prekių suma viršija 14 tūkst., o ne 10 tūkst. eurų. Tapęs PVM mokėtoju smulkusis verslininkas tampa nekonkurencingas.
„Netiesa, kad verslininkai, prekiaujantys mėsa turguje, nemoka PVM. Jie PVM sumoka pirkdami mėsą iš gamintojo“, – sakė Z. Sorokienė ir tvirtino, kad turgaus prekybininkai visą mėsą įsigyja Lietuvos įmonėse, o iš kur šios įmonės ją veža, jau kitas klausimas. Lenkiškos mėsos turguje tiek, kiek jos parduodama vietinėse įmonėse“.
LSVPA pavyko iškovoti, kad trejus metus būtų atidėti elektroninio važtaraščio pildymo reikalavimai, kuriuos numato naujai įgyvendinama Išmanioji mokesčių administravimo sistema. Pavyko sušvelninti reikalavimus prekių įsigijimo dokumentams darbo vietoje, pasiekti, kad verslo sandoriuose būtų galima naudoti 3000 eurų grynųjų pinigų sumą, nors ji buvo siūloma gerokai mažesnė.
Svarbiausi darbai
Šiuo metu LSVPA siekia, kad nebūtų diskriminuojami kaimo prekybininkai, kuriems įstatymu skirta prievolė surinkti vienkartinę ir daugkartinę tarą ir dalyvauti užstato sistemoje.
Verslininkai sunerimę dėl bandomo priimti alkoholio kontrolės įstatymo, kuriame numatoma alkoholiu leisti prekiauti tik specializuotose parduotuvėse. Asociacijos pirmininkės manymu, tokie neapsvarstyti pakeitimai labai kenksmingi, nes pažeistų daugybės žmonių interesus – jie kūrė verslą, investavo, turėjo lūkesčių. Kodėl reikia bausti verslą? Gal reikėtų per privalomojo sveikatos draudimo įmokas labiau apmokestinti tuos asmenis, kurie naudojasi gydymo paslauga, o rūkydami, gerdami, nesirūpindami savo sveikata dažniau serga?
Dar vienas asociacijos pasiekimas – išjudintas klausimas dėl Europos Sąjungos paramos smulkiajam verslui. Praėjusius du finansavimo laikotarpius buvo tvirtinama, kad tokios paramos skirti neleidžia ES. Asociacija pareikalavo, kad Finansų ministerija kreiptųsi į ES paaiškinimo. Paaiškėjo, kad paramą smulkieji verslininkai gali gauti, tik kažkam rūpėjo, kad Lietuvoje to niekas nežinotų. Dabar, prasidėjus trečiajam finansavimo ES lėšomis laikotarpiui, projektus galės teikti ir individualia veikla užsiimantys asmenys.
Nuo birželio vidurio pasitelkiant struktūrines lėšas pradės veikti priemonė „Verslo konsultantas“, sudarysianti galimybę fiziniams asmenims, užsiimantiems verslu, teikti paraiškas aukštos kokybės konsultacijoms gauti.
Jau pavyko susitarti, kad smulkiesiems verslininkams būtų leidžiama parduoti prekes įmonėms, organizacijos, įstaigoms, tai iki šiol buvo draudžiama. Su įmonėmis galėjo bendradarbiauti tik paslaugų ir gamybos verslo liudijimus turintys gyventojai.
„Tai didelis palengvinimas verslui. Dabar bet kuri įstaiga galės įsigyti pramoninių, kanceliarinių ir kitokių prekių pas turgaus prekeivį. Tai ji galės padaryti žymiai pigiau, negu kokiame prekybos centre. Vadinasi bus taupomi ir įstaigų pinigai“, – privalumus vardija asociacijos pirmininkė.
Ateityje teks pakovoti dėl išliekančių suvaržymų, kad tokios gyventojo, besiverčiančio individualia veikla, paslaugos įmonėms neviršytų 14 tūkst. eurų.
