Pernai Lietuvoje gaisruose žuvo 125 žmonės – mažiausiai per pastaruosius dvidešimt metų. Jurbarko rajone ugnis aukų pasiglemžė taip pat minimaliai – pernai, kaip ir užpernai, žuvo vienas gyventojas. Nepaisant geros statistikos, ugniagesius už galvų verčia griebtis jurbarkiečių neatsargumas. Daugybė gaisrų kyla dėl paprasčiausio apsileidimo – netvarkingų dūmtraukių, bet kaip įrengtos elektros instaliacijos ar lovoje su cigarete rankose užmigusių girtuoklių.
2015-uosius Jurbarko ugniagesiai pradėjo gerai nusiteikę ir tikėdamiesi, kad gyvenimas per artimiausius porą metų tik gerės. Labiausiai laukiamos permainos – artėjantis persikėlimas į patogesnes patalpas. Iš miesto centre esančios senosios gaisrinės tarnyba persikraustys į naujas patalpas miesto pakraštyje – Dainių kaime.
„Labai laukiame persikėlimo, nes patalpos ten bus geriau pritaikytos darbui. Be to, kol nepersikėlėme, negalime gauti naujos technikos, nes paprasčiausiai neturėtume kur laikyti automobilių. O planuose yra net du. Vienas turėtų būti su specialiomis dideliam aukščiui skirtomis kopėčiomis, kitas – didelės talpos autocisterna, kurioje tilptų septynios tonos vandens“, – sakė Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Statkus.
Maždaug keturių dešimčių gelbėtojų kolektyvą džiugina ne tik žinios nors ir apie negreitas, bet galiausiai įvyksiančias įkurtuves, bet ir pernai padidėjusios algos bei gausėjantis kolektyvas. Šiuo metu Jurbarko priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje yra 38,5 etato, 36 jų – pareigūnų. Šiemet etatų padaugėjo iki 40,5.
„Dabar trūksta keleto ugniagesių, ypač galinčių pakeisti patyrusius specialistus, kurie jau turi teisę, jei norės, išeiti į pensiją. Todėl kviečiu jurbarkiečius jungtis prie mūsų kolektyvo. Jei žmogus baigęs tik vidurinę mokyklą, siunčiame jį į devynis mėnesius trunkančius kursus. Jei su aukštuoju išsilavinimu, mokslai trunka tik du mėnesius“, – tikino viršininkas.
Išgąsdino miškai
Kalbėdamas apie pernykščius gaisrus, T. Statkus nedvejoja, kad didžiausią grėsmę kėlė keletą kartų užsidegę miškai bei vasario pradžioje Viešvilėje supleškėjęs gyvenamasis namas. Miškus buvo sudėtinga gesinti dėl sausros ir greitai plintančios ugnies, Viešvilėje dirbti trukdė stingdantis šaltis ir vėjas.
Du kartus miškas buvo užsidegęs šalia Jūravos k. (Viešvilės sen.) esančios Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono šaudyklos. Gaisrą teko gesinti ir netoli Smalininkų esančiame miške.
„Gaisras prie Smalininkų labai mus neramino. Bijojome, kad nepasikartotų 2009 m. situacija, kai išdegė daug miško. Tomis dienomis pūtė smarkus vėjas, ugnis greitai plito. Džiaugėmės, kad turime seną sovietinį automobilį „Zil-131“, kuris pravažumu lenkia visus modernius ugniagesių automobilius. Šis automobilis ir kiti tokie patys dirbo gaisre Kuršių nerijoje. Turbūt visi per žinias matėte sudegusį klaipėdiečių automobilį, kuris užklimpo, o „Zilai“ visur išropojo. Jei ne ši technika, daug gaisrų sunkiai privažiuojamose vietose turėtų kur kas liūdnesnes pasekmes“, – neabejoja T. Statkus.
