Jaunimo tematika dažnai sulaukia prieštaringų nuomonių – vieni teigia, kad Z karta per daug pasyvi ar tingi, kiti – kad pernelyg įsitraukusi į technologijas. Šiandien Z kartos atstovai žengia į darbo rinką, kuria šeimas ir susiduria su naujais iššūkiais: nuo augančių kainų ir sunkiai prieinamo būsto iki geopolitinės įtampos. Kokias išvadas apie šios kartos psichologinę ir materialinę padėtį pateikia ekspertai?
Pavadinimas „Z karta“ pirmą kartą pavartotas dar 1993-iaisiais – dar iki šios kartos atsiradimo. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto profesorius Boguslavas Gruževskis sako, kad oficialiai Z kartai priskiriami yra žmonės, gimę po 2000-ųjų – tai yra pirmoji karta, užaugusi aukščiausiame gerovės lygyje istorijoje, nepriklausomai nuo to, kokia yra jų šeimos padėtis.
Tikslių Z kartos gimimo metų nėra, skirtingi šaltiniai nurodo įvairias datas. Pasak profesoriaus, svarbiausia ne gimimo data, o aplinka, kurioje žmogus užaugo: kiekviena karta susiformuoja tam tikromis kultūrinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis, kurios lemia jos pasaulėžiūrą.
„Šeima gali būti ir iš nepasiturinčiųjų, tačiau vidutiniškai, aplinka yra gerovės valstybės aplinka, kurioje prarandama fiziologinė baimė dėl bado, nepritekliaus. Net ir aukščiausiame skurde žmonėms yra garantuotos tam tikros minimalios pajamos, būsto galimybės ir maisto atsargos“, – pasakoja prof. B. Gruževskis.
Šioje aplinkoje auganti Z karta taip pat yra pirmoji, gimusi technologijų amžiuje. Pasak psichologės, pranešėjos ir lektorės Gintarės Buinickaitės, turėdama internetą, socialinius tinklus, nešiojamuosius telefonus bei laikrodžius, ši karta lengvai perpranta technologijas ir supranta jų veikimo principus.
Technologijos padeda jiems integruotis moderniame pasaulyje, tačiau tuo pat metu gali tapti ir silpnybe. Dabar Z karta jau įžengia į darbo rinką, susidurdama su naujais iššūkiais, susijusiais su jų pasaulėžiūra ir darbo etika.
B. Gruževskis | I. Gelūno / BNS nuotr.
Sunkumai darbo aplinkoje
Z kartos atstovai į darbo rinką žengė su aukštais lūkesčiais. Kaip teigia Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros jaunesnysis mokslo darbuotojas Tautvydas Vencius, jaunimui svarbu, kad visos darbo formos, ypač nuotolinis darbas, būtų prieinamos ir lanksčios. Be to, ši karta daug dėmesio skiria įvairiems darbo privalumams – bonusams, papildomoms naudoms, kurios darbo vietą daro patrauklesnę.
„Jaunos kartos lūkesčiai yra labai dideli. Todėl vyresniems kartų atstovams kartais gali atrodyti, kad jaunimas, dar neturėdamas daug patirties, jau nori daugiau – ir uždirbti daugiau, ir turėti lankstesnes darbo sąlygas“, – sako T. Vencius.
Vis dėlto, pasak jo, Lietuvos darbo rinka dar nėra visiškai pasiruošusi tokiai paklausai, ypač lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis.
Be to, universiteto mokslo darbuotojas atkreipia dėmesį, kad keičiasi ir Z kartos vertybės, pavyzdžiui, lojalumas vienai įmonei. „Darbo vieta nebėra didžiulė vertybė: jaunimas nebėra linkęs visą gyvenimą likti vienoje įmonėje, kaip galbūt galvojo ankstesnės kartos. Dėl aukštų lūkesčių jie labiau linkę keisti darbo vietą ir neprisirišti. Jei kažkas nepatinka – tiesiog pasako vadovui“, – aiškina T. Vencius.
Tautvydas Vencius | Stop kadras / LRT.lt nuotr.
Panašiai kaip ir tūkstantmečio karta, arba Y karta, Z karta išmoko klausti grįžtamojo ryšio. Jie nebepasitenkina ilgu laukimu, todėl nori aiškesnio, lengviau prieinamo kelio, kurį nurodo pats kompanijos vadovas arba savininkas.
„Nes jie nori žinoti, kur yra ir ką daryti, kad pasiektų tikslą, kurio siekia. Jie orientuoti į augimą ir karjerą – vietoj to, kad dvidešimt metų darytų tą patį“, – teigia G. Buinickaitė.
Ji taip pat priduria, jog daugelis kompanijų vadovų į tai žiūri skeptiškai, teigdami, kad jaunimas yra per daug jautrus ir dažnai laisvai dalijasi savo emocijomis bei jausmais.
