Su ašaromis iš viršininkų kabinetų išeinantys policijos pareigūnai, kerštas už kritiką ir toksiška aplinka – taip padėtį policijoje apibūdina profesinė sąjunga. Jos teigimu, į kenksmingą psichologinį klimatą žiūrima pro pirštus, bet pareigūnai jau nebebijo apie tai kalbėti. Tačiau policijos generalinio komisaro patarėjas atmeta kritiką, esą policijos vadovybė nesiima veiksmų – pasak jo, pareigūnų skundai tiriami, o vadovybė veikia aktyviai.
Policijoje mobingo bėda yra pakankamai didelio masto, portalui LRT.lt teigė Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vladas Sanda. Pirmadienį profesinė sąjunga išplatino pranešimą, kuriame kritikavo, kad į kenksmingą psichologinį klimatą policijoje žiūrima pro pirštus.
„Pasikeitus Darbo kodeksui, ir gruodžio mėnesį atsiradus Smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisijai, [mobingo atvejai] pradėjo lįsti į viešumą, žmonės pradėjo apie tai kalbėti. Prieš tai pasiskųsti nebuvo kam“, – LRT.lt komentavo V. Sanda.
Sukurtos karalystės ir „apačios“
Profesinės sąjungos pirmininkas pateikė ir kelis pavyzdžius. Anot jo, sausį jauna pareigūnė buvo verčiama išeiti iš komisariato, „nes, skyriaus viršininko manymu, dirbo lėtai“. V. Sandos teigimu, viršininkas pareigūnę bandė kompromituoti, jai vykdant apklausą, liepė atnešti ginklą patikrai, siūlė rašyti prašymą ir savo noru pakeisti tarnybos vietą.
„Ji atsisakė, o tada jai pagrasino, kad duos pačias bjauriausias bylas – tokiu būdu suras, prie ko bylose prikibti, nubaus ir kaip nuobaudą taikys atleidimą. Pareigūnė kreipėsi į mus su ašaromis, su manimi asmeniškai kalbėjo verkdama“, – pasakojo V. Sanda.
Kaip sakė profesinės sąjungos pirmininkas, nors komisija mobingo neįžvelgė, tvirtino, kad vadovų kompetencijoje nustatyta trūkumų sprendžiant konfliktus, jiems pasiūlyta praeiti papildomus mokymus vadovams ir atlikti pareigūnų apklausą dėl mikroklimato.
V. Sandos, vertinimu, kai kuriuose komisariatuose veikia kastos – jų viršūnėje yra vadovai ir viršininkai, o eiliniai pareigūnai – „apačios“. Komisariato viršininkas, pasakojo V. Sanda, retai bendrauja su pareigūnais, o nurodymus perduoda per tarpininkus. Dėl šios priežasties kyla ir nesusipratimų, tačiau kaltas lieka ne taip nurodymus įvykdęs pareigūnas, pridūrė profesinės sąjungos pirmininkas.
„Ne visi tokie, bet yra atskirų viršininkų, kurie tokias karalystes susikūrė, įsivaizduoja, kad yra vieninteliai teisūs ir protingi“, – LRT.lt pasakojo V. Sanda.
Pareigūnai nebebijo kalbėti
Visgi, pažymėjo profesinės sąjungos pirmininkas, į viešumą „pasipylė“ pareigūnų nusiskundimai – jau nebebijoma kreiptis į profesinę sąjungą ar apie problemas kalbėti patiems. V. Sanda pridūrė iš Policijos departamento dėl pareigūnų skundų reakcijos negirdėjęs, tačiau, anot jo, Vilniaus vadovybė į iškeltas problemas atsižvelgia.
„Vilniaus policijos vadovybė imasi veiksmų spręsti Vilniaus problemas – jie nesiima drastiškų priemonių, nekeičia vadovų, bet bando juos auklėti ir pamokyti. Žiūrėsime, jei vadovai supras savo klaidas ir pakeis savo požiūrį į pavaldinius – valio, niekas jų galvų nereikalauja“, – akcentavo V. Sanda.
Profesinės sąjungos pirmininkas viliasi, kad, viešumoje pasirodžius pareigūnų pasakojamoms istorijoms, ir Policijos departamento vadovybė atkreips į tai dėmesį ir imsis veiksmų.
„Dar Vilniuje yra daugiau drąsesnių žmonių. Kiek teko girdėti, (…) rajonuose, kur nėra darbo, kur žmonės sukaustyti į rėmus, kenčia, o vadovai naudojasi savo administracinėmis galiomis, sukuria tokią atmosferą, kad nebūtų prieštaraujančių, nebūtų žmonių su savo nuomone, būtų bukai vykdantys nurodymus, nesvarbu, kokie jie yra“, – sakė V. Sanda.
Ašaros akyse ir kerštas už kritiką?
Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga dėmesį į matomas problemas atkreipė ir išplatintu pranešimu.
„Su ašaromis iš viršininkų kabinetų išeinantys policijos pareigūnai, patetiškas kerštas už kritiką, potencialių konkurentų užgujimas pasinaudojant tarnybine padėtimi ir apsunkinant darbo sąlygas bei nuo toksiškos aplinkos į kitą apskritį dirbti bėgantys pareigūnai. Sveiki atvykę į 21 a. Lietuvos policiją“, – rašoma išplatintame pranešime.
Profesinės sąjungos teigimu, dar yra vietų, kur „autoritariški policijos viršininkai susikuria mažas kunigaikštystes ir kur nepriklausoma mintis, kritika ar net menkas nepaklusnumas traktuojami kaip asmeniniai įžeidimai (ar net grėsmė)“.
