Vakar kultūros centro jaunimo teatras „Vaivorykštė” rodė premjerą. Viskas buvo puiku – didelis malonumas vaidinti, daug žiūrovų, daug šypsenų ir aplodismentų. Mes susitikome prieš premjerą, kai jie kasdien repetavo ir kuo toliau tuo labiau jaudinosi, nes vaidinti saviškiams – didelė atsakomybė.
Artėjant premjerai „vaivorykštukų” dienos vienodos – ketvirtą valandą repeticija. Gerokai prieš keturias teatro kambarėlyje kultūros centre sėdi keturiese – Giedrė, Vytautas, Arnoldas ir Gediminas. Šnekučiuojasi, juokauja, laukia draugų. Linksmi, tvarkingi – jaunuoliai kaip dauguma. Spektaklyje jie kitokie, jiems teko blogų vaikų vaidmenys. Giedrė Undraitytė, spektaklyje „Pilnatis” vaidinanti laisvo elgesio gatvės merginą, prisipažino, kad jai net kilo mintis – ką kiti apie ją pagalvos? Bet, Giedre, tai tik vaidinimas, svarbu kuo įtikinamiau sukurti personažą. Bet kaip, jei gatvėje, ačiū Dievui, negyveni? „Sunku, – sako Giedrė, – visi bendrai kuriame.”
„Jie agresyvūs, nenuspėjami, žiaurūs. Jie skaudina ir niekina kitus, pyksta ant viso pasaulio”, – dėsto tokius personažus vaidinantys Vytautas Bosas, Arnoldas Pernarauskas, Gediminas Treinys. Vaikinai teigė, kad kiekvienas žmogus tokių jausmų turi, tik dauguma sugeba juos sutramdyti. Arba suvaidinti scenoje. Ir, kaip parašyta spektaklio programėlėje, būtų gerai, kad ši istorija liktų tik scenoje.
„Spektaklis skaudus, apie realybę, kuri nekeliama į viešumą, apie patyčias, – prieš premjerą pasakojo „Vaivorykštės” jaunimas. – Bus įdomu bendraamžiams, taip pat tėvams ir mokytojams, nes jie dažniausiai nemato to, kas vyksta jaunimo pasaulyje.” Jaunieji aktoriai teigė, kad vaidinti dramą žymiai sunkiau negu komediją, bet įdomiau. Ir prasmingiau – juk tai, kas rodoma scenoje paveikia žiūrovą.
Spektaklio „Pilnatis” scenarijų pagal jaunų autorių S. Smirnovos ir K. Jokštaitės kūrybą parašė „Vaivorykštės” teatro vadovė, režisierė Birutė Šneiderienė. Istorijas kūrė ir Giedrė Undraitytė bei Daina Byčiūtė. Režisierė sako, kad bendraautoriais galima laikyti visus teatro vaikus, nes scenarijus buvo dailinamas kone kiekvienoje repeticijoje, netgi prieš pat spektaklį.
Pagrindinis – Eglės – niekieno nesuprastos „baltos varnos” – vaidmuo atiteko Jolantai Petrauskaitei. Vaivorykštiečiai vaidmenis dalijasi visi kartu – bando ir nusprendžia, kas kam geriausiai pavyks. Jolanta sako, kad sudėtingą Eglės vaidmenį vaidinti smagu: „Panašių psichologinių išgyvenimų patiriu pati, vaidindama išsikraunu.” Dar mergina prisipažino, kad jaučiasi labai atsakinga dėl jai patikėto pagrindinio vaidmens, o režisierė Birutė pastebi, kad ir gyvenime Jolanta tokia – atsakinga.
Artėja ketvirta – nešini gitaromis ateina Ignas Skrodenis ir Mantas Macaitis. Jie nieko nevaidins, bus patys savimi, nes „Pilnatyje” skambės jųdviejų atliekama gyva muzika. Pasak Manto ir Igno – kratinys: ir pačių sukurta, ir kitų pritaikyta. „Skaitėme scenarijų, bet svarbiausia buvo matyti, kaip vaidina – jei scena agresyvi, ir muzika tokia pat”, – sakė gitaristai.
Prieš pat keturias mažyčiame teatro kambarėlyje jau beveik visi – 25 „Vaivorykštės” jaunieji aktoriai. Trupė, kurios galėjo ir nebūti. Bet jie labai norėjo vaidinti. Todėl ir po repeticijų, ir po premjeros labiausiai dėkingi savo vadovei – kad gali vaidinti.
„Pilnatis” – paskutinis šios „Vaivorykštės” grupės spektaklis, kitąmet jie ruošis abitūros egzaminams ir jau nebevaidins. Šiandien „Pilnatį” jurbarkiečiai rodo teatrų festivalyje „Nenuoramos” Ukmergėje, paskui dar vyks į Kėdainius ir Tauragę. Gegužės 7-8 dienomis „Vaivorykštė” pakvies į teatrų festivalį Jurbarko kultūros centre, bet prieš tai, balandžio 9 d. premjerą „Pagalba iš dangaus” parodys „Vaivorykštės” jaunesniųjų grupė.