Naukaimio kaime netoli Vadžgirio, ūkininkų Dianos ir Liudo Ambrozaičių sodyboje stovyklavo Vadžgirio vaikų folkloro kapelija „Šebukai” ir Jurbarko kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Pasagėlė”.
Sodybos šeimininkai užleido nedidelę gryčiutę su asla ir senoviška krosnimi, daržinėje parodė šieno kaugę – stovyklautojai pasijuto tarsi nužengę šimtą metų į praeitį. Šalia čiurleno Šaltuona, ošė šimtametė liepa su joje įrengtu Švč. Mergelės Marijos altorėliu. Grynas oras, paukščių čiulbėjimas, arklys ir vežimas, būrys bičiulių – nemažai, kad atostogos būtų linksmos ir įdomios.
Kartu su vaikais stovyklavo vadovės: „Šebukų” – Lina Lukošienė ir „Pasagėlės” – Aušra Masteikaitė Mičulė bei daugybę grožybių vaikus išmokęs dailininkas Zigmas Morlencas.
Atvykę stovyklautojai kiekvienas susirado sau mielą ir šiltą vietelę: kas palapinėse, kas ant šieno, kas trobelėje prie krosnies. Nors šildė bičiulių šypsenos ir gera nuotaika, šilta vietelė buvo svarbu, nes saulutė kažko šykštėjo savo šildančių spindulių.
Antroji diena buvo skirta kūrybai. Kiekvienas rinkosi, ką norėjo. Vieni kartu su dailininku Zigmu piešė, drožinėjo iš medžio, kiti vadovės Aušros pamokyti pynė virveles, o vadovė Lina mokė kankliuoti. Dar buvo galima vaikščioti po sodybos apylinkes ir ieškoti gamtos išdaigų ir suvenyrų. Vakare stovyklavietę papuošė angelo Mykolo skulptūra, o daržinės siena nušvito paveikslų margumu bei medžio drožiniais.
Trečiąją dieną stovyklautojus nudžiugino saulė, tad jie nėrė į Šaltuoną atsigaivinti, o entuziastai – pažvejoti.
Vakarais prie laužo skambėjo sutartinai dainuojamos dainos ir netilo prašymai susitikti šioje sodyboje ir kitais metais, tik ne tris dienas, o mažiausiai – savaitę.