Nebūna žiemos be gripo ir virusinių viršutinių kvėpavimo takų susirgimų. Lietuvoje siautėja gripas, kai kuriose savivaldybėse paskelbta epidemija. Ji skelbiama, kai sergančiųjų skaičius 10 tūkst. gyventojų perkopia 100, o trečdaliui sergančiųjų diagnozuotas gripas. Tauragės apskritis šiuo požiūriu kol kas atspariausia – nors praėjusią savaitę sergamumas padidėjo nuo 37,94 iki 71,99 atvejų 10 tūkst. gyventojų, jis išlieka mažiausias Lietuvoje. Ką daryti, kad ligos aplenktų, ir kaip elgtis, jei patys ar mūsų artimieji jau susirgome, kalbėjomės su Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja Irena Gvildiene.
Skiepas – veiksminga, bet nepopuliaru
Šiemet gripo sukėlėjas yra tas pats A virusas, kuris siautėjo 2009 metais ir visam pasauliui grasino kiaulių gripo pandemija. Tačiau, pasak gydytojos I. Gvildienės, panašu, kad šiais metais tas virusas nėra toks aršus. „Kas skiepijosi nuo kiaulių gripo prieš trejus metus, jeigu ir susirgs, tai lengvesne forma, nes imunitetas lieka“, – sakė gydytoja.
Gydytoja I. Gvildienė neabejoja, kad pati veiksmingiausia priemonė nuo gripo – skiepai. Tiesa, ir pasiskiepijus lieka galimybė susirgti, bet žymiai lengvesne forma ir komplikacijų tikimybė žymiai mažesnė, jos ne tokios pavojingos.
Dažniausios komplikacijos: bakterijų sukeltas plaučių uždegimas, bronchitas, sinusitai, pūlingi vidurinės ausies uždegimai. Pavojingiausios – lėtinių ligų paūmėjimai, dažniausiai plaučių ir širdies-kraujotakos ligų. Retesnės, bet labai gyvybei pavojingos komplikacijos – tai širdies raumens uždegimas (miokarditas), toksinio šoko sindromas, galvos smegenų dangalų uždegimas, inkstų pažeidimai (hemolizinis ureminis sindromas), Guilain-Bare sindromas, kuriam būdinga nervų sistemos pažeidimai, sukeliantys įvairių raumenų silpnumą, paralyžius ir kita. Dažnai komplikacijos būna mirtinos, ypač vyresniame amžiuje.
Skiepytis geriausia spalio – lapkričio mėnesį. Nors, pasak gydytojos, dar ir praėjusią savaitę buvo norinčiųjų skiepytis, ir tai daryti nevėlu, nes imunitetas susidaro per dvi savaites. Tačiau, kaip rodo statistika, skiepai nėra tai, ką saugodamiesi gripo rinktųsi dauguma gyventojų.
Anaiptol – nuo sezoninio gripo viruso kasmet skiepijasi 5-8 procentai rajono gyventojų. Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus duomenimis, 2012 m. rajono gydymo įstaigose paskiepyti 1873 asmenys – beveik visi nemokamai, bet toli gražu ne visi, kurie tokią teisę turi. Ligonių kasos kompensuoja vakciną nuo gripo rizikos grupės asmenims – vyresniems nei 65 m. gyventojams, sergantiesiems lėtinėmis ligomis, slaugos ir globos įstaigų gyventojams, medikams.
Patys užmokėję už vakciną Jurbarko rajone paskiepyti tik 102 asmenys.
Profilaktika – visus metus
Užtat paūmėjus peršalimo ligoms ir gripui padidėja citrinų ir imbiero paklausa. Net ir sveikam atrodo, kad reikia ko nors griebtis, kai visur aplinkui trimituojama apie ligas.
„Citrina, imbieras – tai gerai, – sako gydytoja I. Gvildienė. – Nereikėtų pamiršti ir lietuviškos citrinos – svarainio, taip pat česnako – visa tai tinka profilaktikai. Dar medus, jis naudojamas ir gydyti. Bet visa tai vartoti reikėtų pradėti žymiai anksčiau, o ne tik įsismarkavus ligoms. Gal net rudenį, atšalus orams, kasdien suvalgyti po pusę šaukštelio medaus – ir taip visą žiemą.“
Išvengti ligų padeda sveika gyvensena visus metus – grynas oras, visavertė mityba, tinkamas apsirengimas. Kasdieniai pasivaikščiojimai gryname ore – tik į sveikatą, net kai lauke spaudžia šaltukas. „Bet nepratusieji draugauti su gamta, pratintis prie jos neturėtų žiemą, kai šalta. Tuomet tik labai trumpai galima pabūti lauke“, – perspėja gydytoja.
