Už pusakles kameras – 50 638 eurai (1)

Šypsokitės – jus, dėl jūsų pačių saugumo, filmuoja vaizdo kameros. Tokius arba panašius užrašus dažnai galima išvysti daugelyje miestų. Jei įranga tinkama, vaizdo kameros – itin efektyvus būdas drausminti piktavalius. Deja, panašu, kad dešimtis tūkstančių eurų kainavusi ir vis dar už priežiūrą biudžeto pinigus siurbianti Jurbarko stebėjimo sistema – niekam tikusi.

Vaizdo stebėjimo kamerų istorija prasidėjo 2006 m. Siekiant užtikrinti viešąją tvarką, teisės pažeidimų bei nusikaltimų prevenciją, didinti visuomenės saugumą Jurbarko r. policijos komisariatas parengė prevencinę programą „Mūsų miestas – mūsų tvirtovė“. Jurbarke tuomet buvo įrengtos pirmosios vaizdo stebėjimo kameros, o jų perduodamas vaizdas buvo stebimas ir įrašinėjamas policijos komisariate.

2006 m. įgyvendinant programą savivaldybė nupirko vaizdo stebėjimo kamerą. Įranga tuomet kainavo 1724,98 euro. 2010 m. savivaldybės tarybai skyrus lėšų įsigytos dar dvi kameros.

Kiekviena jų kainavo po 3472 eurus. Visos trys kameros iki šiol priklauso savivaldybei.

2006-2010 m. vaizdo stebėjimo kamerų priežiūrą vykdė UAB „Rygveda“, su kuria sutartį buvo pasirašęs Jurbarko r. policijos komisariatas. 2011 m. sausio mėn. sutartį su įmone pasirašė rajono savivaldybės administracija. Tuomet sutarta, kad „Rygveda“ pasirūpins trimis savivaldybės kameromis bei dar keturias kameras miestui išnuomos, o vaizdą iš kamerų perduos į policijos komisariato budėtojų dalį. Vėliau sutarties įsipareigojimus perėmė „Rygvedą“ įsigijusi UAB „Balticum TV“.

Įmonė už įrangos aptarnavimą iš savivaldybės kasmet vidutiniškai gaudavo po 4197 eurus (14 500 litų). Per dešimtmetį kameras aptarnaujančių verslininkų kišenes papildė 41 970 eurų (144 915 litų). Pridėjus trims kameroms įsigyti skirtas lėšas, miesto stebėjimui skirta suma 2015 m. gale pasieks 50 638 eurus (174 842 litus).

Vaizdas – tragiškas

Nors kameroms įsigyti, prižiūrėti ir nuomoti išleista nemažai pinigų, panašu, kad bene visos jos yra bevertės. Jurbarko r. policijos komisariato viršininkas Aivaras Dumčius atviras – kamerų perduodamas vaizdas toks prastas, kad atpažinti pažeidėjus, pamatyti automobilių valstybinius registracijos numerius ar įrašą panaudoti teisme beveik neįmanoma. Maža to, dalis kamerų tinkamai nesisukioja, stringa, įrengtos netinkamose vietose.

„Fiksuotas atvejis, kai prie savivaldybės pavogė pasodintus medelius. Vagys puikiai žinojo, kur filmuoja kamera. Ten medelių nelietė. Jei kamera galėtų keisti filmavimo kampą, tokios istorijos, manau, nebūtų buvę“, – sakė A. Dumčius.

Dėl šios priežasties policija ne vienus metus bando įtikinti savivaldybės vadovus ir rajono tarybą, kad geriau mieste būtų mažiau kamerų, bet jos perduotų geros kokybės vaizdą. Dar geriau būtų, jei tam tikru metu prie kamerų perduodamo vaizdo budėtų žmogus. Budintysis galėtų realiu laiku sukioti visas kameras, o pastebėjęs pažeidimus iškart pranešti policijai. Tokia informacija būtų labai naudinga pareigūnams.

„Galimybės tikrai smarkiai išaugtų. Iš kokybiškos vaizdo medžiagos nesunku nustatyti pažeidėjo mašinos numerius, atpažinti veidus, kitas svarbias smulkmenas. Mums nereikėtų, kad prie kamerų žmogus budėtų visą parą. Būtų pasirenkamos pačios problemiškiausios savaitės dienos ar valandos. Tokį darbą galėtų atlikti neįgalūs žmonės arba šia veikla užsiimančios įmonės“, – sakė A. Dumčius.

