Tarp keturių geriausiųjų – Jurbarkas (16)

Miestų vietos veiklos grupių bendradarbiavimo stiprinimo apžvalginiame renginyje Kaune aptartos bendruomenių įgyvendinamos veiklos ir pagerbtos lyderių komandos. Už didžiausią investicijų spartą įgyvendinant miesto vietos plėtros strategijas vidaus reikalų ministro padėka skirta miesto vietos veiklos grupei (MVVG) „Jurbarkas“ – žmonėms, kurie išmano savo darbą ir turi drąsos bei ryžto imtis permainas nešančių projektų.

 Gera žinia

 Vidaus reikalų ministerijos padėkų sulaukė dar trijų rajonų MVVG, kaip ir jurbarkiečiai, įvertintų už įgyvendintas iniciatyvas. „Miestų vietos veiklos grupių veikla, kuri vienija bendruomenes, verslą ir savivaldą, yra vienas sėkmingiausių pavyzdžių, kaip vietos žmonės gali priimti atsakingus, duomenimis ir savo patirtimi grįstus sprendimus. Šiuo metu Lietuvos miestuose įgyvendinama daugiau kaip pusšimtis iniciatyvų ir projektų, kurie mažina socialinę atskirtį, suteikia naujų galimybių jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms, žmonėms su negalia ir kitoms pažeidžiamoms grupėms“, – įteigdamas padėkas sakė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Rajone – dvi veiklos grupės

Tai, kad MVVG „Jurbarkas“ pateko tarp keturių geriausiai dirbusių iš 52 miestų vietos veiklos grupių – didelis įvertinimas, o kartu ir paskata dirbti, suprantant, kad einama teisinga kryptimi. Rajono savivaldybėje veikia dvi vietos veiklos grupės – MVVG „Jurbarkas“ ir VVG „Nemunas“, kurios veikla nukreipta į kaimą. 

„Praktiškai tai analogiškos organizacijos, tik viena veikia mieste, o kita – kaimo teritorijoje, – sako bendros abiejų grupių administracijos vadovas Arūnas Stasiūnas. – Abiejose grupėse dalyvauja rajono savivaldybės administracijos, verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Mieste, pavyzdžiui, grupės veikloje dalyvauja Jurbarko krašto verslininkų sąjunga ir Jurbarko rajono verslininkų organizacija, nevyriausybinio sektoriaus atstovai,  kaime – Ūkininkų sąjunga, kaimų bendruomenės, taip pat nevyriausybinis sektorius.“

Abi vietos veiklos grupės reikšmingai prisideda prie pažangos investuojant Europos Sąjungos ir vietines nacionalines lėšas vykdant svarbius projektus. Kaime investicijas koordinuoja Žemės ūkio ministerija per Nacionalinę mokėjimo agentūrą, o mieste – Vidaus reikalų ministerija per Centrinę projektų valdymo agentūrą.

Pritraukė apie du milijonus eurų

Administracijos vadovas A. Stasiūnas sako, kad vietos veiklos grupių vietos plėtros strategijas vertina agentūros – jeigu atitinka reikalavimus, tuomet skiriamos lėšos. „Mieste projektams įgyvendinti turime iki milijono eurų, o kaime – daugiau kaip milijoną“, – apie dabartinius vietos veiklos grupių finansus sako A. Stasiūnas.

Šiuo metu vykdomi projektai daugiausia finansuojami iš 2021-2027 metų investicijų programos, nes jie turi sutapti su septyneriems metams planuojamais Europos Sąjungos biudžetais. Per numatytą laikotarpį būna keletas kvietimų teikti paraiškas. 

„Štai ir 2024 m. pabaigoje buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas. Tad šių metų pradžioje MVVG „Jurbarkas“ surinkinėjom paraiškas, vyko mokymai, informaciniai renginiai. Dar trys kvietimai buvo pavasarį, vėl vertinom paraiškas pagal tam tikras taisykles. Po to jas vertina CPVA. Ten jau vertina tinkamumą – ar vykdytojas numatė tinkamas išlaidas, ar ne per didelės kainos ir pan. Jeigu viskas tvarkoje, tai pasirašoma sutartis, ir vidaus reikalų ministras skiria paramą. Nuo paraiškos pateikimo iki galutinio įvertinimo praeina apie pusę metų“, – apie biurokratinę projekto įgyvendinimo dalį pasakoja A. Stasiūnas.

Svarbūs projektai

MVVG „Jurbarkas“ pagal numatytas gauti lėšas parengė daugiausia tinkamų finansuoti projektų. Pagal atskirus kvietimus Jurbarke įgyvendinami daugiau kaip dešimt projektų. Vieną stambiausių ir visuomenei labai svarbų tęstinį projektą „Diakonijos centras Domus Gratia“ įgyvendina asociacija Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos diakonija „Jurbarko sandora“ – šį projektą jurbarkiečiai žino kaip tikrai drąsią iniciatyvą pastatyti autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų ugdymo ir dienos priežiūros centrą. Be projektinių lėšų, šią idėją remia ir daug kitų nevyriausybinių organizacijų, rengiančių labdaros renginius, aukojančių lėšas šio centro įkūrimui. 