Pasak profesinės sąjungos, „tokiems „nusidėjėliams“ jų vieta greit parodoma“. Tvirtinama, kad dažnai naudojamas psichologinis smurtas, kenkiama kilti karjeros laiptais, duodamos tirti bjauriausios bylos, žeminami pareigūnų gebėjimai dirbti.
„Turime nepavydėtiną situaciją – pareigūnai ne tik dirba sudėtingą ir neretai pavojingą darbą (dažnai su mažiau žmogiškųjų bei finansinių pajėgumų nei turėtų), bet dar ir turi laviruoti toksinėse darbovietėse, kad neužmintų ant kokio išsivaizdinusio viršininko jautraus ego“, – rašoma profesinės sąjungos pranešime.
„Paminėsiu dar vieną pavyzdį, su kuriuo dirbo profesinė sąjunga: pareigūnams sukritikavus vadovą (net ne viešai, o asmeniškai), šie neteko premijos. Nors darbo rezultatai buvo geri, per vertinimus pareigūnai įvertinti nepatenkinamai. Tiesiog taip.
Reikėjo įsikišti profesinei sąjungai, kad premijos vis tik būtų suteiktos. Blogiausia, kad, jei nebūtume laiku įsikišę padėti profesinės sąjungos nariams, toks smulkus kerštavimas būtų praėjęs ir tiek žinių“, – pranešime cituojamas V. Sanda.
Pasak profesinės sąjungos, minėti pavyzdžiai rodo senas sistemines bėdas, „kylančias iš per daug sau leidžiančių vadovų elgesio ir aukštesnės vadovybės neryžto nurėžti gangrenuojančią galūnę“.
„Nesuklyskime, tokie „vadovai“ kenkia ne tik dabartyje, bet jų juodas darbas nusidriekia į ateitį. Juk jie neretai atsikrato (ar bent užguja) geresnius, jų sprendimams nepritariančius žmones, galinčius tapti tikrais lyderiais“, – rašė profesinė sąjunga.
Komisija nagrinėjo penkis atvejus
Policijos generalinio komisaro patarėjas, Smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisijos pirmininkas Vladimir Banel LRT.lt sakė, kad komisija, tirianti smurto ir priekabiavimo atvejus, buvo sukurta dar praėjusiais metais, o šiemet jau teko nagrinėti penkis atvejus.
Keturi atvejai komisijoje jau išnagrinėti, anot jos pirmininko, vienoje situacijoje buvo fiksuotas akivaizdaus smurto ir priekabiavimo atvejis. Nors atvejų V. Banel nedetalizavo, jis pažymėjo, kad visos situacijos yra iš skirtingų Lietuvos vietų.
Kaip LRT.lt tvirtino policijos generalinio komisaro patarėjas, tais atvejais, kai smurtas ar priekabiavimas nenustatomas, komisija vis vien gali pasiūlyti imtis tam tikrų priemonių.
„Pavyzdžiui, gali būti, kad užčiuopiame kažkokių kompetencijų trūkumus, kad šlubuoja komunikacija, bendravimas. Nenumojame ranka, kad nepasitvirtino smurtas ir priekabiavimas, todėl nieko tokio – ne, tuomet rekomenduojame (…) imtis tam tikrų priemonių“, – aiškino V. Banel.
Komisijos pirmininko teigimu, pasikeitus Darbo kodeksui, policijoje buvo skiriama daug dėmesio tokios informacijos sklaidai – kalbėta apie smurto ir priekabiavimo sąvokas, buvo parengtos atmintinės, kur kreiptis patyrus smurtą, o psichologų komanda vedė tikslinius mokymus.
Pasak V. Banel, būna atvejų, kai, pradėjus nagrinėti situaciją, visuma gali suponuoti galimą smurtą ar priekabiavimą, tačiau, pamačius pilną vaizdą, paaiškėja, kad pareigūnų nupasakota situacija iš tiesų yra etikos pažeidimas.
Banel: veikiame tikrai aktyviai
Policijos generalinio komisaro patarėjas taip pat atmetė kritiką, kad vadovybė daro per mažai, jog užkardytų mobingo ar smurto bei priekabiavimo apraiškas.
„Nei aš, nei kolegos nesame girdėję, kad kitose statutinėse institucijose būtų taip aktyviai veikiama. Jei veikiame ne proaktyviai, tai veikiame tikrai aktyviai (…). Sakyti, kad policijos vadovybė nekreipia į tai dėmesio, yra tikrovės neatitinkantis dalykas, nes kaip tik mes tai analizuojame. Nesuabejojame nė vienu atveju“, – akcentavo V. Banel.
Kaip pridūrė jis, ir tais atvejais, kai vadovaujama komisija nefiksuoja smurto ir priekabiavimo, pasiūlomos priemonės, skundas gali būti nukreipiamas į kitas atsakingas komisijas, o ši komisija toliau domisi, kas nuspręsta.
„Sakyti, kad policijoje kažkas staiga blogai, – tikrai taip nėra. Kad atvejų turime, tai yra faktas. Kad mes juos atvirai tiriame ir neslepiame, neneigiame ir nemaskuojame jų kažkaip, tai irgi yra faktas.
Gal nėra kuo džiaugtis, kad turime tų atvejų, bet kartu tai labai aiški žinia, kad mes juos gavome praktiškai iš karto. Kiti gal juos gaus, gal negaus. O mes, kai tik įstatyminiai pakeitimai įvyko, juos ir gavome, tam buvome iš anksto pasiruošę“, – teigė V. Banel.