„Mes jau ribojami 45 tūkst. eurų metine apyvarta. Kodėl reikia papildomai riboti ir uždrausti parduoti tam, kam nori?“ – ieškoti teisybės nusiteikusi Z. Sorokienė.
Yra ką veikti
„Ne viskas einasi kaip sviestu patepta, tačiau pamažu sąlygos verslui gerėja. Galėtų viskas vykti sparčiau“, – LSVPA pirmininkė supranta, kad sprendimus įtakoja ne tik jų, bet ir stambaus verslo struktūros.
LSVPA turi savo atstovą Seime – Eduardą Šablinską. Pasak Z. Sorokienės, niekada neatsisako padėti, verslininkų reikalais rūpinasi ir Seimo narys Bronius Pauža. Turint užnugarį lengviau siekti palankių sprendimų.
Daug trūkumų socialiniame draudime. Skaudi tema – privalomasis sveikatos draudimas, kuriuo kartais apmokestinama dvigubai. Jei dirbantis arba pensinio amžiaus asmuo įsigyja verslo liudijimą, jis sveikatos draudimo įmokas moka ir kaip individualia veikla užsiimantis asmuo, ir kaip darbuotojas. Dvigubo apmokestinimo neturėtų būti.
Smulkiesiems verslininkams nesuteikiama galimybė gauti nedarbingumo pažymėjimą ir išmokas, nors jie moka visus mokesčius.
Verslo liudijimo turėtojui turėtų būti suteikta galimybė mokant didesnes įmokas apsidrausti ne tik bazinei pensijai.
Dėl palankesnių smulkiajam verslui įstatymų kovoja ne tik LSVPA, bet ir SVV. Pastarąją dabar sudaro 47 asociacijos, dirba 11 valdybos narių taryba. Z. Sorokienė šioje taryboje dirba nuo 2008 m.
Gegužės gale vykusiame SVV tarybos atstovų susitikime su Premjeru A. Butkevičiumi taip pat aptarti opiausi klausimai. Verslininkų atstovai išsakė nuomonę, kad jų netenkina Ūkio ministerijos parengtas Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimo projektas, kuriam tobulinti nuspręsta sudaryti darbo grupę.
SVV netenkina ir VMI parengtos mokesčių administravimo priemonės, todėl reikalaujama diskusijos.
„Darbo daug, į mūsų žingsnius reaguojama, tačiau galėtų būti dar geriau, jei valdininkų atlyginimai sietųsi su verslo situacija“, – mano Z. Sorokienė.
Dirbs iki rudens
Jurbarko verslininkams gyventi nelengva. Žmonės išvažinėjo, prekybos centrai užgožė rinką. Konkurencija didžiulė – didžiuosiuose prekybos centruose nuolat rengiamos akcijos. Mažos parduotuvėlės, pabandžiusios dirbti, greit vėl uždaromos. Verslininkai neišgali mokėti net minimalių atlyginimų.
Pasak Z. Sorokienės, prekybininkai dirba nevienodomis sąlygomis. Centrai iš tiekėjų prekes gauna žymiai pigiau, atsiskaitymo už jas terminai taip pat daug ilgesni.
„Smulkieji verslininkai išgyvena tiek, kiek jie yra mobilūs, lankstūs“, – tvirtina Z. Sorokienė.
Verslininkė konferencijoje vėl buvo išrinkta LSVPA pirmininke, nors prašė atleisti ją iš šių pareigų.
Kad organizacija būtų matoma ir veiksminga, jai turi vadovauti žmogus, neturintis papildomų užsiėmimų, verslo. Tokių žmonių asociacijoje yra, tačiau kol nebaigti svarbūs darbai, Z. Sorokienės buvo paprašyta pasilikti pirmininke. Verslininkė sutiko šį darbą dirbti iki spalio, ir tikisi, kad vėliau asociacijai vadovaus jaunas energingas žmogus, galintis nuveikti dar daugiau.
Jūratė Stanaitienė
