Vasario 24 d. Jurbarko rajono verslininkų organizacija surengė smulkiųjų prekybininkų susitikimą su institucijų, prižiūrinčių ir administruojančių Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, atstovais. Mėnesio pradžioje startavusi užstato sistema įvarė į kampą kaimo parduotuvių savininkus, todėl jie bandė išsiaiškinti, kaip dirbti nepažeidžiant įstatymų ir teisės aktų.
Tikslas – švarinti aplinką
Pakuočių tvarkymo įstatymas priimtas siekiant visiškai išspręsti taršos gėrimų pakuotėmis problemą. Lietuvoje iki šiol buvo perdirbama ir tinkamai sutvarkoma tik trečdalis plastiko (PET), stiklinių ir metalinių pakuočių. Kitos nusėsdavo sąvartynuose, miškuose, pamiškėse.
Lietuva tapo dešimtąja šalimi, kurioje veikia užstato sistema.
Gyventojai, pirkdami gėrimus, išpilstytus į skardines, stiklo ar plastmasinę tarą privalės sumokėti 10 ct užstatą, kuris bus grąžinamas pridavus tuščią tarą į parduotuvę.
Planuojama, kad per 85 proc. užstato sistemoje dalyvausiančių pakuočių bus surenkamos patogiausiu ir paprasčiausiu pirkėjams būdu – taromatais, kurie įrengiami parduotuvėse ar prie jų. Butelio ar skardinės svoris, forma ir brūkšninis kodas – tai pagrindiniai požymiai, pagal kuriuos taromatas atpažįsta, ar pakuotė dalyvauja sistemoje, todėl pakuotė privalo būti tuščia, nesuglamžyta ir nesulankstyta, o etiketės su brūkšniniu kodu nepažeistos.
Jeigu parduotuvėje taromato nėra, pakuotės priimamos rankiniu būdu.
Pagal įstatymus, vienkartinę tarą supirkti privalo tik parduotuvės, kurių prekybinis plotas siekia 300 kv. m, bei visos be išimties kaimo parduotuvės.
Nežino, kaip dirbti
Būtent paskutinė nuostata išjudino kaimų prekybininkus – net mažiausio ploto parduotuvė privalo vykdyti įstatymą ir supirkti užstato sistemoje dalyvaujančias pakuotes.
Apie tai ir kitas iškylančias problemas gausiai susirinkusiems prekybininkams, aplinkosaugininkams ir atsakingų valstybės institucijų atstovams kalbėjo Jurbarko rajono verslininkų organizacijos atstovas Gintaris Stoškus, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkė Zita Sorokienė, atstovavusi Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos valdybai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė, maisto skyriaus patarėja Ona Sužiedelytė pristatė tarnybos direktoriaus Jono Miliaus įsakymą apie higienos reikalavimus maisto tvarkymo subjektams, organizuojantiems pakuočių priėmimą. Į aštrius ir reiklius klausimus bandė atsakyti VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ generalinis direktorius Gintaras Varnas ir Aplinkos ministerijos Atliekų departamento atliekų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Saulė Daveikytė.
G. Stoškus išsakė daug priekaištų užstato sistemos administratoriui ir Aplinkos ministerijai. Pasak verslininko, iš dviejų Lietuvoje įsteigtų VšĮ, realiai dirba tik VšĮ „Užstato sistemos administratorius“, kurią įsteigė Lietuvos aludarių gildija, Lietuvos prekybos įmonių ir Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos. Kitas administratorius – VšĮ „Užstatas“, įsteigtas „Kauno alaus“, „Norfos“ ir trijų privačių asmenų teturi vieną darbuotoją ir skolą „Sodrai“, tad neatmetama fiktyvios įmonės steigimo galimybė.
G. Stoškaus nuomone, administratorius dirba steigėjų bei didžiųjų pardavėjų naudai, nes sutartyse, siūlomose mažiesiems pardavėjams – prievarta, įpareigojimai ir sankcijos, o pasak vieno steigėjų Lietuvos aludarių gildijos vadovo Sauliaus Galadausko rašto, jokios derybos negalimos.
