Lapkričio mėnesį nedarbo lygis Jurbarko rajone išaugo 0,8 proc., taigi šiuo metu 12,3 proc. darbingo amžiaus rajono gyventojų turi bedarbių statusą. Įsidarbinti jiems lapkritį buvo dar sunkiau nei rudens pradžioje.
Lapkričio mėnesį į Jurbarko darbo biržą kreipėsi 287 darbo netekę asmenys. Per vienuolika šių metų mėnesių darbo biržoje iš viso užsiregistravo 3993 rajono gyventojai. Darbą gavo maždaug pusė jų, tačiau gruodžio 1 d. darbo biržos sąrašuose buvo 2611 bedarbių.
Labiausiai nuo nedarbo šiuo metu kenčia vyrai – darbo neturi 14 proc. darbingų vyrų. Darbo neturi 10,4 proc. rajone gyvenančių darbingo amžiau moterų ir 6,4 proc. darbingo amžiaus jaunuolių.
Per lapkričio mėnesį Jurbarko darbo birža paskyrė 101 nedarbo socialinio draudimo išmoką. Iš viso nedarbo draudimo išmokas gauna 495 rajono gyventojai. Krizei dar neįsisiūbavus, prieš metus nedarbo draudimo išmoką gavo tik 143 rajono gyventojai.
Didžiausias nedarbas lapkričio mėnesį buvo Skirsnemunės (15,3 proc.), Jurbarko miesto (14,6 proc.) ir Viešvilės (14,3 proc.) seniūnijose, mažiausias – Veliuonos (7,6 proc.) ir Seredžiaus (8,5 proc.) seniūnijose.
Praėjusį mėnesį biržoje buvo įregistruota 70 laisvų darbo vietų. Daugiausia darbo pasiūlymų buvo pardavėjams, katilinės kūrikams, draudimo agentams, medkirčiams, apdailininkams, vairuotojams ekspeditoriams.
Darbo biržai tarpininkaujant lapkričio mėnesį buvo įdarbinti 95 asmenys – kone perpus mažiau nei spalį. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsti 58 ieškantys darbo asmenys – tai 9,4 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį. Lapkritį mokytis išsiųsta 20 rajono gyventojų, viešuosius darbus dirbo 19 bedarbių, įdarbinimo subsidijos paskirtos 10 darbą gavusių žmonių.
Iš viso nuo metų pradžios darbo biržai tarpininkaujant įsidarbino 1487 rajono gyventojai, į aktyvios darbo rinkos priemones nusiųsti 697 asmenys.
Nedarbo augimo tempai šalyje buvo tokie patys kaip ir Jurbarke – per mėnesį nedarbas padidėjo 0,8 proc. Gruodžio 1 d. darbo neturėjo 11,7 proc. suaugusių šalies gyventojų.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, didžiausias nedarbas buvo Druskininkų ir Ignalinos rajonuose (po 16,5 proc.), Mažeikių (16 proc.), Akmenės (15,9 proc.), Šalčininkų (15,8 proc.), o mažiausias – Neringos (4 proc.), Elektrėnų (7,1 proc.), Trakų rajone (7,8 proc.), Birštono ir Kazlų Rūdos savivaldybėse (8,4 proc.)
Iš didžiųjų miestų daugiausia bedarbių yra Panevėžyje (14,4 proc.), mažiausiai – Kaune (10,4 proc.).
Ieškantiems darbo asmenims praėjusį mėnesį darbo biržos galėjo pasiūlyti ketvirtadaliu mažiau darbo vietų nei spalį.
„ŠVIESOS” inform.
