Jei paskirtasis susisiekimo ministras socialdemokratas Eugenijus Sabutis turėtų įvertinti šalies kelių būklę pažymiu, rašytų vos penketą. Jis sako, kad šį balą per kadenciją galėtų pakelti tik tuo atveju, jei sulauktų politinio pasitikėjimo, o ypač lėšų. Skaičiuojama, kad prastos būklės keliams sutaisyti reikėtų bent 5 mlrd. eurų. Naujasis ministras atsako, iš kur planuoja gauti trūkstamą sumą.
Antradienį laidoje „Dienos tema“ – paskirtasis susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
– Tyrimai rodo, kad 50 proc. šalies kelių yra blogi arba labai blogi. Kaip įvertintumėte jūs Lietuvos kelių būklę, pavyzdžiui, dešimtbalėje sistemoje?
– 10 balų sistemoje įvertinčiau ją geriausiu atveju 5.
– Kokį norėtumėte parašyti pažymį po ketverių metų keliams?
– Labai geras klausimas. Jeigu sulauksiu politinio pasitikėjimo, ir ypač biudžeto prasme politinio pasitikėjimo, galbūt 7… Tačiau tikėtis didesnių darbų nesulaukus didesnio finansavimo – neįsivaizduoju. Aišku, jeigu finansavimas nesikeis ir nepajudėsime iš to taško, netgi ne mirties, o ritimosi atgal taško, tai greičiausiai net jau ne 5 vertinsime, o dar blogesniu pažymiu.
Keliai / V. Raupelio / LRT nuotr.
– Galime skaičiais iliustruoti, kad būtų aiškiau: 2008 metais kelių priežiūrai skirta apie 500 milijonų eurų, pernai keliams – apie 600 milijonų eurų, kitiems metams – per 800 milijonų eurų. Bet čia susiję ir su poligonų keliais, ir taip toliau, dėl to ta suma padidėja.
Apskritai matyti, kad kelių finansavimas nedidėja. Automobilių kelių direkcija skaičiuoja, kad, norint sutvarkyti tik prastos – tik prastos – būklės kelius, reikia bent 5 milijardų eurų. Tokių pinigų nėra, ir jūs niekaip jų negausit šiame biudžete. Ar neprotinga būtų pasiskolinti?
– Skolinimasis yra vienas iš variantų, tačiau bet kuris politikas, dirbantis su biudžetu, dirbantis su finansais, atsakys: mes galime pasiskolinti, bet kiek kainuos skolos tvarkymas, kokios skolinimosi sąlygos, kokie procentai? Ir taip toliau. Taip, tai yra viena iš tų galimybių, kuria mes galime pasinaudoti, tačiau vis tik mes siūlome kitą, racionalesnę, galimybę – įkurti kelių fondą ir į jį nukreipti tikslines lėšas.
– Tas kelių fondas pagal jūsų programą būtų įkurtas 2026 metais. Tai ką mes darysim 2025–2026 m.? Nes jeigu įkursime 2026 m., jis įveiks 2027.
– Tai 2025 metais mes, aišku, gyvensime su tuo biudžetu, kurį paruošė nueinanti Vyriausybė. Bet kuriuo atveju – taip, padarysime nedideles korekcijas, tikrai labai nedideles, tačiau 2025 metai ir bus paruošiamieji metai tam, kad po to jau galėtume užsitikrinti didesnę pinigų sumą keliams ir tą daryti tvariai. Tai yra ne tik 2026 m. arba tik 2026–2027, bet ir toliau ateinančioms kartoms, jeigu galima taip jau pasakyti.
– Kiek jūs norėtumėte ir matytumėte lėšų kelių fonde?
– Aš gal bendrai pasakysiu: planas maksimum būtų, jeigu pasisektų į kadencijos pabaigą užsitikrinti, kad kiekvienais metais bendrai keliams būtų skiriama apie 1 mlrd. 200–300 mln. eurų, tai tikrai būtų ta siekiamybė ir aš sakyčiau, kad mes savo rezultatą pasiekėme.
