Obuoliai, bananai, morkos, česnakai, uogos ir daugybė kitų gamtos dovanų Jurbarke veikiančio „Džiovinuko“ gamybos ceche virsta unikaliais produktais – gardumynais be pridėtinio cukraus, miltų ar grūdų. Ilgiau nei dešimtmetį kūrybos ir išbandymų skaičiuojantis Jolantos ir Ričardo Tarozų šeimos verslas šiandien parduoda produkciją, kurią graibsto ir nuolatiniai klientai, ir unikalumo sugundyti atsitiktiniai pirkėjai.
Nuo eksperimentų
Sveika mityba J. Tarozienė domisi seniai. Tačiau lūžį gyvenime, atvedusį iki „Džiovinuko“, išprovokavo moters brolis. Būtent jis sesei parodė kulinarinę knygą su žaliavalgiškais receptais.
„Pasižiūrėjau tada, kad daug ką galima džiovinti, ir susidomėjau, nes tai labai senas ir patikimas maisto ruošimo būdas. Maisto produktus žmonės džiovina tūkstantmečius“, – sakė verslininkė.
Pirmųjų bandymų pasigaminti džiovintų skanėstų ėmėsi 2013-aisiais. Moteris juokiasi, kad tuomet visa produkcija buvo eksperimentinė, pagaminta namuose naudojant paprastą, buitinę, džiovyklę. „Esu labai žingeidi, norėjau pasižiūrėti, ką pavyks pagaminti. Veikė ir smalsumas, ir sportinis interesas, ir noras gauti sveiką bei skanų produktą, kurį pirmiausia patys galėtume valgyti“, – pasakojo moteris.
Prie eksperimentų sėkmės labai prisidėjo draugiška Lietuvoje žaliavalgių bendruomenė. Ieškoti informacijos nebuvo labai sudėtinga, žmonės mielai dalijosi žiniomis, receptais ir gamybos paslaptimis. Pradėjusi džiovinti augalinį maistą, Jolanta netruko į šią veiklą įtraukti ir kitus šeimos narius. Šiandien „Džiovinuke“ ji darbuojasi kartu su vyru ir dukra.
Bėgant laikui šeima sukūrė visą puokštę receptų, pagal kuriuos gamina įvairias vaisių ir daržovių juosteles, traškius paplotėlius. Tarozai sako, kad tai – netradicinės formos saldumynai ir pyragaičiai, tačiau sveiki, be jokio pridėtinio cukraus ir kitų nepageidaujamų priedų. Taip pat – be miltų ir grūdų, nes daug žmonių šių produktų netoleruoja.
Netrukus Tarozų versle atsirado naujų ryšių. Jolanta sako, kad iš pradžių prasidėję kaip pirkėjų ir pardavėjų santykiai dažnu atveju virto patikrinta draugyste. Taip ji kalba apie ūkininkus, iš kurių perka produkciją džiovinukų gamybai.
„Iš vienų uogas perkame, iš kitų – vaisius, iš trečių įsigyjame daržoves. Smagu, kad visi mielai mus priėmė ir parduoda tiek, kiek reikia. Nes mes juk ne tonomis, o kilogramais produkciją perkame, tiek, kiek galime perdirbti. Maždaug iš šešių kilogramų žaliavos sudžioviname nuo kilogramo iki dviejų savo produkcijos“, – pasakojo Jolanta.
Visi ingredientai džiovinukams susmulkinami, sumaišomi iki vientisos masės. Jos tūris džiovinant sumažėja iki penkių kartų. Kol masė šlapia, formuojami norimo dydžio ir formos gabalėliai. Paruošta masė džiovinama apie parą maždaug 45 laipsnių temperatūroje.
„Kai pamatėme, kad įsivažiuojame, ieškojome patalpų gamybai. Tuomet radome dviejų kambarių butą Jurbarke, devynaukštyje, kuriame anksčiau veikė kirpykla. Šiose patalpose ir įsikūrėme, nusipirkome daugiau džiovyklių ir pradėjome plėsti produkcijos gamą, pagaminamą kiekį“, – sakė Jolanta.
Sveikų skanumynų paklausa augo ir Tarozai suprato, kad nebeįsitenka devynaukštyje. Tuomet išeitį pastūmėjo atsitiktinumas. Pora dažnai lankydavosi šalia esančioje statybos prekių parduotuvėje. Be „Džiovinuko“ jie dirbo ir kitus darbus – remontavo butus, vedė santechniką, elektrą. Pradėję dairytis didesnių patalpų, ant pastato greta statybinių prekių parduotuvės pastebėjo lapelį apie parduodamas patalpas. Jos Jolantai ir Ričardui patiko – todėl nusipirko ir įsirengė gamybos cechą. Jame šiuo metu džiovinama net 16 rūšių skanėstų, bet tai toli gražu ne visa „Džiovinuko“ produkcija.
Kuria firminius džiovinukus
Dar viena šio verslo niša – išskirtiniai džiovinukai, kuriuos gamina pagal specialius užsakymus. Tokia produkcija paprastai būna skirta verslui – viešbučiams, restoranams.
„Mūsų tikslas yra pasiūlyti klientams unikalius produktus, kurie būtų sveiki, o kartu atspindėtų ir kliento prekės ženklą. Tarkim sanatorijai galime pasiūlyti produkcijos su pušų spygliais. Vienai Kėdainių įmonei darėme iš agurkų, levandų ūkiui – džiovinukai su jų produkcija. Man labai patinka būtent tokia kūryba, kai prašo unikalumo, o mes sukuriame keletą produktų, iš kurių klientai ir pasirenka“, – kalbėjo Jolanta.
Kaskart – vis kitaip
„Džiovinuko“ komanda turi savo sukurtus receptus, tačiau produkcijos skoniai kaskart neišvengiamai skiriasi. Viskas priklauso nuo žaliavos, nes net kruopščiai laikantis recepto, jei obuoliai ar uogos turi kiek kitokį skonį nei anksčiau naudoti, tai ir produkcijos skonis bus kitoks.
Jolanta sako, kad skonis draugų neturi, tačiau žmonės itin dažnai teiraujasi gaminių iš vietoje užaugintų uogų, obuolių. Žinoma, ne visi bandymai pasiteisina – dėl stipraus kvapo buvo atsisakyta jūros dumblių, prie nepavykusių bandymų – ir noras skanėstams panaudoti batatus.
Kviečia edukacijoms
„Džiovinukas“ – ne tik gamybos cechas. Tarozai įrengė augalinio maisto erdvę – nedidelę kavinukę ir kartu auditoriją. Čia galima paragauti gardžios kavos, augalinių kokteilių ir kitų „Džiovinuko“ gaminių. Tarozai kviečia ir į edukacijas, per kurias mielai dalijasi verslo paslaptimis – pasakoja bei rodo, kaip ruošia ir gamina produkciją.
„Į mūsų edukacijas užsuka tiek vaikai, tiek suaugusieji. Atvažiuoja klasės, kolektyvai ir ne tik iš Jurbarko. Mes paslapčių neturime, mielai atskleidžiame kaip gaminame savo produktus. Tai – ne tik verslas, bet ir sveiko maisto kultūra, kurią norime kuo plačiau paskleisti“, – sakė Jolanta.
Jaukioje erdvėje galimi ir susiėjimai iki 30 žmonių. Šias patalpas galima išsinuomoti gimtadieniams ir kitokioms šventėms ar pasibuvimams.