Verslininkų organizacijos atstovas citavo įstatymo nuostatas, pagal kurias „administratorius privalo kompensuoti pakuočių pardavėjams jų patiriamas teisės aktų nustatytų pareigų užstato už vienkartines pakuotes vykdymo sąnaudas“ ir „aprūpina (…) pakuočių pardavėjus pakuočių atliekoms priimti skirtomis priemonėmis (tarp jų ir priemonėmis, užtikrinančiomis automatizuotą (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimą bei užstato grąžinimą), kurios turi būti parinktos atsižvelgiant į parduotuvės prekybos plotą ir parduotuvėje surenkamų pakuočių atliekų kiekį“.
Pasak G. Stoškaus, administratorius turi kompensuoti pakuočių surinkimo vietos įrengimą, o pardavėjui pareikalavus įrengti taromatą.
Prekybininkams sunku suprasti ir sistemą, pagal kurią administratorius atsiskaitys su pardavėju už surinktas pakuotes. Kaimo parduotuvėje rankiniu būdu pakuotės bus surenkamos vienetais ir kraunamos į administratoriaus suteiktus maišus su plombomis ir identifikuojančiais lipdukais. Maišai bus pristatomi į skaičiavimo centrą, kuriame pakuotes perskaičiuos skaičiavimo mašinos.
„Kas sumokės už transportavimo metu sulankstytas skardines, be etikečių likusias pakuotes ir garantuos, kad pakuočių bus rasta tiek, kiek mes pridavėme?“ – klausė prekybininkai.
Už kiekvieną supirktą rankiniu būdu pakuotę prekybininkams mokama 1,5 ct, o tai, pasak verslininkų, nepadengia patiriamų išlaidų. Didieji pardavėjai, pas kuriuos įrengti taromatai, už vieną pakuotę gauna 2,8 ct.
Dar didesnė ir, ko gero, pagal dabar galiojančius įstatymus neišsprendžiama užduotis iškilo vasario 11 d. VMVT direktoriui J. Miliui išleidus įsakymą priimti pakuotes prie įėjimo į prekybos salę arba tam tikslui skirtoje atskiroje patalpoje ar vietoje, esančioje ne prekybos salėje.
Kaip kaimo parduotuvei, kurios plotas gal tik 30 kv. m, įsirengti atskirą patalpą? Kaip keliose patalpose dirbti vienam darbuotojui, kuris, pagal higienos reikalavimus, priėmęs pakuotę dar turės kruopščiai nusiplauti ir dezinfekuoti rankas? Ar administratorius įskaičiavo visas būsimas išlaidas ir ar kompensuos atskiros patalpos įrengimą, kaip tai numato naujasis įstatymas?
Ne vienas verslininkas atsisakytų dalyvauti užstato sistemoje, tačiau įstatymas kaimo parduotuvėms numatė tokią prievolę, beje, skirtingai negu miestelių parduotuvėms.
Įsigilinus į įstatymą dingsta visas dažnai deklaruojamas „protingumo principas“ ir išlenda tikra nesąmonė – parduotuvės Veliuonoje, Raudonėje, Seredžiuje ar Skirsnemunėje pakuočių surinkti neprivalo, o prekybininkas, sakykime, Pupkaimyje, turintis 20 kv. m ploto parduotuvėlę, tą daryti įpareigotas įstatymo.
Reikalavimo nekeis
Nedažnai VMVT sulaukia gražių žodžių iš verslininkų, kuriuos kontroliuoja ir tikrina. Tačiau šį kartą prekybininkai pajuto, kad tarnybos išleistas įsakymas gali padėti apsiginti nuo nelogiškų Aplinkos ministerijos reikalavimų.
Pasak VMVT specialistės O. Sužiedelytės, naudota tara būna neišplauta, purvina, gali būti muselių.
„Mes žiūrime, kad būtų užtikrinta maisto sauga. Taškas! Čia derybų nebus“, – kad reikalaus atskirų patalpų, patvirtino specialistė.
„Jei pakuotės bus priimamos, privalėsite laikytis naujų reikalavimų“, – O. Sužiedelytė sakė prekybininkams, o kaip tai padaryti, siūlė nuspręsti derybų būdu su užstato sistemos administratoriumi.
Prieštaravimų nemato
Verslininkų išsakytos problemos Aplinkos ministerijos atstovės S. Daveikytės neįtikino. Į kiekvieną klausimą specialistė atsikirsdavo valdiškomis frazėmis arba įstatymo citatomis.