Dvejus paskutinius metus Jurbarko r. kilo vienodai gaisrų – po 124. Dažniausiai pastatai liepsnojo vietose, kur gyvena daugiausia žmonių. Jurbarke ugnį gelbėtojai gesino 40 kartų, Jurbarkų sen. – 16, Eržvilko sen. – 14, Smalininkų sen. – 11.
Mažiausiai problemų kėlė vos po vieną ar keletą gaisrų turėję Juodaičiai, Girdžiai, Veliuona.
Tačiau didžiausiu ugniagesių galvos skausmu lieka pasitaikantys rimti gaisrai. It iš gausybės rago iškvietimai pilasi dėl neatsargaus žmonių elgesio. Gyventojai degina žolę, ražienas, šiukšlių konteinerius. Pastaruosius 2014 m. ugniagesiai gesino net 19 kartų.
„Gaisrai tradiciškai pasipila šaltuoju metų laiku, kai gyventojai pradeda šildytis, ir šiltuoju sezonu, kai vis dar padeginėjama žolė. Su tuo kovojame, padėtis gerėja, bet problema vis tiek išlieka“, – tikino ugniagesys.
Tramdyti žolės degintojus ugniagesiams padeda ir kitos tarnybos. Ypač greitai nustatyti gaisrų sukėlėjus pavyksta pasienio regione, kur teritoriją specialia įranga stebi ir fiksuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Pernai ugniagesiai tyrė ir 7 tyčinius padegimus.
Pasitiko nuogalė
Ugniagesių vadas prisimena ir linksmų darbinių nuotykių. Pernai gelbėtojams teko skubėti į Skirsnemunę, kur, pagal gautą pranešimą, esą skendo surištas ir į upelį įmestas vyras. Atvykus ugniagesiams pasirodė, kad neblaivus pusnuogis vyras paprasčiausiai vartosi griovyje. Nelaimėlį ištraukę ugniagesiai nuskubėjo į šio namus, kad paimtų sušalusiam vyrui rūbų ar antklodę. Naktį ilgokai į privataus namo duris ir langus beldusiam pareigūnui galiausiai duris atidarė neblaivi pagyvenusi moteris, kuri buvo nuogutėlė.
Tačiau linksmų atvejų ugniagesių gyvenime nedaug. Dažniausiai tenka tiesiog gesinti gaisrus arba skirti baudas už apsileidimą ir melagingus iškvietimus.
„Eržvilke kartą pas ugniagesius atėjęs girtas vyras ėmė reikalauti, kad jį parvežtų namo. Gelbėtojai atsisakė tą daryti, todėl jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir melagingai pranešė apie gaisrą savo namuose. Pažiūrėjome į šį reikalą principingai, surašėme protokolą, o teismas skyrė baudą. Baudas nuolat skiriame ir apsileidusiems gyventojams, pernai nubausti 39 asmenys, iš kurių net penki pareigūnai“, – kalbėjo T. Statkus.
Gelbėja nuo visko
Pernai ugniagesiai 87 kartus atliko įvairius gelbėjimo darbus. Tarnybos pareigūnai 9 kartus traukė žmones iš spąstais per avarijas virtusių automobilių, 6 kartus gelbėjo skendusius ir ieškojo skenduolių, 8 kartus budėjo prie rastų sprogmenų, 29 kartus padėjo medikams bei policijai ir 34 kartus teikė pagalbą buityje.
Ugniagesių atliekamų gelbėjimo darbų skaičius priklauso nuo gamtos. Jei vasara labai karšta, vyrams tenka skubėti gelbėti skęstančiųjų. Pastarieji į bėdą dažniausiai pakliūna per šventes – Jonines ar Žolinę. Linksmybių siautuliui pasidavę gyventojai nesaikingai vartoja alkoholį, o paskui neįvertina savo galimybių vandenyje.
