„Kartais manoma, kad jei vaikas yra namuose, jis saugus, bet iš tikrųjų nebūtinai taip yra“, – interviu LRT.lt sako viena iš „Ribologijos“ įkūrėjų teisininkė Rugilė Butkevičiūtė. Pasak jos, neretai išnaudotojui užtenka paklausti kelių klausimų, o gautos informacijos pakanka, kad pavyktų vaiką privilioti. Tada viskas pereina į šantažą, o vaikas išsigąsta.
R. Butkevičiūtė pasakoja, kad vaikai (taip pat ir suaugę žmonės) viliojami siekiant išnaudoti – seksualiai, ekonomiškai ar įtraukiant į nusikalstamas veiklas. Neretai vaikai viliojami ne tik gyvai, bet ir internete – socialiniuose tinkluose ar žaidžiant kompiuterinius žaidimus.
„Kartais manoma, kad jei vaikas yra namuose, jis saugus, bet iš tikrųjų nebūtinai taip yra“, – atkreipia dėmesį R. Butkevičiūtė.
Pasak jos, dažniausiai išnaudoti norintis žmogus siekia įgauti vaiko pasitikėjimą, o tik tada ima seksualiai priekabiauti ir vaiką įtraukti į kitas veiklas. Ekspertė pastebi, kad sukurti tokį pasitikėjimą ar ryšį su vaiku nėra sudėtinga – neretai išnaudotojui užtenka paklausti kelių klausimų, o gautos informacijos pakanka, kad atsirastų neva bendrų temų, kurios padėtų vaiką privilioti.
Vaikai dar stipriai tiki, kad pasaulis yra geras ir gražus. Vaikai netiki, kad kažkas dėl tokių piktų kėslų galėtų su jais bendrauti.
„Vaikai dar stipriai tiki, kad pasaulis yra geras ir gražus. Jie klausia, kodėl suaugę žmonės taip elgiasi, dar nesupranta, kad kai kurie žmonės tiesiog gali norėti išnaudoti. Vaikai netiki, kad kažkas dėl tokių piktų kėslų galėtų su jais bendrauti. Naivumas, sumišęs su vienišumu, vaikus ir paauglius daro pažeidžiamus“, – LRT.lt teigia R. Butkevičiūtė.
Rugilė Butkevičiūtė / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Sukūrus ryšį – šantažas
Patekti į išnaudojimo pinkles gali bet kuris vaikas, tačiau labiau pažeidžiami vaikai nuo 10 metų, kurie jau aktyviau bendrauja socialiniuose tinkluose, vieni be tėvų vyksta į būrelius ar stovyklas, vardija viena iš „Ribologijos“ įkūrėjų.
Kaip tęsia R. Butkevičiūtė, dažniau taikomasi į vienišus ir uždarus vaikus, turinčius mažiau socialinių kontaktų, kurie galbūt būtų mažiau linkę kam nors pasipasakoti apie savo patirtis.
Tie žmonės, kurie vilioja vaikus, žino, kaip tai daryti, jie tai daro ne pirmą kartą, yra išbandę ne su vienu vaiku.
„Jei vaikas turi labai gerus ryšius ir santykius, jis nebūtinai ieškos kitų kontaktų. (…) Tačiau uždaresni vaikai, kurie susiduria su patyčiomis, yra labai pažeidžiami. Jie dažnai ir socialiniuose tinkluose pasidalija: „viskas man atsibodo“, „manęs visi nekenčia“ arba „man labai liūdna“.
Išnaudotojai ieško tokių vaikų ir paauglių, kurie būtų pažeidžiami. (…) Tie žmonės, kurie vilioja vaikus, žino, kaip tai daryti, jie tai daro ne pirmą kartą, yra išbandę ne su vienu vaiku. Jokio garanto, kad vaikas su tuo nesusidurs“, – pažymi R. Butkevičiūtė.
Vaikas prie kompiuterio / „Unsplash“ nuotr.
Ji sutinka – vaikai neretai sako, kad internete nebendraus su įtartinais žmonėmis, o paprašyti atsiųsti savo nuotraukų ar susitikti to taip pat nedarys. Tačiau, pabrėžia ekspertė, paprastai išnaudotojai pokalbį pradeda nuo to, kaip vaikui sekasi mokykloje, klausia, ką jis mėgsta veikti. Taip iš lėto kuriamas ryšys.