Ankstesnėms kartoms tokie reikalavimai gali pasirodyti kaip „išlepusiųjų“, tačiau jie atspindi globalų pokytį darbo kultūroje. Kai kuriose įmonėse vis dar vyrauja pasenę standartai – stiprios hierarchijos, ribota komunikacija ir mažos algos. Todėl daug Z kartos atstovų ieško kitokių galimybių: laisvai samdomo darbo, nuosavų verslų kūrimo ar karjeros socialiniuose tinkluose „influencerių“ vaidmenyje.
Naujoji karta yra be galo kūrybinga, todėl atsiranda daugybė naujų profesijų, kurios, pasitelkiant technologijas ir nuotolines galimybes, suteikia platesnes karjeros galimybes ne tik jauniems žmonėms.
Anot T. Venciaus, pavėžėjimo platformos, rinkodaros darbo pozicijos ir kitos išradingos paslaugos jau tapo ilgalaikėmis tendencijomis, kurios išliks dar ilgai.
Kalbant apie darbo vietas Lietuvoje, susirūpinti dėl įsidarbinimo Z kartai tikrai nereikėtų – ateitis atrodo palanki. Kodėl? Dėl demografinio nuosmukio Lietuvoje darbų vietų vis daugės.
„Mažėja žmonių Lietuvoje, Europos Sąjungoje, todėl mūsų regionui yra trūkumas. Tai gera žinia“, – pasakoja prof. B. Gruževskis.
Jaunimas | D. Umbraso / LRT nuotr.
Užaugę be bado, bet su nerimu
Nors Z karta užaugo aukščiausios gerovės aplinkoje ir nepatyrė fiziologinio nepritekliaus, daugelis jos atstovų vis tiek sunkiai tvarkosi su stresu ir kritika. Pasak prof. B. Gruževskio, tai dažnai lemia švelnesnis ryšys su visuomene – nekonfliktiniai mokyklų ugdymo metodai bei neautoritetingas santykis su šeima – dėl kurių jauni žmonės sunkiau susidoroja su gyvenimo iššūkiais.
„Jiems labai sunku veikti, kai yra nepriimanti atmosfera. Kažką gerai daro – bet kiti to nepastebi, neįvertina, todėl labai sunkiai tai išgyvena. Jeigu vaikas nelankė kokios sporto mokyklos, nedalyvavo veiklose, kuriose reikia kovoti ar konkuruoti, tai jam neišsivysto tai, kas sudaro laimingo gyvenimo pagrindą. Neišsivysto galimybė funkcionuoti nepatrauklioje aplinkoje. Dėl to atsiranda jauno žmogaus psichinės destrukcijos“, – pabrėžia profesorius.
Dėl to, prof. B. Gruževskio nuomone, gerai išsivysčiusiose Vakarų šalyse daugėja psichologinių sutrikimų. 2019 m. „Eurostat“ duomenimis, daugiausia lėtine depresija sergančių asmenų, vyresnių nei 15 metų, yra būtent turtingiausiose gerovės valstybėse – Vokietijoje, Portugalijoje ir Norvegijoje, kur materialinė gyventojų padėtis yra labai gera.
Jaunimas gatvėse | A. Ufarto / BNS nuotr.
Pasak profesoriaus, kuo geriau žmonės gyvena, tuo didesnė tikimybė, kad jie jausis nelaimingi. Daugelis jaunimo nebežino, kaip pasirinkti tinkamą kelią, sunkiai susitvarko su darbo ir asmeniniais iššūkiais, o stipresnis streso poveikis dar labiau didina nepasitenkinimą. Todėl kyla klausimas: ar tikrai materialinė gerovė yra bendros gerovės pagrindas?
Kaip bebūtų keista – didesnis laisvės lygis ir poreikių tenkinimas nelemia didesnio pasitenkinimo. Profesorius pabrėžia, kad tai kenkia ne tik asmeniui, bet ir ekonominei sistemai bei valstybei. Turėdami aukštąjį išsilavinimą, profesiją ir pakankamas pajamas, daugelis jaunų žmonių vis tiek išgyvena ketvirčio gyvenimo krizę.
„Praranda motyvaciją veikti, bendrauti ar draugauti. Tokiu būdu nukenčia ne vien jo socialinis, bet ir ekonominis aktyvumas. Dažnai neišeina į darbą, ima nedarbingumo lapelius“, – teigia prof. B. Gruževskis.
Jis priduria, kad tai, ko trūksta Z kartos atstovams, yra paprasčiausia drausmė.
Jaunimas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Paauglystė iki 27-erių – naujoji norma?
Psichologė G. Buinickaitė sako, jog dėl technologijų įtakos ir socialinių tinklų vartojimo Z kartos paauglystė užsitęsia ilgiau. Tūkstantmečio kartos atstovų smegenys paprastai visiškai subręsdavo apie 21-uosius gyvenimo metus, tačiau šiandien, dėl sumažėjusio tiesioginio socialinio kontakto, kuris, anot mokslininkų, yra ypač svarbus besivystančioms smegenims, paauglystės laikotarpis gali tęstis net iki 27-erių.
