Lapkričio viduryje Jurbarko viešojoje bibliotekoje įvyko lauktas susitikimas su bibliotekos globėju neseniai 70-mečio jubiliejų atšventusiu kraštiečiu rašytoju Eugenijumi Remigijumi Baltrušaičiu. Retai į gimtąjį miestą užsukantis rašytojas jurbarkiečiams pravėrė duris į savo kūrybos virtuvę. Nedaug, gal tik plyšelį, tačiau retai tėviškėje girdimo ir matomo rašytojo mintys atskleidė jo asmenybės žavesį.
Po vaikystės klevais
Ne atsitiktinai į salę vedė spalvotų klevo lapų takas ir iš jų sukurtos kompozicijos: klevai – vienas svarbiausių rašytojo simbolių, primenančių gimtojo miesto parkus, jaunystės, klasės draugus. „Jurbarkas – vaikystės prarastasis rojus, į kurį malonu sugrįžti. Širdį graužia, kai matai senus pastatus, atpažįsti gatves, žmonių veidus. Esame jau kitokie“, – salėje pamatęs keletą klasės draugių į nostalgiją paniro E. R. Baltrušaitis.
E. R. Baltrušaitis, dar žinomas kaip Eugenijus Balijonas, gimė 1946 m. Jurbarke. Kaip pats pasakoja, vaikystė bėgo Revoliucijos gatvėje lankant Jurbarko gimnaziją. Sunkiais pokario metais augusį berniuką domino istorija ir literatūra. Pirmąjį eilėraštį parašė būdamas trylikos – parodė vaikams ir nesulaukęs susižavėjimo padėjo į stalčių. Kai po kiek laiko jo eilėraštis buvo pakabintas senųjų kultūros namų lentoje – užplūdo pasididžiavimo jausmas. Būdamas dešimtokas Eugenijus jau dirbo laikraštyje, o pradžia rimtai kūrybai buvo 1966 m. „Jaunimo gretose“ išspausdintas eilėraštis. Jis visada žinojo, kad bus poetas.
Studijuodamas pirmame kurse studentų vakarėlyje perskaitė savo poemą „Sibiras“. Poeto šlovė truko dvi savaites – po to jis buvo išmestas iš universiteto už disidentinę veiklą.
E. R. Baltrušaitis – poetas, prozininkas, dramaturgas, populiarių dainų tekstų autorius, vertėjas, žurnalistas. Rašytojas dirbo „Vakarinių naujienų“ redakcijoje, Lietuvos televizijos Literatūros ir meno redakcijoje, buvo žurnalo „Rankas aukštyn!“ vyr. redaktoriumi, vėliau – įvairių interneto portalų bei spaudos leidinių politikos ir verslo apžvalgininku.
Parašė nemažai dainų tekstų pučiamųjų orkestrui „Trimitas“, televizijos filmams, dirbo su žinomais Lietuvos kompozitoriais bei atlikėjais. E. R. Baltrušaičio tekstais parašytos dvi oratorijos simfoniniam orkestrui, o 1978 m. daina „Gervės“, parašyta kartu su kompozitoriumi R. Racevičium, tapo respublikinio jaunųjų estrados atlikėjų konkurso „Vilniaus bokštai“ laureate.
Kūrybos kelias
E. R. Baltrušaičio kūryba labai įvairi – nuo poezijos iki dramų, nuo trilerių iki pjesių vaikams. 1979 m. parašė poetines dramas „Vivat, Akademija“ ir „Donelaitis“, 1993 m. išleista eilėraščių ir poemų knyga „Raudoni voratinkliai“, kurioje kandžiai pašiepiama sovietinė tikrovė, 1986 m. „Lėlės“ teatras pastatė spektaklį pagal rašytojo pjesę vaikams „Sprigtas“. 1996 m. pasirodė detektyvinis romanas „Žmogžudystė penktą valandą ryto“, kurį rašytojas pasirašė Artūro Vėberio slapyvardžiu.
Po žmonos mirties 2008 m. išleista suvenyrinė knyga ,,Sapnų tiltais skubu pas tave: 69 meilės eilėraščiai“. Ši knygelė jau tapo vertybe – ją galima rasti Nacionalinės bibliotekos retų spaudinių skyriuje ir gal dar keliose bibliotekose.
2009 ir 2010 m. išleistos dvi psichologinio trilerio ,,Vilko vaikai: prarasto gyvenimo istorija“ dalys. Vienuolika metų rašytas kūrinys išleistas Londone. Prieš ketverius metus rašytojas grįžo prie kūrybos vaikams ir parašė poemėlę ,,Aliukas Snaudaliukas“.
