Ilgųjų vasaros atostogų mokiniai laukia kaip palaimingo laiko, kai numetus į šoną vadovėlius ir sąsiuvinius galima ilgai miegoti ir nieko neveikti. Tėvams, deja, vaikų atostogos neretai kelia daugiau rūpesčių, nei džiaugsmo. O nieko neveikimas ir vaikams greitai nusibosta.
Pareigoms atostogų nėra
„Atostogos – laisvas laikas nuo mokyklos, bet ne nuo gyvenimo, – sako Jurbarko pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė Aušra Borkertienė. – Nebereikia ruošti namų darbų, eiti į pamokas, bet namuose visos pareigos ir visi įsipareigojimai lieka. Jei tėvai neduoda vaikams per atostogas jokių įpareigojimų, negali dejuoti, kad jie nenueina nuo kompiuterio.“
Tik atostogų pradžioje vaikai nenori nieko veikti, paskui jiems nusibosta ir jeigu patys nesusiras ar tėvai jiems nepadės rasti įdomių užsiėmimų, visos atostogos gali praeiti nuobodžiai. Tėvai turėtų padėti vaikams nuo mažens suprasti tai, kad atostogos – ne dykinėjimas, o kokia nors įdomi veikla. Pasak A. Borkertienės, atostogos – tinkamas laikas nuveikti tai, kam trūko laiko per mokslo metus, įvairiems pomėgiams: „Jie gali susitvarkyti savo kolekcijas, perskaityti knygas, kurių nespėjo, pagaliau – susitvarkyti savo spintą, ką nors pakeisti, pagražinti savo kambaryje.“ Pašnekovė teigė, kad jos dukros per atostogas visada pačios susiranda ką veikti, negana to – jos suplanuoja ir bendrus šeimos savaitgalius: „Leidžiu vaikams suplanuoti mūsų savaitgalius – ir kiek galime skirti pinigų, ir ką veikti. Jos puikiai sugalvoja – mūsų savaitgaliai vienas už kitą įdomesni.“
Savaitgalius Borkertų šeima linkusi praleisti ne namie. Pasak vyresnėlės Monikos, namie visada rasi ką veikti, tačiau tai dažniausiai buitis, o kur nors išvykęs patirsi daugiau įspūdžių. Pakeisti aplinką per atostogas labai svarbu, todėl baigusi kolegiją Anglijoje atostogauti Monika sugrįžo namo, o paskui dvyliktokę sesę Martą vešis atostogų į Angliją.
Stovyklos – vaikams malonumas
„O mudvi su mažąja Urte liekame skautauti“, – sakė A. Borkertienė, kuri yra ir Tauragės krašto skautų seniūnė. Skautai daug metų rengė vasaros stovyklas Pašvenčio girininkijoje. „Skautų stovyklos ir vaikams, ir tėvams labai patinka, nors ir netelpa į jokius rėmus – gyvename palapinėse miške, valgį verdame ant laužo. Tikėtis finansavimo iš savivaldybės biudžeto negalime, nes neatitinkame jokių stovykloms keliamų reikalavimų“, – sako skautų seniūnė. Skautų stovyklas finansuoja tėvai, tačiau jos tikrai nėra brangios.
Bet šįmet Tauragės krašto skautų stovyklos „Krantas“ nebebus, pasak A. Borkertienės, reikia atsinaujinti, o rajono skautai atostogaus kitose stovyklose. Apie šimtas jų dalyvaus Šakių r. Lukšių gimnazijoje vyksiančioje kartu su amerikiečiais vykdomo projekto „Vartai į Baltijos šalis“ stovykloje. Kai kurie vyks į stovyklas kituose rajonuose.
Stovyklos – vienas iš svarbių moksleivių atostogų malonumų. Nors komercinių stovyklų ir Lietuvoje, ir užsienyje pasiūla nemenka, užmokėti kelis šimtus litų už savaitę gali reta šeima. Nedideles pajamas gaunančių tėvų vaikai daug metų turėdavo galimybę stovyklauti mokyklose vykusiose dienos stovyklose – jos siūlydavo įdomios veiklos, stovyklautojai gaudavo pietus ir – svarbiausia – kone kiekviena stovykla surengdavo bent po vieną ekskursiją. Deja, šįmet kaip ir pernai vaikų vasaros poilsiui organizuoti Švietimo ir mokslo ministerija pinigų neskyrė, o tai, ką davė rajono biudžetas, Švietimo skyriaus vyr. specialistė Zita Tytmonienė pavadino katino ašaromis. „Savivaldybė skyrė 15 tūkst. litų, penkis pasilikome prevencinei veiklai. Šiemet mokyklos ir stovyklų projektų mažai teikė, nes žinojo, kad pinigų beveik nėra“, – sakė Z. Tytmonienė. Šią vasarą finansavimą gavo tik 4 stovyklos: Girdžių, Jurbarkų ir Gausantiškių mokiniai jau stovyklavo, viešviliečiai stovyklaus rugpjūtį.
Vieną kitą vasaros stovyklą rajono vaikams rengia įvairios kitos institucijos. Klangiuose ką tik baigėsi etnokultūros stovykla „Mikutis“, kurią surengė Jurbarko ir Veliuonos kultūros centrai bei Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyrius, o stovyklavo joje vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvų dalyviai. Šiai stovyklai pusantro tūkstančio litų skirta iš rajono biudžeto etninės kultūros plėtros lėšų.