Pavyzdžiui, sako R. Butkevičiūtė, Jungtinėje Karalystėje buvo atvejis, kai jaunas vyras vaikus viliodavo žaisdamas kompiuterinius žaidimus. Po kurio laiko jis prašydavo perkelti pokalbį į „Skype“ programėlę, imdavo manipuliuoti vaiku, po truputį reikalauti vis daugiau. Kai vieno vaiko tėtis pamatė pokalbio turinį ir medžiagą perdavė teisėsaugai, susirašinėjimas užėmė 170 puslapių.
„Sukuriamas tarsi gražus ryšys, o kai vaikas ima pasitikėti žmogumi, jis po truputį pradeda sakyti komplimentus, kalbėti apie jausmus. Vėliau vaikui tai gali būti nebemalonu, bet jis galvoja, kad šiuo žmogumi pasitiki. (…) Yra posakis, kad jei varlę įmeti į šaltą vandenį ir po truputį didini kaitrą, yra didelė tikimybė, kad ji išvirs, nes po truputį pripranta.
Rugilė Butkevičiūtė / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Paprastai išnaudotojai iš karto neprašo atsiųsti intymios nuotraukos. Iš pradžių prašo atsiųsti, pavyzdžiui, riedlentės nuotrauką ar kokios nors veiklos“, – pasakoja R. Butkevičiūtė.
Pasak jos, vaikui pasikeitęs bendravimo formatas gali būti nemalonus, bet jis gali nemokėti atsakyti neigiamai, o neretai išnaudotojas ima šantažuoti, grasinti paviešinti atsiųstas nuotraukas ar pokalbio turinį persiųsti vaiko tėvams.
„Viskas pereina į šantažą, vaikas išsigąsta“, – sako viena iš „Ribologijos“ įkūrėjų.
Išnaudojimas – nuo sofos
Ji atkreipia dėmesį ir į kitą pavojų – gyvas transliacijas ar vaizdo pokalbius. Tokiais atvejais ir teisėsaugai sunkiau įrodyti nusikaltimą, kadangi jis neužfiksuojamas. O tokio pokalbio metu suaugęs žmogus vaiko gali paprašyti nusirengti ar save liesti, tai gali daryti ir pats išnaudotojas.
„Dabar įvairus išnaudojimas gali vykti ir internetu – nebereikia fiziškai susitikti. Anksčiau sakydavome saugotis, kad svetimas žmogus neįtrauktų į mašiną, o dabar gali sėdėti ant savo sofos, daryti tiesioginę transliaciją ir taip išnaudoti vaiką“, – pabrėžia R. Butkevičiūtė.
Viena iš „Ribologijos“ įkūrėjų pastebi, kad neretai vaikai gąsdinami nepažįstamais žmonėmis, tačiau, kaip rodo statistika, dažniausiai vaikams reikia saugotis ne svetimų, o savų. Todėl svarbu kalbėti ir apie smurtą šeimoje ar mokykloje.
Vaikas / „Shutterstock“ nuotr.
„Labai nenorėtume sakyti, kad Lietuvos mokyklose yra seksualinio priekabiavimo ir smurto prieš vaikus. Bet yra. Nenorėtume sakyti, kad to yra šeimoje, nes žodis šeima – tarsi šventas, bet yra.
Labai norėtume sakyti, kad visos Bažnyčios bendruomenės yra super fainos, nes bažnyčia turėtų būti ta vieta, kurioje gauni saugumą ar palaikymą. Bet taip nėra. Ten irgi yra ir seksualinio smurto, ir priekabiavimo“, – LRT.lt sako R. Butkevičiūtė.
Anot jos, seksualiniam išnaudojimui gali būti pažeidžiamesnės mergaitės, tačiau berniukams kyla kitų išbandymų. Dar pasireiškiant požiūriui, kad „tikras vyras nesiskundžia ir yra stiprus“, berniukai gali būti užsisklendę ir nenorėti atvirauti, manyti, kad su viskuo gali susitvarkyti patys.
Spręsti problemą, o ne bausti
Ekspertė atkreipia dėmesį į prevencijos svarbą. Jos teigimu, norint vaikus apsaugoti nuo išnaudotojų, svarbu kurti stiprų ryšį ir užtikrinti vaiką – kad ir kas nutiktų, visų pirma tėvai spręs kilusias problemas, o ne puls bausti.