– Gerai. Dabar mes dar galime ir neišnaudojome modernios atstuminės kelių rinkliavos sistemos. Čia irgi vienas iš pinigų šaltinių būtų, apie tai jūs ir kalbate Vyriausybės programoje. Ta sistema iš esmės, paprastai tariant, apmokestintų visus, kas laužo Lietuvos kelius, ar ne?
– Taip, paprastai tariant, – taip.
– Kiek jūs tikėtumėtės surinkti pinigų?
– Maksimalus planas yra kiekvienais metais surinkti apie 300 milijonų eurų.
– Dabar kiek surenkame?
– Dabar surenkame galbūt 60, galbūt 70 milijonų eurų. Tai lemia, kad apmokestinamų kelių kilometražas nėra toks didelis, koks norėtųsi, kad būtų, nes valstybinių kelių yra per 21 000 km. Tačiau, aišku, didžioji dalis yra tiesiog žvyrkeliai. Tačiau įvertinus visą kelių tinklą, jo naudojimo intensyvumą, per porą trejetą metų galima būtų mokamų kelių tinklą iki 5 000 km praplėsti. Aišku, tada tie, kas jais naudosis, kas juos, na, vartos, sakykime taip, ir bus atsakingi už jų būklę, tie ir susimokės.
– Dabar, paprastai tariant, tu perki vinjetę ir važiuoji su ta vinjete, bet tu gali ir nepirkti jos, nes jei tavęs niekas netikrins?..
– Na, aš neskatinu nepirkti vinječių. Aš kaip tik skatinu tai daryti ir laikytis Lietuvoje priimtų teisės aktų, tačiau turbūt faktas, kurio aš asmeniškai čia studijoje įrodyti dabar negaliu, bet manau, kad tikrai yra žinomi faktai, kad to nedaroma, stengiamasi to išvengti. Tačiau moderni sistema, kad ir kokia ji būtų, ji moderni tam, kad viso to jau negalėtum išvengti.
Eugenijus Sabutis / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– Dabar situaciją mes turime tokią, kad ši moderni kelių rinkliavos sistema yra užstrigusi teismuose ir taip kasmet mes prarandame dešimtis, šimtus milijonų iš to, ko jūs tikitės, – šimtus milijonų eurų kasmet. Tai ar nebūtų galima tada apskritai apeiti tos sistemos ir surasti kitų būdų, kaip fiksuoti tą mokestį?
– Tai šitų būdų ieškoma. Nors esu dar tik paskirtasis ministras, tačiau jau tikrai ne vieną susitikimą esu surengęs būtent pradėdamas spręsti šitą problemą. Kol kas pradinė pokalbių tema linksta to link, kad teisminiai procesai taip, jie yra… Puikus straipsnis, beje, LRT.lt portale buvo šį rytą apie šitą sistemą ir labai aiškiai, tiksliai viskas parašyta, tai čia tikrai nesikartosiu, bet tai, kas yra padaryta, yra padaryta.
Laukti toliau, kaip ten teismai vyks, reiškia toliau tiesiog deginti laiką. Tam, kad to nedarytume, mes pradedam galvoti: galbūt arba „Via Lietuva“, arba pati ministerija šitą procesą galėtų pasiimti į savo rankas. Taip, tai galbūt neatlieptų noro, kad tokią sistemą diegtų verslas, prižiūrėtų verslas, tačiau mes matome, kad pabandžius tą daryti su verslu, mes atsiduriame teismuose. Jeigu mes atsidūrėme teismuose, galbūt mes tą galime daryti patys. Tačiau taip, tai yra kol kas tik pradiniai pokalbiai, bet tikslas yra šiais metais šitą procesą pradėti, 2025 metais pradėti ir 2025 užbaigti bent jau teisinėje sistemoje. Ir būtų nuostabu, kad tą galėtume padaryti jau ir įdiegdami šitą sistemą.