Tokio reiškinio padariniai lemia tai, kad Z karta gana vėlai ima kurti šeimas. Kita priežastis – savęs ieškojimas ir plačios galimybės tai daryti. Turintys pakankamai finansinių išteklių ir ambicijų renkasi keliauti po pasaulį, todėl atidėlioja ne tik karjeros pradžią, bet ir šeimos kūrimą.
„Turime suprasti, kad pailginome paauglystę. Kaip aš galiu galvoti apie šeimą 25-erių, jeigu aš vis dar esu paauglys? Man dar trūksta tos gyvenimiškos patirties, nelabai ir noriu. Dar ieškau savęs, paauglystėje mes ieškome savęs, mes norime suprasti, kur mes telpame ir pritampame“, – Z kartą apibūdina psichologė.
Nors prof. B. Gruževskis pažymi, kad mažėjantis gimstamumas ilgainiui lems darbo jėgos trūkumą, psichologė G. Buinickaitė į šį reiškinį žvelgia kitaip – jos teigimu, vėlyvas brendimas ir atidėtas šeimos kūrimas nėra krizės požymis, o natūrali šiuolaikinės visuomenės raidos pasekmė.
Psichologė gimstamumo, bent jau Lietuvoje, neišskiria kaip didelės problemos – anot jos, Z karta yra panašiai „nusivėlinusi“ kaip ir Tūkstantmečio karta, kurios atstovai vaikų susilaukdavo apie trisdešimtuosius gyvenimo metus. Todėl, pasak G. Buinickaitės, dėl demografinių pokyčių pernelyg nerimauti nereikėtų.
Ruduo, jaunimas | J. Kalinsko / BNS nuotr.
Z karta tarp nerimo ir svajonės apie būstą
Socialiniai tinklai ir internetas stipriai formuoja žmonių pasaulėžiūrą. Geopolitiniai įvykiai bei svarbūs pasauliniai sprendimai veikia ir jaunus žmones, vis dažniau svarstančius apie savo ateities perspektyvas. Internete prieinama viskas: nuo klimato kaitos klausimų, iki be galo svarbių globalių įvykių, kurie daugeliui jaunų žmonių kelia didžiulį nerimą.
Kai kurie vyresnieji Z kartos atstovai dar vaikystėje patyrė 2008-ųjų ekonominės krizės padarinius – „paragavo“ finansinės realybės.
„Ekonominės krizės patyrimas paveikė jų požiūrį į ateitį. Jie supranta, kad bet kada gali įvykti netikėti finansiniai sukrėtimai, todėl daugiau dėmesio skiria savarankiškumui, finansiniam saugumui ir pajamų šaltiniams“, – sako G. Buinickaitė. Anot jos, bendraujant su jaunais žmonėmis matyti, kad jie į šiuos klausimus žiūri itin atsakingai.
Būstas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Daug Z kartos atstovų patiria stresą galvodami ir apie nekilnojamąjį turtą. T. Vencius teigia: „Nereikia nė Amerikos, kad pastebėtume vis didėjančias kainas. Būstą įsigyti dabar sunku ne tik Z kartai, bet ir visam jaunimui. Palyginti su tėvais ar ankstesnėmis kartomis, žmonės anuomet būstus įsigydavo visai kitaip – kitoje, ne kapitalistinėje sistemoje.“
Pagal daugumos Lietuvos gyventojų pajamas, NT kainos šiandien beveik nepavejamos – norint įsigyti būstą, būtina paskola ar pradinis kapitalas. Jei šis nėra suteikiamas artimųjų, pinigus uždirbti sąžiningai yra sunku.
Nuoma didmiesčiuose taip pat brangi, todėl natūraliai vėlinasi ir šeimos kūrimas, kuris šiais laikais dažnai neatsiejamas nuo nuosavo būsto.
„Buvo paskata jaunoms šeimoms įsigyti būstą, tačiau tai jaunimui nepasirodė patrauklu. Žinoma, prašymų buvo ir valstybė juos įgyvendino, bet sprendimas sulaukė kritikos – būstą buvo galima įsigyti tik regionuose. Vis dėlto jaunus žmones traukia didmiesčiai, nes čia daugiau darbo galimybių“, – aiškina T. Vencius.
Profesorius B. Gruževskis ragina vyresnių kartų atstovus nekaltinti jaunimo dėl įvairių klaidų ar nesusipratimų: „Mes sukūrėme gerovę, bet neišmokome ja gyventi. Mes neprijaukinome gerovės ir dėl to turime pasekmes. Kodėl jie tokie? Aš užtariu jaunus žmones, nes mes juos tokius patys padarėme.“
taikingiausia karta ir labiausiai isprususi ta kuri gime 1935-1970 tarybu sajungoj