Prie kiekvieno mieste vykdomo projekto savo dalį – 7,5 proc. – prideda rajono savivaldybė. Tad šiam projektui, kartu su savivaldybės dalimi, paskirtas 140600 eurų finansavimas pastato statybai.

Kito įdomaus ir taip pat savo svarba išsiskiriančio projekto ėmėsi Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrija, planuojanti įrengti pagyvenusių žmonių dienos centrą „Šviesos erdvė“. Čia galės savarankiškai atvykti ar būti atvežami senyvi senjorai, o vienatvę namuose keis susitikimai su bendraamžiais, įdomi veikla. Kasdienio užimtumo paslaugas socialinę atskirtį patiriantiems jurbarkiečiams centre padės šiam darbui pasiruošę darbuotojai, o jiems turėtų dar talkinti ir savanoriai. Projektui skirta 119921 Eur. 

Senyvo amžiaus gyventojams ir asmenims su negalia skirtas dar vienas projektas – Jurbarko Trečiojo amžiaus universiteto iniciatyva didinti socialinę atskirtį patiriančių asmenų užimtumą, gerinant fizinę ir psichinę sveikatą, mažinant vienišumą. Projektui „Socialinę atskirtį patiriančių asmenų užimtumo didinimas“ skirta parama – 88891 Eur. Tapyba ir floristika, muzika ir anglų kalbos kursai, mankštos, pažintinės ekskursijos ir kultūrinės išvykos nemažai žmonių grupei suteikia naujų galimybių bendrauti, domėtis, atrasti įdomių užsiėmimų.

Jurbarko viešosios bibliotekos projektas „Skirtingos kartos, vieningi tikslai“, įgyvendinamas kartu su partneriu asociacija „Auksinė begalybė“, taip pat akcentuoja socialinės atskirties mažinimą, stiprinant ryšius tarp skirtingų visuomenės grupių – senjorų ir vaikų, pažeidžiamų asmenų. Dvejus metus suplanuotoms veikloms numatytas 60119 Eur finansavimas. 

Socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir jų šeimoms, atsižvelgus į augantį vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais ir socialinės rizikos šeimų skaičių, tikslines veiklas suplanavo Jurbarko Naujamiesčio progimnazija, įgyvendinanti vietos plėtros projektą „Kartu mes galime daugiau“. Šį projektą progimnazija partneriu taip pat pakvietė asociaciją „Auksinė begalybė“. Projekto veikloms skirta 95175 eurai. 

 Mažosios bendrijos „Ganau debesis“ vietos projekto „Amatų magija“ partneris – Žindaičių bendruomenė. Senyvo amžiaus žmonės, gaunantys mažesnę nei vidutinę pensiją, nepalankiose sąlygose gyvenantys vaikai ir jų šeimų nariai, socialinės paramos gavėjai – tai tikslinė grupė, kuri kviečiama į edukacinius užsiėmimus, numatytas ir maitinimas. Projektui, į kurį ketinama pakviesti ne mažiau kaip 50 tikslinės grupės asmenų, numatyta 35135 Eur. 

Vietos plėtros projektus teikė ir sporto klubai. „Jurbarkieti, būk aktyvus“ – „Panteros“ sporto klubo projektas, kurio suplanuotiems sportiniams, sveikatinimo užsiėmimams, kuriuose dalyvauti kviečiami vaikai, senjorai, asmenys su negalia, skirta 37704 eurų parama. 

Kitą projektą, taip pat orientuotą į panašią tikslinę dalyvių grupę, teikė stalo teniso klubas „Pirmasis setas“. Projektui „Jurbarkiečiams – sveikatos SETAS“ skirta 55441 Eur. Organizatoriai ketina ne tik vesti stalo teniso užsiėmimus, bet už gautas lėšas remontuoti patalpas, įsigyti sportinio inventoriaus. 

Įgyvendinant projektus kuriamos ir darbo vietos, tad dalis investuotų lėšų valstybei ir savivaldybei vėliau sugrįžta per mokesčius. 

Atidus darbas – daugiau lėšų

Vietos veiklos grupių administracijos vadovas A. Stasiūnas sako, jog kai sėkmingai panaudoji Jurbarkui ir savivaldybės kaimui skirtą finansavimą, kai projektai būna patvirtinti, dažnai gaunama ir papildomų lėšų, jeigu jų atlieka finansavimo nepanaudojus kitoms savivaldybėms. Pritraukti daugiau Europos Sąjungos finansavimo ir įgyvendinti gerus sumanymus padeda atidus projektų rengimas.

Vertindama miestų VVG potencialą Vidaus reikalų ministerija skatina, kad daugiau projektų būtų skirta civilinės saugos švietėjiškai veiklai. Strategijos galėtų tapti puikia platforma įgyvendinti profesionalias ir bendruomenių poreikius atitinkančias civilinės saugos iniciatyvas, skatinančias atsparumą ir pasirengimą krizėms. 

A. Stasiūnas sako, kad pačios bendruomenės domisi galimais projektais, siūlo iniciatyvas. Svarbiausius sprendimus priima gyventojai, nes jie geriausiai žino savo bendruomenės poreikius, verslo iniciatyvas, o administracija pataria, rengia mokymus, seminarus ir kartu džiaugiasi, kai finansavimas būna patvirtintas ir projektai sėkmingai įgyvendinti.