Jurbarko viešojoje bibliotekoje baigėsi beveik mėnesį eksponuota Jurbarko tautodailininkų klubo „Mituva“ paroda. Pastaruoju metu retokai matomi, bet kaip anksčiau kūrybingai dirbantys klubo nariai nusprendė, kad metas visiems priminti, kas jie tokie ir ką veikia.
Užsidirbdavo grodami
1985 m. Jurbarke įkurtas „Mituvos“ tautodailininkų klubas, kuriam dabar vadovauja dailininkas Zigmas Morlencas. Menininkas norėtų vadovavimo naštą perleisti kažkam kitam, tačiau klubo nariai greičiausiai tam nepritartų – Zigmas klube nuo pat jo įkūrimo ir tapo neatskiriama jo dalimi.
Ir Z. Morlencas, ir kitas klubo senbuvis Rimandas Plevokas puikiai atsimena kaip kūrėsi apleistoje šiaurinėje buvusio dvaro parko oficinoje. Klubo pagrindą sudarė su medžiu dirbę menininkai. Jie patys susitvarkė patalpas, įsigijo įrankių, rengdavo plenerus, tarptautines stovyklas. Buvo sumanyta sutvarkyti Imsrės pakrantę – taip atsirado tilteliai, medžio skulptūros.
„Būtų galima ir dabar rengti tokias stovyklas, jei turėtume kur prisiglausti“, – neabejoja klubo pirmininkas Z. Morlencas.
O ir skulptūros prie Imsrės prašosi atnaujinamos.
Tautodailininkų klubas „Mituva“ turėjo net savo ansamblį, kuris uždirbdavo klubui pinigų. Ansambliui vadovavo menininkas, vėliau tapęs „Eržvilko bandonijos“ vadovu Alvydas Balčaitis. Nuo tautodailininkų veiklos prasidėjo ir krašto muziejaus užuomazgos. Tautodailininkai į savo dirbtuves nešė įvairius rakandus, knygas, Jurbarko istoriją menančius daiktus. Visa tai tapo muziejaus eksponatais.
Geriausiais klubo gyvenimo metais be jo narių darbų neapsieidavo nė viena rajono mugė, meno kūriniai buvo dovanojami miesto svečiams ir keliaudavo į užsienį. Ir dabar meno kolektyvai, vykdami į gastroles, vežasi tautodailininkų kūrinių.
Į klubą priimami visi, prijaučiantys menui, ką nors kuriantys ar menininkų gerbėjai. „Tautodailininkų vardas klubo pavadinime – istorinis reliktas. Mes neprašome tautodailininko pažymėjimo. Klube laukiami bet kokie tautos dailininkai“, – sako R. Plevokas.
Dabartis nedžiugina
Dabar klubas vienija apie 32 narius ne tik iš miesto, bet iš viso rajono – Viešvilės, Smalininkų, Vadžgirio ir kitų vietų. Vieni menininkai aktyvesni, kitus reikia paraginti kur nors dalyvauti. Ne vienas menininkas emigravo, o klubas stengiasi palaikyti su jais ryšį, nenutraukti bendradarbiavimo. Atsiranda ir naujų, jaunų menininkų, kurie dirba vieni, juos Z. Morlencas norėtų pakviesti prisijungti prie klubo veiklos.
„Labai sunku kažką daryti, kai neturi kur. O eiti prašinėti – jau nusibodo“, – sako Z. Morlencas, bet supranta – nelįsi į akis, tavęs niekas neprisimins.
Klubo nariai glausdavosi Jurbarko kultūros centre, jo koridoriuose rengdavo parodas. Tačiau dabar ir kultūros centras uždaromas renovacijai. Prieš keletą metų klubo pirmininkas įsigijo dalį namelio šalia kultūros centro, tačiau ankštose patalpose nepavyko įsukti klubo veiklos, o menininkų darbams vietos labai trūko.
„Teks belstis į valdžios duris ir prašyti patalpų“, – atsiduso Z. Morlencas. Meno žmonėms labai sunku prašyti ar reikalauti – jie mieliau tyliai dirbs savo darbus ir lauks, kol juos kas pastebės.