„Į viliojimo patirtis vaikai žiūri kaip į prisidirbimą: „Juk aš parašiau, aš atrašiau, aš nuėjau, aš nusiunčiau…“ Ir tie žmonės, kurie manipuliuoja ir vilioja, sako, kad viskas vyko vaiko iniciatyva.
Ir teismų praktikoje turime atvejų, kai, pavyzdžiui, sakoma, kad mergina buvo subrendusi ne pagal savo amžių, kad ji pati ėmėsi iniciatyvos, atsakė, viliojo… Pamirštame, kad nukenčia būtent vaikas“, – pastebi R. Butkevičiūtė.
Rugilė Butkevičiūtė / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Viena iš „Ribologijos“ įkūrėjų atkreipia dėmesį, kad su tokiu išnaudojimu susidūręs vaikas gali tapti paslaptingesnis ir nervingesnis, iš rankų nepaleisti telefono, nemiegoti, nuolatos su kažkuo susirašinėti.
„Pasikeitęs vaiko elgesys, atsiradęs pyktis ir susierzinimas gali būti ženklas, kad kažkas nutiko. Galime pastebėti, kad vaikui kažkas blogai, bandyti pasikalbėti. Bet kalbėtis bus sunku, jei neturėsime ryšio, jei vaikui pasipasakojus pyksime, atimsime kompiuterį ir telefoną. Atimti galime, bet ne taip ilgai, vėliau tokie argumentai baigsis“, – LRT.lt teigia R. Butkevičiūtė.
Pasikeitęs vaiko elgesys, atsiradęs pyktis ir susierzinimas gali būti ženklas, kad kažkas nutiko.
Pasak jos, taip pat svarbu skirti didelį dėmesį žmonėms, norintiems dirbti su vaikais, turėtų būti tikrinama tokių žmonių patirtis. R. Butkevičiūtė taip pat kritikuoja, kad neretai sužinojus apie priekabiavimą žmogus išprašomas iš mokyklos ar bažnyčios, perkeliamas dirbti į kitą miestą, o apie to priežastis niekas nesužino.
„Nebūna taip, kad šie žmonės sustoja, atvejai nėra vienetiniai“, – pažymi R. Butkevičiūtė.
Pasekmės lydi daugelį metų
Pasak ekspertės, neretai seksualinio priekabiavimo ar prievartos patirtys žmogų veikia ne vienus metus, o net ir po daugelio metų juntamos pasekmės. R. Butkevičiūtė prisimena pokalbį su viena aktyviste, kurią 13-os metų viliojo būrelio vadovas.
Tuo metu mergaitės šeimoje situacija buvo nekokia, ji neturėjo saugios erdvės ir jautė poreikį šalia turėti suaugusį žmogų, kuriuo galėtų pasitikėti. Tokiu žmogumi ji laikė būrelio vadovą. Nors tada mergaitė manė, kad šį žmogų myli, jam ėmus ją seksualiai išnaudoti, mergaitei prasidėjo depresija, valgymo sutrikimai.
Smurtas / D. Umbraso / LRT nuotr.
„Tik tada, kai ji suaugo, sugrįžo traumos. Ji suprato, kad tai, ką jis darė, buvo seksualinis išnaudojimas, kad tai nebuvo meilė. Ji patyrė depresiją, valgymo sutrikimus, potrauminio streso sindromą, negebėjo pasitikėti žmonėmis. Tai gali turėti įtakos visam gyvenimui“, – sako R. Butkevičiūtė.
Ji pažymi – dažnai vaikystėje seksualinį išnaudojimą patyrę žmonės tai supranta tik vėliau, todėl svarbu apie tokias patirtis garsiai kalbėti.
R. Butkevičiūtės teigimu, kai kurie tyrimai rodo, kad kas trečias 12–16 metų paauglys patiria seksualinę prievartą internete, o beveik 10 proc. paauglių sakė patyrę suaugusiųjų seksualinę prievartą.
Tiesa, apgailestauja pašnekovė, Lietuvoje neturime daug duomenų apie vaikų viliojimą, o nežinodami tikrosios situacijos nežinome ir kaip spręsti problemą.