2014 m. Nacionalinis dramos teatras pastatė ir Pažaislio muzikos festivalyje parodė E. R. Baltrušaičio poetinę dramą „Donelaitis“. Tais pačiais metais rašytojui įteiktas Jurbarko r. savivaldybės ženklas „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“.
Apie „Donelaitį“
Dar 1979 m. parašyta poetinė drama „Donelaitis“ buvo nuolat tobulinama, perrašoma, todėl, pasak jo, tai, kas yra dabar, gerokai skiriasi nuo pradinio kūrinio.
Rašytojui visada buvo įdomi Mažosios Lietuvos tema, o Donelaičio asmenybė visada traukė. Net per egzaminą E. R. Baltrušaitis išsitraukė bilietą apie Kristijoną Donelaitį. „Jis – lyg tų laikų disidentas. Buvo silpnos sveikatos, todėl nuolat piktas, nepatenkintas, bet iki mirties kovojo už bažnyčią, tikėjimą, žemę, žmones. Ką jis darytų šiais laikais? Būtų toks pat nepatenkintas ir visų užmirštas“, – dalijosi rašytojas.
Autoriui teko daug diskutuoti su režisieriumi Vytautu Rumšu. Jis turėjo du pageidavimus: patrumpinti dramą ir sugalvoti meilės siužetą. Pirmasis pageidavimas buvo įgyvendinamas lengviau, o dėl antrojo teko pasukti galvą. „Aš mėgstu remtis istorija. Paimu faktą ir leidžiu žaisti fantazijai“, – prisipažino E. R. Baltrušaitis.
Studijuodamas dokumentus apie K. Donelaitį autorius prisiminė faktą, kad kunigas vienintelį kartą iš Tolminkiemio buvo išvykęs į Karaliaučių pas brolį. Namie liko jo žmona Ana, kuriai, rašytojo valia, teko neištikimybės scena. Žiūrovai tokią interpretaciją priėmė ir ja patikėjo. „Kiekvienas kūrinys – dalis melo. Menininkai visuomet visko prikuria, primeluoja“, – juokėsi rašytojas.
Kaip serialas
„Man svarbu žiūrovą suintriguoti įdomiu siužetu, užgriebti skaitytojo širdį“, – sakė rašytojas, nejučia skaitytoją vadindamas žiūrovu – gal todėl, kad skaitant jo kūrinius viską gali matyti vaizdais.
Rašytojo romanuose vienas skyrius keičia kitą, veiksmas nenutrūksta, kaip seriale. Trileryje „Vilko vaikai“ paraleliai narpliojamos 5-6 siužetinės linijos, o norėdamas sekti siužetą skaitytojas neretai turi atsiversti jau perskaitytus skyrius ir prisiminti, kuo baigėsi viena ar kita scena. „Man patinka toks kinematografinis komponavimas, kuriame daug nuotaikos, žodžių žaismo, o ne vidinių monologų. Tai skaitytojui – nuobodu“, – mano E. R. Baltrušaitis.
Rašytojas prisipažino, kad dažnai pavarto lietuvių kalbos žodyną ir į savo tekstus įtraukia retai vartojamų žodžių, tokių kaip blakutinėti. E. R. Baltrušaičio romanų herojai pasižymi spalvinga kalba – vienaip kalba elito atstovai, kitaip – varguomenės, kitokius posakius vartoja skirtingo intelektinio svorio romanų veikėjai. Rašytojas stengiasi išpildyti ir gana keistą leidėjų reikalavimą – romane privalo būti 2-3 sekso scenos. „Čia, kad moterims patiktų“, – šelmiškai akimis žybsi autorius.
Autorius nevengia šiuolaikinių technologijų – naudojasi įvairiomis programomis, skirtomis rašytojams, kad nepasiklytų herojų charakteriuose, istorijų vingiuose.
E. R. Baltrušaitis šiuo metu dirba ties keliais kūriniais – stalčiuose dienos šviesos laukia vis tobulinamas nuotykių romanas paaugliams, yra politinio romano užuomazgų, dar norėtų grįžti ir prie „Donelaičio“.
Susitikime tik trumpai buvo prisiliesta prie poetinės E. R. Baltrušaičio kūrybos. Ne todėl, kad nėra apie ką kalbėti, o kad renginio sumanytoja ir organizatorė bibliotekininkė Jūratė Korsakaitė poeziją pataupė kitam susitikimui. Gali būti, kad per Valentino dieną Jurbarke nuskambės 69 meilės eilėraščiai, o šį vakarą labai tiko mokytojo Sauliaus Ambrazaičio skaitomos ištraukos iš romano „Vilko vaikai“ ir filmo apie spektaklį „Donelaitis“ scenos.
Jūratė Stanaitienė