„Nematau prieštaravimo įstatymui“, – buvo populiariausia Atliekų valdymo skyriaus specialistės, kuri neprisiminė tris kartus telefonu kalbėjusi su verslininkų atstovu G. Stoškumi, frazė.
Paklausta, kaip verslininkui kaime įsirengti patalpas ir kas kompensuos išlaidas, atstovė tvirtino, kad įstatyme ministerijos numatyta, jog administratorius privalo užtikrinti pardavėjui sąnaudų kompensavimą ir priemonių pateikimą. Tačiau tuoj pat suabejojo, ar administratorius turėtų kompensuoti bet kokias išlaidas.
S. Daveikytė pripažino, kad priimant įstatymą galiojo kitokios VMVT nuostatos ir jas sugriežtinus prekybininkai įgijo naują įrankį derėtis su administratoriumi dėl pakuočių tvarkymo įkainių ir patalpų įrengimo kompensavimo.
Verslininkams pradėjus svarstyti, kad reikia visiems paprašyti administratoriaus įrengti taromatus, ministerijos specialistė išaiškino įstatymo nuostatą, kad administratorius privalo aprūpinti priemonėmis, bet nebūtinai taromatais. Taigi jis gali duoti prekybininkams tik maišus.
Po ilgų diskusijų ir įrodinėjimo S. Daveikytė pasiūlė rinktis iš dviejų – priversti administratorių kompensuoti išlaidas arba inicijuoti įstatymo pataisas.
Reikia greitų sprendimų
Tarp kelių ugnių papuolęs „Užstato sistemos administratoriaus“ generalinis direktorius G. Varnas iš pradžių bandė paaiškinti įstaigos funkcijas, tačiau po VMVT ir ministerijos specialisčių išaiškinimo puolė į neviltį.
„Balsuodami už įstatymą nė vienas Seimo narys nenumanė, kad parduotuvių savininkai bus priversti vykdyti statybas ir įsirenginėti atskiras patalpas, o mums priskirta prievolė pasirašyti sutartis su visomis kaimo parduotuvėmis taps nelogiška“, – kad kažką reikia keisti, pripažino G. Varnas.
Administratorius suabejojo atsakingų institucijų bendradarbiavimu, kai VMVT direktoriaus įsakymas niekais paverčia ministro įsakymą. O atsakydamas į siūlymą daugiau mokėti už pakuočių surinkimą G. Varnas tvirtino, kad 1,5 ct už pakuotę yra atsakingai suskaičiuota ir pagrįsta kaina.
Diskusija parodė, kad institucijos nenori girdėti vienos kitų. Prekybininkams nepaaiškėjo, ką ir kaip daryti, išskyrus, kad užsukusios kontroliuojančios institucijos gali paskirti nemenkas baudas už įstatymų ir įsakymų nevykdymą.
Nieko stebėtino, kad susirinkusieji verslininkai vienbalsiai pritarė SVV tarybos siūlymui, kurį pristatė Z. Sorokienė. Pasak jos, artimiausiu metu SVV taryba susitiks su Premjeru, kuriam pateiks įstatymo pataisas: panaikinti prievolę dalyvauti užstato sistemoje kaimo parduotuvėms arba tokiai prievolei išlikus įpareigoti administratorių kiekvienoje parduotuvėje įrengti taromatą ir jį administruoti.
Eilinį kartą neapgalvotas arba, galbūt, labai apgalvotas ir kai kam labai naudingas įstatymas buvo nuleistas iš viršaus. Savo tiesą pasiruošusius bet kokia kaina apginti visos institucijos. Kaimo prekybininkams tikintis, kad baudų dar kurį laiką pavyks išvengti, o Aplinkos ministerijos pareigūnai atsakingai pareikš oficialią nuomonę, po kuria nebus gėda pasirašyti ir pačiam ministrui, verslininkai jau sulaukė tikrintojų. Nors ministerija informavo, kad jų tikslas konsultuoti prekybininkus, pareigūnų reikalavimai išgąsdino pardavėjus ir greičiau rodo ne geranoriškumą, o norą įbauginti įstatymui prieštaraujančius verslininkus.
Jūratė Stanaitienė