Nuo 2001-ųjų Jurbarke su valstybės parama įgyvendinamos vietinės užimtumo iniciatyvos jau tapo įprastu reiškiniu – kasmet rajone įgyvendinama po keletą projektų, sukuriama nemažai naujų darbo vietų. Verslininkų noro stiprinti ir plėsti savo įmones neįveikė net sunkmetis, todėl Jurbarko darbo biržos vadovai gali tik džiaugtis, kad mūsų rajone iniciatyvų niekada nepritrūksta.
Praėjusį pavasarį, kai ekonominė krizė jau buvo palietusi daugelį rajono įmonių, atrodė, kad verslininkams plėtra rūpi mažiausiai. Tačiau Jurbarko darbo birža, paskelbusi Vietinių užimtumo iniciatyvų konkursą, verslą užklupusio sunkmečio nepajuto. Įmonės siūlė naujas iniciatyvas ir prašė paramos tęstiniams projektams. Priežiūros komitetas prie Lietuvos darbo biržos nusprendė teikti paramą trims projektams: dviem mieste, vienam – kaime. Įsteigti vienuolika naujų darbo vietų biržoje registruotiems bedarbiams valstybė skyrė beveik 232 tūkst. Lt.
„Visi projektai buvo įgyvendinti dar praėjusių metų pabaigoje, tačiau neskubėjome jų pristatyti visuomenei – norėjome įsitikinti, kad valstybės parama buvo naudinga ir įmonėms, įgyvendinusioms vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, ir žmonėms, kuriuos įdarbinome įkurtose darbo vietose”, – sakė Jurbarko darbo biržos Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vedėja Dairona Strumilienė.
Pirmąjį vietinių užimtumo iniciatyvų projektą Č. Blažio individuali įmonė „Autrida” įgyvendino 2007 m. Suremontavęs patalpas ir įrengęs modernią vairuotojų mokymo klasę, Česlovas Blažys nesustojo pusiaukelėje – parengė projektą įrengti šiuolaikišką vairuotojų mokymo autodromą. Visai greta Jurbarko buvusiame kolūkio aerodrome visą praėjusią vasarą ir rudenį vyko darbai – buvo statoma estakada, kasamas vandens rezervuaras, tiesiami ir asfaltuojami vairuotojų mokymo takai, statomi stacionarūs kelio ženklai. Autodromui įrengti ir dviems naujoms darbo vietoms sukurti IĮ „Jurbarko saugaus eismo centras” iš valstybės gavo 54,4 tūkst. Lt. Dalis pinigų skirta naujam automobiliui „Opel Astra” su automatine pavarų dėže pirkti – šis automobilis skirtas mokyti neįgaliuosius, todėl įsteigta dar viena vairavimo instruktoriaus darbo vieta.
„Projekto vertė – 85 tūkst. Lt, nors visiems sumanymams įgyvendinti šių pinigų tikrai neužteko, todėl nuosavų investicijų teko pridėti kur kas daugiau nei planavome. Vis dėlto džiaugiamės, kad sumanymas įkurti autodromą pasiteisino. Būsimi vairuotojai čia mokosi lyg tikroje gatvėje, nes yra kelio ženklai, veikia šviesoforai. Tokie autodromai Europoje labai populiarūs”, – tvirtino Č. Blažys.
Projekto naudą pajuto ne tik IĮ „Jurbarko saugaus eismo centras” mokiniai, bet ir vairavimo įgūdžių pasitobulinti čia atvykstantys jurbarkiečiai. Autodrome dirbantis technikas Rimas Gintaras šį pavasarį turi daug darbo, nes ne tik valo asfalto dangą ir prižiūri teritoriją. „Yra daug nebaigtų aplinkos tvarkymo darbų, todėl nuobodžiauti dar ilgai čia nebus kada. Bet tai ir gerai, nes darbą turėti – didelė laimė”, – tikino R. Gintaras.
UAB „Ogiseta” praėjusį rudenį dirbti priėmė šešis Jurbarko darbo biržoje įsiregistravusius bedarbius. Įgyvendindama 138 tūkst. Lt kainavusį projektą „Naujų darbo vietų kūrimas Jurbarko regione” įmonė turėjo galimybę modifikuoti ir suremontuoti katilinę, įsigyti reikalingos kompiuterinės technikos, specializuotų siuvimo ir lyginimo įrenginių, darbo inventoriaus bei automobilį „Ford Transit” gaminiams ir audiniams vežioti.
„Projektui įgyvendinti valstybė skyrė 85,5 tūkst. Lt. Tai akivaizdi parama mūsų įmonei. Svarbiausia, kad darbo biržoje turėjome galimybę pasirinkti žmones, tikrai norinčius ir galinčius dirbti. Turime pripažinti, kad tokia palanki padėtis darbdaviams buvo ne visuomet”, – sakė įmonės vadovas Giedrius Pacevičius.
UAB „Ogiseta” – viena iš nedaugelio Jurbarke veikiančių įmonių, kuri susikūrė ir sustiprėjo įgyvendindama vietinių užimtumo iniciatyvų projektus. Pirmąjį projektą bendrovė pateikė ir įgyvendino prieš penkerius metus. Tuomet buvo įkurta 30 darbo vietų. Jurbarko darbo biržos direktorė Rita Kliukienė pripažįsta, kad nors tokios didelės apimties projektų mūsų rajone buvo labai nedaug, rimtų priekaištų „Ogisetai” negalima buvo pateikti.
„Dėl to pernai gavę antrą šios įmonės projektą neturėjome dėl ko nerimauti – „Ogiseta” yra rimtas, patikimas partneris ir į savo įsipareigojimus žiūri rimtai”, – sakė R. Kliukienė. Svarbiausia, pasak Jurbarko darbo biržos direktorės, kad dabar, kai dauguma siuvimo įmonių Jurbarke išgyvena sunkmetį ir net yra priverstos stabdyti savo veiklą, „Ogiseta” turi užsakymų ir dėl to darbuotojams nereikia eiti nemokamų atostogų.
