Pirmadienį Jurbarko aplinkosaugininkai surengė patikrinimą Lybiškiuose. Pareigūnai tikrino telefonu gautą informaciją, kad į Upynos upelį iš vamzdžių teka neaiškios, fekalijų kvapą turinčios nuotekos. Nuvykus į nurodytą vietą informacija pasitvirtino – iš vamzdžio į upelį tekėjo srutos.
Bandydami išsiaiškinti teršėją Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko r. agentūros vedėjas Andrius Šašys ir vyriausiasis specialistas Arnoldas Pocius apsidairė artimiausiuose ūkiuose. Nors daugiausia įtarimų kėlė arčiausiai upelio esantis ūkis, jo savininkas įrodė, kad su nuotekomis nėra susijęs. Pareigūnai vyro žodžius apie sutvarkytą kanalizaciją lengvai patikrino į nuotekų šulinį įpylę specialių žalios spalvos dažų. Nudažytas vanduo bėgo į valymo įrenginius, o ne pro upelyje kyšantį vamzdį.
Nors problemų dėl srutų šiame ūkyje nekilo, baudos savininkas neišvengs. Aplinkosaugininkai rado upelio krante suverstą šiukšlyną, kuriame buvo ir šiferio nuolaužų. Paklaustas, ar žino apie didžiulę asbesto žalą sveikatai ir aplinkai, ūkininkas tik skėsčiojo rankomis.
„Bet tai prie rusų niekas nieko nesakė. Negi tikrai toks nuodingas?“ – stebėjosi vyras.
Nesusitvarkė mėšlo
Upynos teršėją aplinkosaugininkai nustatė netrukus – patikrinę gretimą ūkį. Čia lybiškiečiai nepaisė elementarių mėšlo laikymo taisyklių. Sodybos teritorijoje, šalia tvarto, sukrauta gyvulių mėšlo krūva nebuvo, kaip reikalaujama, apkasta 20 centimetrų aukščio žemių pylimu. Todėl nuo jos į griovį, o paskui vamzdžiu srutos tekėjo į Upyną. Padėtis itin pablogėdavo palijus.
Sodybos savininkas iš karto aplinkosaugininkams prisipažino, kad ne itin nori patikrinimo, tačiau supratęs, kad atsakomybės išvengti vis tiek nepavyks, neprieštaravo tokiam pareigūnų veiksmui.
„Tikrai susitvarkysime, kai tik suspėsime. Bet jei jau tikrinate mus, tai patikrinkite ir kaimynus kitoje gatvės pusėje. Iš ten grioviu irgi daug kas atiteka. Jei mes tą griovį užtvenksime, mums viskas per gatvę į kiemą tekės“, – guodėsi lybiškietis.
Paima, bet neatiduoda
Vyro žodžiai tapo pranašiški – pažeidimų aplinkosaugininkai rado ir gretimoje sodyboje. Nors čia gyventojai naudojasi lauko tualetu, problemų sukėlė šulinys, į kurį leidžiamos buitinės nuotekos. Įrenginys nesandarus, todėl pro jo kraštą į griovį, vedantį į Upyną, sunkėsi nuotekos.
„Tikrai sutvarkysiu, paprašysiu, kad užbetonuotų“, – žadėjo sodyboje gyvenanti moteris.
Tuo tarpu pažiūrėti kas vyksta atskubėjęs kaimynas piktinosi pareigūnų darbu ir aiškino, kad ne per seniausiai vandentiekį į sodybą atvedę darbininkai jokių priekaištų dėl šulinio neturėjo. Vyras tik po ilgų aiškinimų suprato ir faktą, kad vandentiekis su nuotekų tvarkymu neturi nieko bendro. Nebent tik tai, kad dokumentuose turi sutapti sunaudoto vandens ir į valymo įrenginius išvežtų nuotekų kiekis.
„Privalote turėti dokumentus apie išvežtas nuotekas. Tai reiškia, kad turi būti pažymos, kurias išduoda valymo įrenginių darbuotojai. Kitaip sakant, negali atvažiuoti bet kas, išsiurbti ir išpilti bet kur“, – aiškino pažeidėjai A. Šašys.
Pasak aplinkosaugininko, situacija su nuotekomis prasta didžiojoje rajono dalyje. Nuotekų tinklai daugmaž sutvarkyti didesniuose miesteliuose ir prie Nemuno esančiose gyvenvietėse. Kitur – problemų nors vežimu vežk, tačiau jas išspręsti gali ne baudos, o investicijos.
Lukas PILECKAS
Šūdai kaip tekėjo į upelį taip ir teka, pažeidėjo nerasta. Bet nieko baisaus, žaliukai pasitenkino ir bauda už šiukšles