Sausio 14 d. Jurbarke kilo didžiulis gaisras – vidurnaktį Statybininkų g. atvira liepsna plykstelėjo uždarosios akcinės bendrovės „Scanstatyba“ gamybinis pastatas. Nors per nelaimę išdegė dalis patalpų, įrangos bei medienos, ugniagesiams pavyko išgelbėti bendrovės automobilius bei dalį produkcijos. Nors metai prasidėjo dideliu gaisru gelbėtojai nusiteikę gerai – pernykštė statistika rodo, kad nelaimių mažėja.
Pasak Jurbarko r. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Tomo Statkaus, praėję metai ugniagesiams buvo puikūs – gaisruose nežuvo nė vienas žmogus, o Tauragės apskrities rezultatas apskritai geriausias šalyje.
Žuvusiųjų gaisruose nebuvo tik 2011 m. Tragiškiausi buvo 2010-ieji, kai ugnis pasiglemžė net aštuonias gyvybes. 2012 ir 2014 m. žuvo po vieną, o 2013 m. – du žmonės.
Pernai gaisrų kilo mažiau nei užpernai. 2014 m. registruoti 124 gaisrai, pernai šis rodiklis dešimčia mažesnis. Tiesa, padaugėjo atliktų gelbėjimo darbų. Ugniagesių pagalbos ne gaisruose 2014 m. reikėjo 89 kartus, o 2015 m. – 110 kartų.
Daugiausia gaisrų teko gesinti Jurbarke – 22, Jurbarkų seniūnijoje – 17, Skirsnemunės seniūnijoje – 16. Užmiestyje dažniausiai degė žolė, mieste – šiukšlių konteineriai.
„Daugiausia nerimo pernai mums kėlė miškų gaisrai. Ypač pasisekė, kad buvo laiku pranešta apie pavasarį užsidegusį mišką netoli Smalininkų. Jei būtume pranešimą gavę vėliau, nelaimė būtų buvusi kur kas didesnė, būtų išdegę tikrai daug miško“, – sakė T. Statkus.
Netikusios tradicijos nesikeičia
Gaisrų intensyvumą nesunku paaiškinti žmonių veikla. Iškvietimų skaičius į viršų šovė kovą, kai padeginėjamos pievos. Vėliau gaisrų sumažėjo, kol rugpjūtį vėl kilo liepsnos – degintos ražienos. Dar vienas gaisrų šuolis, taip pat kasmetinis, buvo spalį prasidėjus šildymo sezonui. Tuomet ėmė degti neišvalyti dūmtraukiai.
„Beveik šimtu procentų gaisrai kyla dėl netinkamo žmonių elgesio. Tai nebūtinai tyčiniai padegimai ar užmigus lovoje su cigarete. Gaisrai kyla ir kaip pasekmė dėl prastai įrengtų ar neprižiūrėtų šildymo sistemų, elektros instaliacijų“, – sakė viršininkas.
Ugniagesio žodžius patvirtina ir statistika – dėl neatsargaus elgesio pernai kilo 35 gaisrai, neatsargus rūkymas sukėlė 31 gaisrą, dėl netvarkingų dūmtraukių ir krosnių atsitiko devynios nelaimės. Šešis kartus ugniagesiams teko vykti į vaikų sukeltus gaisrus. Penkis kartus degė automobiliai, keturis kartus nelaimę sukėlė elektros instaliacija.
„Gaisrų ir žuvusiųjų skaičius visada yra šiek tiek loterija, tačiau mes žmones šviečiame. Nuolat lankome rizikos grupės šeimas, turime jaunųjų ugniagesių būrelį, bandome žmones apie saugų elgesį informuoti per spaudą. Tikiu, kad tai nors kiek padeda“, – tikino T. Statkus.
Tiesa, pareigūnas kraupsta nuo kai kurių asocialių asmenų elgesio. Ugniagesių dovanotus dūmų detektorius šie pardavė arba nusėdus elementams tiesiog išmetė.
Tačiau rūpestį dėl asocialiai gyvenančių šeimų blaško džiaugsmas, kad per itin karštą vasarą pavyko išvengti besimaudančiųjų aukų.
„Bendraujame su mokyklomis, organizuojame mokymus, aiškiname vaikams, ko nedaryti, kad neatsitiktų nelaimė. Buvome maloniai nustebinti praėjusios vasaros rezultatu“, – atviravo pašnekovas.
Padeda kitoms tarnyboms
Į įvairius gelbėjimo darbus vandenyje ugniagesiai vyko keturis kartus. Tai – mažiausias iškvietimų skaičius lyginant su kitokio pobūdžio gelbėjimo darbais. Vienuolika kartų teko budėti vietose, kur rasti sprogmenys, 15 kartų teikti pagalbą buityje, 19 kartų padėti avarijų vietose, 25 – teikti techninę pagalbą. Tačiau dažniausiai ugniagesiams teko vykti padėti kitoms tarnyboms – net 34 kartus.
„Dažniausiai turime padėti medikams, kurie nepajėgia į greitosios pagalbos automobilius nunešti sergančių asmenų“, – sakė T. Statkus.
Lukas PILECKAS
gaisras buvo 14 o prasyti sugebejot tik 19,tai bent operatyvumas