„Nemažai tenka padėti kitoms tarnyboms. Medikai dažnai prašo, kad mūsų vyrai pagelbėtų pernešant sunkiasvorius ligonius, policijos pareigūnams padedame atidaryti duris, patekti į įvairias patalpas. Taip pat teko net 8 kartus budėti prie rastų sprogmenų. Dauguma jų buvo aptikti Kalvelių girininkijoje“, – tikino T. Statkus.
Ugdo pamainą
Tarnybos viršininką džiugina šiemet gaisrinėje duris atvėręs jaunųjų ugniagesių būrelis. Užsiėmimus čia lanko nuo 20 iki 30 vaikų. Jie lankosi gaisrinės patalpose, susipažįsta su ugniagesių technika, nuolat treniruojasi, važiuoja į ekskursijas.
„Būreliui vadovauja Mindaugas Smirnovas, kuris puikiai moka dirbti su vaikais. Per ugniagesių globėjo šv. Florijono dieną, gegužės 4-ąją, planuojame pasikviesti jaunuosius ugniagesius iš aplinkinių rajonų ir surengti varžybas. Tikimės, kad vaikus pavyks išlaikyti, paskatinti sportuoti, judėti ir galbūt ateityje tapti ugniagesiais“, – pasakojo T. Statkus.
Statistika džiugina
Pernai Lietuvoje gaisruose žuvo mažiausiai žmonių per dvidešimtmetį – 125 žmonės (2013 m. – 160). 2014 m. žuvusiųjų skaičius yra 29 proc. mažesnis, palyginti su 5-erių praėjusių metų vidurkiu (176 žmonės). Deja, pernai kilo 13 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 gyventojus, o 4 gaisrai pasiglemžė po 3 gyvybes.
Miestuose praėjusiais metais žuvo 57 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 68. Vilniuje žuvo 21 gyventojas, 14 – Kaune, 8 – Vilniaus rajone, 7 – Šalčininkų rajone, 5 – Lazdijų rajone. Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus (44) ir Kauno (26) apskrityse, mažiausiai – Telšių (2), Tauragės (5) ir Utenos (5) apskrityse.
Net 51 gyventojas žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 41 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 9 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Be to, 14 žmonių žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, 3 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 4 – dėl padegimų. Dar 3 gyventojų žūties priežastys tikslinamos. Pernai 192 gyventojai gaisruose patyrė traumų, o užpernai – 209.
Per gaisrus ugniagesiai išgelbėjo 181 gyventoją, iš jų 9 vaikus. Ugniagesiams nuo ugnies pavyko apsaugoti 983 pastatus, 159 transporto priemones, 1977 gyvūnus.
2014 m. šalyje kilo 13324 gaisrai. Palyginti su 2013 metais, jų skaičius padidėjo 17,6 proc.
Daugiausia gaisrų pernai kilo atvirose teritorijose – 5923, arba 44,5 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 10 tūkst. hektarų. Tačiau palyginti su 2013 m., gaisrų skaičius jose išaugo 36,2 proc.
1969 gaisrai (arba 14,8 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 106 gyventojai (2013 m. – 128). Transporto priemonės liepsnojo 1182 kartus (8,9 proc.), 1139 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,6 proc.), 90 gaisrų kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,68 proc.).
Miestuose užgesinti 6782 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 6542. Ugnis sunaikino 377 pastatus, 334 transporto priemones, 2835 tonas pašarų, 7536 kv. m gyvenamojo ploto ir 15698 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (3918) ir Kauno (2321) apskrityse, mažiausiai – Tauragės (427), Marijampolės (514) ir Telšių (569) apskrityse. 10 tūkstančių šalies gyventojų pernai teko 44,5 gaisro.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (55,2 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (10 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,4 proc.), žolės ir ražienų deginimas (6,4 proc.), neatsargus rūkymas (2,4 proc.). Be to, pernai įregistruoti 726 padegimai (5,5 proc.), 215 gaisrų (1,6 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 49 gaisrų (0,37 proc.) priežastys dar tiriamos.
Lukas PILECKAS
