Trečiadienį nuo pat ryto savivaldybėje dirbo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai. Agentai tikrino dokumentus, dalį jų išsivežė. Tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo vykdant projektą, kuris buvo iš dalies finansuotas Europos Sąjungos lėšomis.
„Mūsų pareigūnai lankosi savivaldybėje. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas jie turi teisę paimti tam tikrus dokumentus. Vyksta dokumentų poėmiai. Dabar yra pradinė stadija, tikslinamos aplinkybės, vėliau bus priimami sprendimai“, – trečiadienį sakė STT komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Paukštienė.
STT atstovė taip pat patvirtino, kad įtarimai kol kas niekam nepareikšti.
Redakcijos žiniomis, STT dėmesio galėjo sulaukti liūdnai pagarsėjusio bendravo projekto su Nemanu užkulisiai.
Didžiulis skandalas, kuris Jurbarką išgarsino net tarptautinėje erdvėje, kilo Lenkijos plėtros ir finansų ministerijai, administravusiai Europos Sąjungos finansuojamą 2007–2013 metų Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos pasienio bendradarbiavimo programą, pareikalavus, kad Jurbarko r. savivaldybė į programos iždą grąžintų beveik milijoną eurų. Tokių finansinių pretenzijų jurbarkiečiai sulaukė, nes jų projekto partnerė – Rusijos Kaliningrado srities Nemano (Ragainės) savivaldybės administracija laiku neįvykdė įsipareigojimų.
Pasak Jurbarko r. savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus, STT paimti dokumentai yra susiję su praėjusios kadencijos rajono valdžios vykdytu projektu. „Dokumentų jokių nemačiau, tačiau, kiek žinau, tai yra praėjusios kadencijos vienas iš projektų“, – sakė S. Mockevičius.
Pasak mero, Rusijos pusė yra grąžinusi maždaug pusę ikiteisminiame reikalavime savivaldybei nurodytos sumos. Tikimasi, kad per porą savaičių savivaldybės sąskaitą pasieks ir likusios lėšos.
Šią savaitę S. Mockevičius kartu su Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktore Vida Rekešiene lankėsi Kaliningrado srities Černechovsko mieste.
„Apsilankyti pasiūlė Lietuvos konsulas Kaliningrado srityje Olegas Skinderskis. Aptarėme partnerystės galimybes su Černechovsko miestu. Čia kalba eina apie partnerystę dėl pilių parkų tvarkymo projektų. Tai nesusiję dalykai su Nemano istorija“, – sakė meras.
Tačiau savo tinklalapyje informuodama apie rajono vadovų vizitą Černiachovske, savivaldybė nurodo, kad „tapo žinoma, kad Kaliningrado srities vadovybė sausio 15 d. nusprendė skirti lėšas iš Kaliningrado srities biudžeto Nemano miesto administracijai Jurbarko rajono savivaldybės reikalaujamos beveik vieno milijono eurų skolos padengimui.“
Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorė V. Rekešienė situacijos taip pat plačiau nekomentavo. Pasak politikės, ji pasirašė įsipareigojimą teisėsaugai, todėl jokios informacijos apie STT pareigūnų veiksmus teikti negali. V. Rekešienė tik patikslino, kad STT vizitas savivaldybėje siejamas su buvusios valdžios vykdytu projektu.
Tačiau savivaldybės vadovų užuominos, kad STT domisi iki jų kadencijos vykusiais procesais gali būti ne visai tikslios. Dalis projekto buvo užbaigta tik 2016-ųjų pabaigoje, prižiūrint jau šios kadencijos savivaldybės administracijai ir politikams.
„Dabar projektas visiškai yra užbaigtas. Rusijos pusė turėjo pabaigti 2015-ųjų pabaigoje, bet terminai buvo pratęsti ir viskas buvo pabaigta 2016-ųjų gale“, – sakė V. Rekešienė.
Politinių oponentų teiginius buvęs meras ir dabartinis Seimo narys Ričardas Juška neigia. Pasak politiko, jei STT turi klausimų dėl nuolat eskaluojamos „milijono“ istorijos, turėtų domėtis dabartine rajono valdžia. Būtent šią kadenciją ir buvo pervestos lėšos rusams. „Aš pats ne kartą ir privačiai, ir viešai kreipiausi į savivaldybės vadovus, raginau kreiptis į teisėsaugą ir sudėti visus taškus“, – sakė R. Juška.
Seimo narys tikina, kad garsioji „milijono“ istorija buvo visiškai be reikalo įvilkta į politikavimo rūbą. Jurbarkui esą nebūtų reikėję iš savo biudžeto grąžinti didžiulės sumos.
„Reikia suprasti procesus – Jurbarkui buvo pareikštos pretenzijos, tačiau tai nereiškia, kad pinigus reikia grąžinti iš savo biudžeto. Per metus laiko rajonas turėjo tą sumą išsireikalauti iš Rusijos partnerių. Jei tai būtų nepavykę, skolos administravimą būtų perėmusios Europos Sąjungos institucijos, ir pinigai būtų išreikalauti iš Rusijos Federacijos“, – tikino R. Juška.
Kuri minėto projekto dalis sukėlė įtarimų STT – kol kas oficialiai niekas nepatvirtina. Redakcijos duomenimis, pareigūnai pasiėmė 2012–2014 m. projekto dokumentus. Neaišku ir tai, ar išanalizavus paimtus dokumentus, kam nors bus pareikšti įtarimai.
Lukas PILECKAS
pagaliau.