Klubo nariai jau nusižiūrėjo keletą variantų – teatro korifėjo Konstantino Glinskio namelis menkai prižiūrimas, apaugęs krūmais – būtų galima jį sutvarkyti, dirbtuvėms puikiai tiktų ir aukštos senosios gaisrinės garažų patalpos. Klube atsiradus jaunų aktyvių narių tikimasis rasti ir tokių, kurie sugebės susiderėti su rajono vadovais.
Priminti apie save
Pasak Z. Morlenco, su viltimi, kad nauja valdžia kreips daugiau dėmesio į menininkus, ir jie patys nutarė, kad laikas priminti apie save. Pats ne itin mėgstantis parodas Zigmas vis tik ryžosi ją surengti, ir jo darbai jau pradėjo kelionę po rajono kaimus. 28 darbų paroda pirmiausia buvo pristatyta Eržvilke, vėliau ir Vadžgiryje. „Darbų skaičius priklauso nuo patalpos dydžio – vienur galiu parodyti daugiau, kitur – tiek, kiek telpa“, – sako Zigmas.
Viešojoje bibliotekoje pristatyti keleto klubo narių darbai – stengtasi atskleisti įvairovę ir parodyti įvairias technikas. Parodoje dalyvauja medžio drožėjai, kalviai, tapytojai, keramikai, tekstilininkai – profesionalai ir mėgėjai. Iš Jurbarko darbai keliaus į Eržvilką, Vadžgirį, Veliuoną, kitus miestelius, o gal net pasieks kaimyninį rajoną ir aplankys Sudargą. Paroda nuolat gali kisti – Z. Morlencas vis paragina prisijungti klubo narius.
Klubo pirmininkas šį kartą demonstravo daugiau medžio gaminių. „Norėjau parodyti, kad mes darome ir funkcionalius daiktus, pritaikomus buityje – padėklai, šaukštai, interjero detalės gali tapti ir puikia kalėdine dovana, – sako Z. Morlencas. – Mūsų meistrai gamina nuostabius darbus iš ąžuolų, kitų lietuviškų medžių – nebūtina pirkti kiniško bambuko gaminių.“ Pakabino dailininkas ir keletą savo tapybos darbų, atliktų keliomis technikomis. Pasak kūrėjo, žiemos vaizdas turėtų priminti artėjančias šventes.
Parodoje galima ne tik apžiūrėti, bet ir įsigyti įvairių darbų. Romarika Pikelienė, ant manekenų vilkdama nuostabaus grožio tapyto šilko suknias ir kabindama įvairiaspalvius šalius, sakė, kad parduotų bet kurį eksponatą, o dar daugiau jų pasiūlytų kiekvienam, susidomėjusiam jos menu. Romarika išdrįso parodyti ir savo tapybos darbus. Moteris vos prieš keletą metų pradėjo rimčiau užsiimti kūryba, o dabar be jos nebeįsivaizduoja savo gyvenimo.
Ir Jurbarke buvo rodomi, ir į kitus miestelius iškeliavo Juozo Budzinausko keramikos darbai, Ramunės Kazokienės iš Juodaičių, pavasarį pagaminusios net 11,4 metro aukščio verbą, tapybos darbai. Gediminas Stankūnas parodai pateikė keletą kalvystės, o Rūta Vasiliauskienė – tapybos darbų. R. Plevoko medžio drožybos darbai gana dideli, ar jie keliaus po rajoną, bus matyti.
Pasak Z. Morlenco, po bendros klubo narių parodos, pavymui keliaus personalinės. Šiai idėjai pritarė R. Pikelienė. Klubo nariai turi ką parodyti – savo darbais žavi jau ne vieną parodą surengusi Laimutė Ašmonaitienė, apie kalvį Edmundą Štulą retas negirdėjo, ką parodydi turėtų ir megrame technika dirbanti Irma Svetlauskienė.
Daug gabių žmonių Jurbarko krašte tapo, kala, mezga, neria, riša, drožia, o „Mituvos“ tautodailininkų klubas norėtų juos vėl suburti bei tapti jėga, galinčia daug nuveikti krašto labui.
Jūratė Stanaitienė
