Seredžiaus mokykla šiemet šventė 390 metų jubiliejų – birželio 22-ąją Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos Seredžiaus Stasio Šimkaus daugiafunkciame centre rinkosi buvę mokiniai, mokytojai, darbuotojai, kraštiečiai ir visi, kuriems ši mokykla brangi. Buvo visko – ir šiltų prisiminimų, ir nuoširdžių padėkų, ir šventinės nuotaikos. Juk mokykla – tai ne tik sienos ir suolai, tai žmonės, istorijos ir patirtys, kurios gyvos net ir prabėgus šimtmečiams.
Pasakojime – ne tik datos
Kai mokykla tampa ne tik darbo vieta, bet ir antrieji namai – atsiranda istorijų, kurias norisi pasakoti iš širdies. Margarita Baršauskienė – buvusi ilgametė Seredžiaus mokyklos mokytoja, buvusi šios mokyklos mokinė, o šiandien – jos gyva atmintis. Pakviesta pasidalinti savo mintimis apie neseniai paminėtą Seredžiaus mokyklos 390 metų jubiliejų Margarita mielai sutiko.
Jos pasakojime – ne tik faktai ar datos, bet ir jausmai, prisiminimai, žmonės, kuriuos sujungė bendras kelias per klases, koridorius, šventes ir išsiskyrimus. Tai – lyg laiškas mokyklai, bendruomenei ir visiems, kuriems ši vieta svarbi.
Mokyklos istorija – ilga ir turtinga. Išgyvenusi upių potvynius, karo padarinius ir sovietmečio stagnacijos metus, mokykla išliko stipri – tautiška, tvirtų žinių pamatu ir stipriomis mokinių bei mokytojų asmenybėmis.
Nuo 1995-ųjų buvusių mokinių ir mokytojų susitikimai rengiami kas penkerius metus, tad ir ši šventė nebuvo atsitiktinė – planuota, nepaisant to, kad Seredžiaus mokykla tapo Veliuonos gimnazijos skyriumi.