Aptarnauti negali

Komisariato viršininkas įsitikinęs, kad geriausias ir saugiausias variantas miestui – specializuotų įmonių paslaugos. Kai kuriuose miestuose viešąsias erdves stebintys darbuotojai ne tik fiksuoja pažeidimus ir nusikaltimus, bet ir kiekvieno budėjimo pabaigoje pateikia ataskaitą – kiek pažeidimų užfiksuota, kiek pranešimų policijai perduota.

Pasak viršininko, patys pareigūnai tiesiogiai stebėti kamerų perduodamų vaizdų neturi galimybių. Budėtojų dalyje per naktį dirbančiam policininkui tam paprasčiausiai nepakanka laiko. O skirti dar vieną pareigūną, kuris tuo metu galėtų dirbti gatvėje – per didelė prabanga.

Pilnavertė apsauga neįperkama?

Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė tikina, kad iš policijos komisariato iškraustytas kamerų stebėjimo postas bus įrengtas savivaldybei priklausančiose patalpose Ugniagesių g.

„Turime patalpas, ten įrengsime serverinę, kurioje bus įrašinėjamas kamerų perduodamas vaizdas. Esant reikalui bus galima peržiūrėti įrašą ir pažiūrėti, kas ir kaip vyko“, – sakė administracijos direktorė.

Kadangi dabartinė sutartis dėl kamerų priežiūros ir nuomos su UAB „Balticum TV“ galioja iki 2016 m. gegužės, tikėtis kamerų vaizdo kokybės pokyčių galima tik po šios datos.

„Nemanau, kad bus galimybė pakeisti kameras į kokybiškesnes, ir prie jų pasodinti žmogų. Tai būtų labai brangu. Teks apsispręsti ir rinktis kurį nors vieną variantą. Be to, šiek tiek išsiskiria mūsų ir policijos požiūris, kur turėtų stovėti kameros. Mes norime jas statyti viešosiose erdvėse, o policija labiau nori stebėti įvažiavimus į miestą“, – kalbėjo V. Rekešienė.

Vieta – netinkama

Jurbarko r. policijos komisariato vadovą A. Dumčių stebina tokia savivaldybės pozicija. Pareigūnas įsitikinęs, kad ne kas kitas, o geriausiai kriminogeninę miesto situaciją žinantys policininkai turėtų tarti lemiamą žodį svarstant, kur įrengti miestą stebinčias elektronines akis.

„Visur naudojama ta pati schema – stebimi miestų įvažiavimai, taip galima nustatyti, kokie automobiliai įvažiavo, kokie išvažiavo. Tada lengviau ieškoti įtariamųjų. Taip pat ne kas kitas, o pareigūnai geriausia žino, kurias miesto vietas reikėtų stebėti, kad būtų užkirstas kelias nusikaltimams arba jie būtų efektyviau išaiškinti. Jei bendrai bus stebimos miesto erdvės, o kamerų neprižiūrės reikiamu momentu vaizdą galintis priartinti žmogus, jų įrašai bus beverčiai“, – neabejoja A. Dumčius.

Maža to, miesto stebėjimas neefektyvus, nes kameros technologiškai pasenusios. Komisariato viršininkas kaip pavyzdį pateikia dalį Vytauto Didžiojo parko ir ten esantį eismo žiedą turinčią stebėti kamerą. Dėl techninių ypatumų įranga įtaisyta toli nuo reikiamos vietos, todėl net pritraukus vaizdą pareigūnai tinkamos informacijos negauna.

„Šiais laikais yra belaidžių, internetinių kamerų, kurias galima pastatyti tiksliai ten, kur reikia, o ne ten, kur patogu aptarnaujančiai įmonei. Turime suprasti, kad šiuo atveju svarbiausia ne kažkieno patogumas, bet tinkama įranga ir tinkamas jos panaudojimas“, – įsitikinęs komisariato viršininkas.

Jei šios sąlygos neįvykdytos, kamerų naudoti, A. Dumčiaus manymu, apskritai neverta. Geriau joms išleidžiamus pinigus skirti miestui apšviesti ir kitiems saugumą gerinantiems sprendimams įgyvendinti.

Lukas PILECKAS