Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai intensyvina prevencinius reidus ant užšalusių vandens telkinių. Ugniagesiai, pasitelkę policijos ir aplinkosaugos pareigūnus, vykdo prevencines priemones – bendrauja su ant ledo lipančiais žmonėmis, aiškina saugaus elgesio taisykles ir įspėja apie galimus pavojus.
Pasak Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Tomo Statkaus, pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, neįvertintas ledo storis ir jo tvirtumas gali baigtis skaudžiomis nelaimėmis. Todėl kiekvienam gyventojui itin svarbu laikytis esminių saugumo reikalavimų.
Pramogos ant ledo – tik laikantis taisyklių
Atšalus orams ir užšalus vandens telkiniams, prasideda žiemos pramogų metas – tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Vieni džiaugiasi žaidimais ant ledo, kiti skuba į poledinę žūklę. Tačiau specialistai primena, kad tiems, kurie nežino ar nesilaiko saugaus elgesio ant ledo taisyklių, tai gali tapti ne pramogų, o pavojų laikotarpiu. Didžiausias pavojus – kai ledas neišlaiko žmogaus svorio ir įlūžta.
Kada ledas yra saugus?
Ledas laikomas pakankamai tvirtu, kai jo storis siekia daugiau kaip 7 cm – toks ledas gali išlaikyti vieną žmogų. Norint, kad jis išlaikytų žmonių grupę, storis turėtų būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas paprastai yra mėlyno arba žalio atspalvio, o matinės baltos ar gelsvos spalvos ledas laikomas netvirtu, nes jame yra daug oro.
Ypač trapus ledas būna vietose, kur įšalusios medžių šakos, lentos ar kiti daiktai, taip pat prie krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas formuojasi ir ten, kur įteka upeliukai, yra šaltinių ar išleidžiamas šiltesnis vanduo. Einant ledu būtina vengti sniegu užpustytų vietų, nes po sniegu ledas dažniausiai būna plonesnis. Ypač pavojingos vietos prie kranto ir atodrėkių metu.
Kaip saugiai judėti ledu?
Prieš lipdami ant ledo apsidairykite, ar nėra jau praminto takelio ar paliktų pėdų – tai gali būti išbandytas ir saugesnis kelias. Einant ledu rekomenduojama turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jei sudavus lazda ant ledo pasirodo vanduo, būtina nedelsiant grįžti į krantą.
Judėti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jei einate su slidėmis, būtina atsisegti jų tvirtinimus, kad prireikus būtų galima greitai nusimesti. Slidžių lazdas laikykite rankose, neperverkite riešų pro kilpas. Grupėje einantys žmonės privalo laikytis saugaus atstumo – ne mažesnio kaip 5 metrai vienas nuo kito.
Ką daryti įlūžus?
Įlūžus svarbiausia neprarasti savitvardos. Reikia plačiai ištiesti rankas, kad būtų lengviau išsilaikyti vandens paviršiuje, laikyti galvą virš vandens ir nusimesti kuprinę. Būtina šauktis pagalbos.
Atsargiai apsisukite į tą pusę, iš kurios atėjote. Jei įlūžote upėje, iš eketės lipkite prieš srovę. Jei ledas lūžta, laužykite jį tol, kol pasieksite tvirtesnį plotą. Rankas plačiai uždėkite ant ledo ir užšliaužkite ant jo, tik po to atsargiai iškelkite kojas. Jokiu būdu nebandykite iš karto stotis – išlipę šliaužkite ar ridenkitės iki saugios vietos, kur galėsite atsistoti, persirengti ir sušilti.
Kaip gelbėti įlūžusį žmogų?
Pastebėję įlūžusį žmogų, garsiai praneškite, kad kviečiate pagalbą, ir nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112. Prie eketės nesiartinkite stačiai – artėkite labai atsargiai, geriausia šliauždami, plačiai išskėtę rankas. Jei turite lentą, naudokite ją.
Būdami 3–4 metrų atstumu nuo eketės, paduokite skęstančiajam lazdą, lentą, šaliką, virvę ar vilkimo lyną. Jokiu būdu netieskite rankos – galite įlūžti patys. Ištraukus žmogų, jį būtina kuo greičiau sušildyti, aprengti sausais drabužiais, duoti karštos arbatos. Alkoholio duoti griežtai draudžiama.