Nors ir labai saugome šilumą, kuri brangiai kainuoja, labai svarbu ir namie, ir darbe vėdinti patalpas. Net jei namie jau yra ligonis, reikia jį trumpam išvesti į kitą kambarį ir 10-15 minučių padaryti skersvėjį. Tinkamai išvėdinus iš patalpos pašalinama 85 proc. užkrato.
Svarbu tinkama apranga. „Žiemą net jaunimui nedera dėvėti taip, kad iš po drabužių švysčioja nuogas pilvas ar nugara. Kai šalta, būtinas galvos apdangalas ir pirštinės. Vyresni žmonės, atvirkščiai, mėgsta prisirengti ir judėdami suprakaituoja – tai irgi negerai, taip pat kaip ir sušalti“, – sako gydytoja.
Sušalus reikia kuo skubiau eiti į šiltą patalpą, gerti karštos arbatos, kojas nuplauti šiltu vandeniu ir ištrinti rankšluosčiu.
Virusai bijo stipraus organizmo. Nors gydytoja I. Gvildienė nepritaria ir nerekomenduoja maudytis žiemą šaltame vandenyje, kasdienis apsiprausimas visus metus vėsiu vandeniu užgrūdina organizmą.
Gripo pats neišsigydysi
Statistika rodo, kad ūmiomis virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis ir gripu daugiausia serga vaikai. Pasak gydytojos I. Gvildienės, taip yra todėl, kad šios ligos – kolektyvinis susirgimas, nes virusas plinta oro lašiniu būdu. Vaikai darželiuose ir mokyklose yra dideliuose kolektyvuose, jaunimas ir po pamokų mėgsta būriuotis. O suaugusieji kontaktuoja mažiau, gripo pakilimo laiku dauguma sąmoningai vengia didelių žmonių susibūrimų.
Antra priežastis, kad tik mažą besikreipiančiųjų į gydytojus dalį sudaro suaugusieji, ta, kad jie bando „pravaikščioti“ ligą. „Nieko stebėtino – vaikai ir taip nenori eiti į mokyklą, o suaugusieji rečiau eina į polikliniką. Kas dirba – saugo darbą, nedarbingumo lapelio nenori. Net darbdaviai supranta sergančiuosius, daro jiems nuolaidų“, – pastebi gydytoja.
„Jeigu jau sirguliuodami einate į darbą, gerkite labai daug skysčių. Tinka įvairiausios arbatos: čiobrelių, gysločio, melisos – geriausia maišyti kelias, taip prie jų nepriprantama. Gerkite arbatą su medumi, valgykite citrinų. Galima pavartoti paracetamolio“, – pataria gydytoja.
Kai siaučia ligos ypač reikia laikytis asmens higienos. Kruopščiai ne trumpiau kaip 20 sekundžių su muilu plautis rankas – paprasta, bet nuo užkrato sauganti priemonė. Čiaudantieji ir kosintieji turėtų užsidengti burną, nes gripo virusas lašeliuose skrenda 167 km/h greičiu. Jis yra labai mažas, todėl įsiskverbia visur, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus.
Tačiau gripo pats neišsigydysi. „Jei temperatūra aukštesnė nei 38 laipsniai ir visą kūną maudžia, tai gali reikšti, jog susirgote gripu. Nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją, ir geriausia į polikliniką, nes namie tyrimų neatliksi“, – sako I. Gvildienė.
Gripuojančių pastarosiomis dienomis gydytojos priimamajame daugėja. Nustačius gripą, teks gulėti, gerti ne tik arbatą, prakaituoti, keisti šlapius rūbus ir patalynę ir tikėtis, kad liga praeis be komplikacijų ir aplenks namiškius, kurie negali išvengti kontakto su ligoniu.
Su ligoniais kontaktuoja ir gydytojai. „Nesergu, nes kasmet skiepijuosi, jau daug metų – nuo tada, kai pati sunkiai sirgau gripu. Be to, darbe su sesute du kartus išgeriame karštos arbatos“, – sako gydytoja I. Gvildienė ir visiems linki nesirgti.
Danutė Karopčikienė
Kodėl nepasako kiek kainuoja gripo vakcina tiems, kuriems ji nekompensuojama? Kita vertus dar nei karto nesiskiepinau ir neketinu to daryti-norint turėti stipresnį imunitetą reikia nuolatos investuoti į sveikatą valgant kuo natūralesnį maistą, nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu, prausti visą kūną drungnu, o ne karštu vandeniu, sportuoti. Gydytojai visada akcentuos skiepus, nes kažkas iš to gerai uždirba.