Atvirkščiai, įmonės vadovai plėtros stabdyti nežada. „Ogisetos” siuvimo ceche Jurbarke dar yra laisvų patalpų, stovi nemažai nenaudojamos siuvimo įrangos, o darbuotojai vos spėja vykdyti užsakymus. „Per dvi savaites turime pasiūti po 3 tūkst. vienetų 20-25 modelių darbo rūbų, dažniausiai – medicinos darbuotojams. Užsakymų pastaruoju metu vis daugėja. Darbuotojams tai teikia labai svarbių garantijų”, – sakė gamybos meistrė Renata Alijošienė.
Gamybos meistrė džiaugėsi, kad ir žmonių požiūris į darbą yra smarkiai pasikeitęs, dėl to įmonėje beveik nevyksta darbuotojų kaita. Nors Jurbarke dažnai skundžiamasi, kad įtemptai dirbančios siuvėjos uždirba vos daugiau nei minimalų atlyginimą, „Ogisetos” vyriausioji finansininkė Vilma Kavaliauskienė užtikrino, kad didesnių atlyginimų negauna nei Kaune, nei Vilkijoje, nei kitur siuvimo įmonėse dirbančios moterys.
Seniai brandintą idėją Vytėnuose įsteigti restoraną „Prie pilies” pernai pagaliau galėjo įgyvendinti ir UAB „Nigror”. Iki šiol Skirsnemunės seniūnijoje nebuvo nė vienos viešojo maitinimo įstaigos, dėl to apsižvalgyti į Vytėnų pilį atvykę turistai neturėdavo net kur atsigerti arbatos. Restoraną „Prie pilies” UAB „Nigror” direktorius Gintautas Šukauskas sumanė įrengti pačiame miestelio centre, buvusio sandėlio patalpose. Dabar net neįtartum, kad erdvi ir jauki salė, kurioje gali tilpti net iki 100 svečių, kažkada buvo belangė, nenaudojama ir apleista patalpa. Beveik pusantro šimto tūkstančių litų vertės projektui įgyvendinti valstybė pernai skyrė 91,9 tūkst. Lt, todėl verslininkas ne tik suremontavo patalpas, įrengė katilinę, vandentiekį, kanalizaciją, bet ir nusipirko naują virtuvės įrangą, specialiai pagamintus naujus virtuvės ir baro-restorano baldus, sumontavo vėdinimo sistemą, pagamino ir sumontavo reklaminę iškabą, įsigijo naują muzikinį centrą bei šiuolaikišką televizorių.
Valstybės parama leido įmonei restorane įdarbinti tris biržoje užsiregistravusius bedarbius – dvi virėjas ir barmeną. Dabar jie visi džiaugiasi puikiomis darbo sąlygomis, o naująjį restoraną pamėgę gyventojai – geru aptarnavimu. G. Šukauskas neslėpė, kad steigiant restoraną tokiu sunkmečiu, kai dauguma provincijos gyventojų neturi darbo ir pinigų, jautė didžiulį nerimą, tačiau pradėjus dirbti abejonėms nebuvo laiko.
„Tikrai galvojau, kad bus blogiau. Visą žiemą restoranas dirbo valgyklos principu – darbo dienomis iki 16 val., o vakarais lankytojus priiminėjome tik savaitgaliais. Tačiau net ir taip dirbdami jautėme, kad klientų nuolat daugėja. Pas mus pietauti atbėga mokiniai, atvažiuoja pasižvalgyti jurbarkiečiai, o kai prasidės turizmo sezonas, tikimės, kad lankytojų dar padaugės”, – sakė G. Šukauskas, vadovaujantis įmonei, kuri įvairiuose rajono kaimuose turi net vienuolika parduotuvių. Restoranas „Prie pilies” – pirmasis, įsteigtas UAB „Nigror”.
Jurbarko darbo biržos direktorė R. Kliukienė apgailestavo, kad UAB „Nigror” projektas buvo įgyvendintas kaip papildomas – Lietuvos darbo birža pasiūlė panaudoti nuo kito projekto likusias lėšas, dėl to ne visus verslininko sumanymus buvo galima įgyvendinti. „Tačiau manome, kad tai ne paskutinė šios įmonės iniciatyva”, – sakė R. Kliukienė.
Jurbarko darbo biržos direktorė gyrė rajone dirbančius verslininkus, nes jie aktyvūs, žingeidūs ir visuomet tvirtai žino, ko siekia. Lietuvos darbo biržos požiūrį į mūsų rajono verslininkus suformavo ir principinga Jurbarko rajono verslininkų organizacijos pozicija, ir rajono vadovų siekis visomis išgalėmis stiprinti darbo vietas kuriančias įmones. „Tačiau labiausiai džiaugiamės, kad mūsų verslininkai į valstybės pinigus žiūri atsakingai, nors mūsų keliami reikalavimai jiems kartais ir atrodo nelogiški”, – sakė R. Kliukienė.
Pasak Jurbarko darbo biržos Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vedėjos D. Strumilienės, nuo 2001-ųjų, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, Jurbarko rajono įmonės gavo 2 mln. 675 tūkst. Lt paramos. Iš viso rajone įgyvendinti 39 projektai, iš jų devyni – tęstiniai. Projektų nauda akivaizdi. Įsteigtos net 257 darbo vietos. Daugiausia darbo vietų – net 92 buvo pasiūlyta siuvėjoms, 18 – staliams staklininkams, 9 – vairuotojams, 8 – virėjams.
Daiva BARTKIENĖ
