Tarptautinė sporto stovykla Nemane (Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis) turėjo tapti nuostabios vaikų draugystės išraiška, tačiau gražią idėją sužlugdė vaikų žiaurumas. Sumąstę pakartoti socialiniame tinkle matytą eksperimentą, du paaugliai naktį padegė miegantį vaiką.
Naktiniai eksperimentai – žiaurūs
Į Nemaną 33 Jurbarko rajono mokyklų moksleivius ir tris jų vadovus savaitei pakvietė projektą „Infrastruktūros plėtra ir bendradarbiavimas sveikatinimo švietimo srityje“ įgyvendinantys Jurbarko r. savivaldybės partneriai. Jurbarko kūno kultūros ir sporto centro direktorius Antanas Domeika informavo, kad įvairių mūsų rajono mokyklų moksleivius į Kaliningrado sritį lydėjo treneriai Vilius Paukštis, Julius Gečas ir Rimantas Slavikas. Pastarasis buvo paskirtas delegacijos vadovu. Ką treneriai veikė naktį iš rugpjūčio 6-osios į 7-ąją ir kodėl vaikai iki išnaktų nemiegojo, matyt, turės aiškintis policijos tyrėjai.
Apie 1 val. nakties vienas stovyklautojas sumanė pakartoti socialiniame tinkle matytą eksperimentą: užsipurškė ant delno odekolono ir padegęs žiebtuvėliu delnu užgniaužė liepsną. Eksperimentą stebėję du bičiuliai pagriebė odekoloną ir nubėgo į kambarį, kuriame miegojo jaunesni berniukai. Netrukus ten pasigirdo klyksmas.
Keturiolikmečiui jurbarkiečiui išdaigininkai smarkiai nudegino krūtinę. Deginančios liepsnos iš miego pakeltas vaikas patyrė šoką. Išdaigininkai patys bandė jį gydyti: nuvedė į tualetą, ant žaizdų dėjo šaltu vandeniu sušlapintą rankšluostį. Kilus triukšmui atsibudo mergaitės – viena jų susiprato, kad reikia skubiai žadinti įmigusius trenerius.
Grįžo supūliavusiomis žaizdomis
Jurbarko rajono kūno kultūros ir sporto centro direktorius A. Domeika tvirtina, kad apie nelaimę stovykloje sužinojo ankstyvą rytą ir iškart, metęs visus darbus, išskubėjo į Nemaną.
Perskaitęs treneriui parašytus šešiolikmečių pasiaiškinimus A. Domeika pašiurpo: „Baisu skaityti, kad padegė žmogų. Manau, kad jie nesupranta, ką padarė – patys pripažįsta, kad užgesinę pamatė, jog visai nejuokinga.“
Tris nevykusius išdaigininkus A. Domeika parvežė į Jurbarką ir grąžino tėvams. Nukentėjęs keturiolikmetis liko stovykloje. Jurbarko r. kūno kultūros ir sporto centro direktorius tvirtina, kad namo važiuoti jis nenorėjo. Stovykloje dirbusi medikė suteikė berniukui pagalbą, davė vaistų nuo nudegimo.
Baisiausia, kad nudegintas vaikas nebuvo išsiųstas į Lietuvą gydytis, apie nelaimę net kelias dienas nieko nežinojo berniuko mama.
A. Domeikos nuomone, žaizda ant keturiolikmečio krūtinės nedidelė – maždaug tokio dydžio kaip telefonas. „Girdėjau, kad medikai vaikui nustatė antrojo laipsnio nudegimus. Bet stovykloje jis gerai jautėsi, prašė nieko nesakyti mamai – nenorėjo jos gąsdinti ir skaudinti. Jau kitą dieną berniukas teisėjavo varžyboms“, – aiškino A. Domeika.
Ištvermę pademonstravęs keturiolikmetis grįžo supūliavusiomis žaizdomis ir iš karto vyko pas medikus. Šie pranešė pareigūnams. Į Jurbarko rajono policijos komisariatą kreipėsi ir nukentėjusio vaiko mama.
Tėvų ir vaikų reikalas?
Marijampolės apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Raimundas Vasiliauskas pirmadienį informavo, kad dėl įvykio Nemane pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 138 str., už nesunkų sveikatos sutrikdymą numatantį laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
Prokuroras R. Vasiliauskas neslėpė, kad atsakomybės neturėtų išvengti ir vaikus stovykloje prižiūrėję treneriai, nes nelaimė įvyko jų darbo metu.
Jurbarkiečių delegacijai vadovavęs klausutiškis R. Slavikas apie įvykį Nemane kalbėti nenori. Iš pradžių pareiškęs, kad nebendraus telefonu, po kelių minučių patikslino, kad nesutinka ir susitikti. Paprašytas paaiškinti, kodėl 1 val. nakties vaikai nemiegojo ir buvo palikti be priežiūros, R. Slavikas paaiškino, kad jokių komentarų apie stovyklą Nemane nebus, nes tai vaikų ir tėvų reikalas.
Su tuo nenori sutikti Jurbarko rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Laima Gardauskienė: „Kai įvyksta tokie dalykai, atsakomybę pirmiausia turi prisiimti suaugę asmenys – stovyklos vadovai, pedagogai. Tėvai, išleisdami vaikus į stovyklą, turi būti įsitikinę, kad vaikai bus saugūs. Antraip dauguma tikriausiai apie tokias išvykas nenorėtų net galvoti.“
Mama sužinojo paskutinė
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja neslėpė nuostabos, kad stovyklos vadovai apie nelaimę nepranešė keturiolikmečio mamai. Tik ji galėjo nuspręsti, ar vaikas gali likti stovyklauti, ar jam būtina grįžti namo gydytis.
„Labai įsižeisčiau, jei apie mano vaiką ištikusią nelaimę sužinočiau iš pašalinių žmonių, o ne iš stovyklos vadovų, kuriems tą vaiką patikėjau. Sprendimo, ką daryti, negali priimti ir vaikas – už nepilnametį atsakomybę prisiima ir sprendžia tėvai“, – sakė L. Gardauskienė.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja svarstė, kad bandydami nuslėpti nelaimę stovyklos vadovai pabijojo, jog bus apkaltinti. „Visada sakau, kad geriau nieko neslėpti, atvirai pasakyti, kas atsitiko – tada ir tėvų reakcija būna kitokia“, – mano L. Gardauskienė.
Pasak vaiko teisių specialistės, paaugliai žiaurėja – kasmet užfiksuojama po keletą įvykių, dėl kurių vaikai patiria smurtą.
Marijampolės apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. Vasiliauskas nuogąstauja, kad tokių sveiku protu nepaaiškinamų įvykių ateityje daugės. Pasak jo, vaikams neigiamą įtaką daro internetas. „Jie ten prisižiūri įvairiausių baisybių, nori viską patys išbandyti, o pasekmių nenumato. Labai negeri dalykai vyksta. Tokiems nusikaltimams tik šeima gali užkirsti kelią – reikia žiūrėti, ką vaikai veikia, ir kalbėti su jais apie atsakomybę. Visko pradžia – šeimoje“, – mano prokuroras R. Vasiliauskas.
Prokuroras neatmeta galimybės, kad šeimoms susitaikius ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas, tačiau ar tai bus leista, priklausys nuo vaikui padarytų sužalojimų sunkumo.
Daiva BARTKIENĖ
