Viešnagė Seime prieš Kalėdas Valdai Bilinevičiūtei buvo tikra staigmena. Kartupiuose gyvenančiai ir dabar Kaune studijuojančiai merginai Seimo narys Bronius Pauža įteikė vienkartinę stipendiją. Ši šventė parlamente rengiama kasmet, o jos tikslas labai gražus – įvertinti šaunius jaunus žmones iš daugiavaikių šeimų.
Valda Bilinevičiūtė studijuoja Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos rekreacijos specialybės trečiame kurse. Puikiai pabaigusi Eržvilko gimnaziją mergina ir studijų neapleidžia, nes tiki, kad karčios mokslo šaknys ateityje virs saldžiais vaisiais.
„Didžiausia mano svajonė baigus kolegiją yra išlyginamosios studijos. Tada įgyčiau universitetinį išsilavinimą. Stengsiuosi rasti gerą darbą. Galbūt liksiu Kaune, bet gali būti, kad važiuosiu dirbti ir į mažesnį miestą, priklausys nuo darbo pasiūlymų“, – planus dėliojo Valda.
Prisimena tėčio žodžius
Studijos Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje merginai šventas reikalas. Valda supranta, kad pagauti svajones galima tik atkakliai dirbant. Ji tiesiog įsitikinusi, kad gerai mokytis ir užkrauti kuo mažiau rūpesčių šeimai – jos pareiga. Be to, Valda puikiai prisimena prieš dešimtmetį mirusio tėčio prašymą mokytis.
„Tėčio žodžiai man labai įstrigo. Mylėjau jį, todėl jo ir klausau. Turiu tris jaunesnes seseris – viena 19-metė, kitos dar visai mažos. Tėvai ir taip turi kuo rūpintis ir kur išleisti pinigus, todėl privalau kuo geriau savimi pasirūpinti pati“, – neabejoja mergina.
Prisimindama Eržvilko gimnaziją, Valda tikina, kad nei mokytis, nei būti su draugais laiko netrūko. Žinoma, knygų kartais imdavosi ir dėl to, kad Kartupiuose tiesiog daugiau nebūdavo ką veikti.
Paskaitos – šventa
Kaune gyvenanti ir į šalia miesto, Girionyse, esančią kolegiją kasdien viešuoju transportu važinėjanti Valda stengiasi nepraleisti nė vienos paskaitos. Išimtis tik tada, jei rimtai suserga.
„Buvo netikėta, kai supratau, kad mokytis aukštojoje mokykloje reikia visai kitaip nei gimnazijoje. Eržvilke mokytojai nuolat skatino mokytis, o čia teko suprasti, kad motyvacija yra mano pačios reikalas. Galima net paskaitų beveik nelankyti, tačiau aš pasirinkau kitą kelią“, – sakė studentė.
Merginą nustebino ne tik mokymosi skirtumai. Iš kaimo į didmiestį atvažiavusiai Valdai teko pratintis prie didelių atstumų, skubėjimo, triukšmo.
Didmiesčio įsikibusi nesilaiko
Nepaisant daug šurmulio, įdomaus gyvenimo ir nemažai galimybių žadančio Kauno, mergina tikina su didmiesčiu tvirtai gyvenimo nesiejanti. Jei po studijų pavyktų gauti darbą provincijoje, ji nedvejodama Kauną iškeistų į gyvenimą mažame miestelyje.
„Bijau, kad į Kartupius tik nebūtų kaip grįžti. Nebent ten įkurčiau kaimo turizmo sodybą, kuri ir yra didžioji mano svajonė. Kitaip tiesiog neturėčiau nedideliame kaime darbo“, – atviravo studentė.
Darbo nesibaidanti Valda, kitaip nei dauguma bendrakursių, vasarą ne mėgavosi atostogomis, o buvo susiradusi darbą Kaune. Taip pat pasielgti mergina planuoja ir pasibaigus šiems mokslo metams.
Netikėta stipendija Valda, apsidžiaugė. Ir 145 eurai merginai pravertė, ir Seime pabuvojo. Mergina puikiai supranta, kad apdovanota buvo už atkaklumą, artinantį jos svajonę. Ja pasitikėjusių žmonių Valda nenuvils, o dar svarbiau – nenuvilti savo šeimos, ir nepameluoti sau, būtent tada ir prišaukiama sėkmė.
Lukas Pileckas