– Valstybės kontrolė skelbia, kad bendrovė „Via Lietuva“, kuri prižiūri valstybinės reikšmės kelius, tiltus, viadukus ir taip toliau, 2021–2023 metais vėlavo su didžiąja dalimi statybų ir darbų. Iki kelerių metų yra vėlavimas? Ar reikalausite atsakomybės už tokį darbą?
– Atsakomybės visada galima ir visada reikia reikalauti, tačiau niekada nėra ir nebus mano tikslas vienintelis – pareikalauti atsakomybės. Aš visada galvoju, kad reikia žiūrėti į priekį. Žiūrėjimas į priekį – tai pagrindinis uždavinys gerinti kelių būklę. Kas atsakingas, tas atsakingas. Taip, neabejoju, kad atliksime, jeigu nebuvo dar atliktas, papildomą vidinį ministerijos auditą, neabejoju, kad ir „Via Lietuva“ atliks savo auditą. Į daugelį klausimų bus rasti atsakymai, tačiau bet kuriuo atveju ne į juos atsirėmus reikia daryti išvadas, tačiau reikia judėti į priekį. Tai mano principas bus toks.
– Iš viso Lietuvos kelių tinklas siekia daugiau nei 80 000 km ir pagal kelių ilgį, tenkantį vienam gyventojui, mes esame antri Europos Sąjungoje. Bet esame ir šalis, kuri vis dar turi valstybinės reikšmės kelių žvyrkelių. Vyriausybės programoje jūs kalbate apie žvyrkelius, apie gyvenvietes, per kurias eina žvyrkeliai, ir sakote, kad jie bus asfaltuojami sparčiau.
Taip pat jūs kalbate, iš programos suprantu, kad kas galėtų sulaukti to sparčiau, tai aplink karines teritorijas esančios gyvenvietės. Tai būtų jūsų prioritetas – dvigubos paskirties keliai?
– Dvigubos paskirties keliai turi būti prioritetas, nes šitoje geopolitinėje situacijoje kitaip nebeįmanoma. Jie privalo būti prioritetas, tačiau jie turi būti vykdomi, jeigu tai įmanoma, per karinio mobilumo lėšas, jeigu neįmanoma, tada bet kuriuo atveju juos paliekant kaip prioritetinius. Tačiau grįžtant prie žvyrkelių programos, tai aš manau, kad būtų visai neblogas startas ir visai neblogas parodymas truputį kitokio politinio požiūrio į nueinančią Vyriausybę. Nueinanti Vyriausybė ir ministerija paruošė žvyrkelių asfaltavimo programą. Ji kaip programa yra gera, tačiau ji nėra paremta pinigais. Manau, kad 2025 metais daliai šitos programos mes duosime startą, nes daliai šitos programos tikrai finansavimas bus. Ne visai programai, ji tikrai didelė ir labai imli finansavimui, tačiau pirmajai daliai tikrai bus finansavimas.
Žvyrkelis / D. Umbraso / LRT nuotr.
– Susisiekimo ministerija atsakinga ir už aviaciją. Oro keleivių srautai auga, uostai modernėja, Vilniaus oro uostas plečiasi, bet tam erdvės iš esmės nėra. Ar jūs siūlytumėte sugrįžti prie diskusijos, kad mums reikia naujo oro uosto šalyje?
– Šiandien dalyvaudamas vienoje diskusijoje gavau labai panašų klausimą apie viziją, ateitį ir atsakiau: žinote, aš galiu pakelti akis į dangų ir pasakyti, kaip ten gražu ir mano svajonės yra apie dangų, tačiau eidamas galiu suklupti dėl duobės kelyje ir nusibalnoti nosį. Tai su šitomis vizijomis viskas gerai – turime sutelkti dėmesį į kelius. Čia yra pagrindas, į ką turime telkti dėmesį, todėl šiandien grįžti prie diskusijos mes galime, bet, mano manymu, mes tiesiog švaistysime laiką.
Ne šiandien, ne po metų, ne po dvejų grįžimas prie šitos diskusijos galbūt bus reikalingas, bet ne šitoje kadencijoje. Tikrai ne. Pirmiausia keliai.