Vietos veiklos grupė „Nemunas“ liepos paskutinę savaitę Smalininkuose rengia tarptautinę Lietuvos ir Lenkijos jaunimo amatų stovyklą, finansuojamą ES struktūrinių fondų lėšomis. Stovykloje dalyvaus 40 mūsų rajono kaimų vaikų, tiek pat atvyks iš Lenkijos.
Rugpjūčio mėnesį 43 jaunuoliai vyks į stovyklą Belgijoje, su kurios miestu Laakdaliu bendradarbiauja Jurbarko rajono savivaldybė. Ši stovykla, pamečiui vykstanti Jurbarke ir Belgijoje, pagal organizatorių parengtus projektus finansuojama ES fondų pinigais, tačiau kelionės išlaidos – keli šimtai litų – pačių stovyklautojų.
Birželio 17 d. Jurbarko rajono jaunimo reikalų tarybos organizuotame jaunimo organizacijų ir neformalių grupių atstovų susitikime patys jaunuoliai nusprendė surengti vasaros stovyklą gamtoje su palapinėmis. Organizacinių rūpesčių imsis daugiausia tokių stovyklų patirties turintys skautai. Jaunimo reikalų koordinatorė Audronė Balčiūnienė patikino, kad ši stovykla vyks rugpjūtį, joje dalyvaus apie šimtas jaunuolių.
Mieste atostogauti neįdomu
Vaikų užimtumo per atostogas problemos opesnės mieste, ypač jei vaikai nedideli, o tėvai vasarą dirba. Tikras išsigelbėjimas – seneliai kaime. Mažesnieji į kaimą važiuoja ypač noriai – jiems įdomūs kaimo darbai, džiugina gyvuliukai, maudynės ir žaidimai kartu su kaimo vaikais.
Naujamiesčio vidurinės mokyklos mokytoja Eglė Juškaitienė tikrai žino, kad dalis jos ketvirtokų vos prasidėjus atostogoms išvažiuoja pas močiutes ir senelius į kaimą. Dar daugiau vaikų atostogauja užsienyje – važiuoja aplankyti ten dirbančių tėvų. Mieste atostogas, pasak mokytojos, praleidžia vos vienas kitas jos mokinys.
Dviejų dukrų mama Neringa Nausėdienė teigia, kad Jurbarke vaikų atostogos sudėtingos ir tėvams, ir vaikams. Darželis liepą uždaromas, o grupėje, kuri lieka dirbti, mokestis žymiai išauga. Dirbantys tėvai neturi kur palikti vaikų. Mokyklinio amžiaus vaikams nėra ką veikti. „Vienintelė pramoga, kai kartu einame išsimaudyti į karjerą, bet dažnai negalime, nes ir namie yra visokių darbų“, – sakė N. Nausėdienė. Moteris, gyvenanti ir pati užaugusi Dariaus ir Girėno g. 49 name, mano, kad nuo jos vaikystės niekas nepasikeitė – nepadaugėjo nei žaidimų aikštelių, nei smėlio dėžių: „Vaikams per atostogas – tik televizorius, kompiuteris ir laiptinė. Vakare išeina į lauką, bet ilgai būti negali, nes kaimynai pyksta, kad triukšmas. Taip pat ir aš užaugau – sėdėdama ant laiptinės.“ Mama džiaugiasi, kad bent ketvirtokės Gretos svajonė šįmet išsipildė ir mergaitės atostogos bus įdomios, nes krikšto mama porai savaičių vešis ją į Norvegiją, kur pati dirba.
Režimas – vasarinis
Vasarą vaikų dienos režimas pakinta – jį lemia atostogos. Psichologė Nijolė Janonytė sako, kad dienos režimas per atostogas priklauso nuo vaikų amžiaus. Pavyzdžiui, paaugliai energingiausi vakare, būtent tada jie susigalvoja visokiausios veiklos. Tėvai, pasak psichologės, neturėtų daryti didelės problemos iš to, kad paaugliai vėlai gulasi – juk atostogos, galima ryte ilgiau pamiegoti.
„Nors atostogos – laisvas laikas, vaikai turi ką nors naudingo nuveikti sau ir šeimai. Atostogos tarsi patikrina tėvų ir vaikų atsakomybę, tėvai turi padėti vaikams susiplanuoti naudingų darbų“, – teigia N. Janonytė. Vyresni vaikai per atostogas nori padirbėti ir užsidirbti, tačiau įsidarbinti pavyksta nedaugeliui. Psichologė teigia, kad ir tėvai gali būti savo vaikams darbdaviai – už kai kurių darbų atlikimą mokėti pinigus ar prisidėti prie kokio nors jų svajonių pirkinio. Mokėti nedera tik už kasdienių pareigų atlikimą.
Mažesnius vaikus, jei yra galimybė, psichologė pataria kartais atsivesti į darbą – vaikas ką nors paduos, atneš, pabus darbinėje aplinkoje kartu su tėvais. Kuo daugiau tėvams su vaikais būti kartu per atostogas būtina. „Vaikai kartais maištauja, bet jie labai nori būti kartu su tėvais“, – įsitikinusi psichologė.
Danutė Karopčikienė
