Vyriausybė penktadienį svarsto Finansų ministerijos parengtą 2027 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektą. Kitąmet gynybai numatoma skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), vidutines senatvės pensijas didinti apie 10 proc., taip pat kelti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Skaičiuojama, jog valdžios sektoriaus deficitas 2027 metais sieks 3,8 proc. BVP.
Ministrų kabinete taip pat pristatomi „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektai.
Deficitas viršys 3 proc.
Finansų ministerijos skaičiavimais, 2027 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarys 3,8 proc. BVP, o skola sieks 48,2 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2028 metais deficitas padidės iki 4,6 proc. BVP, o 2029-aisiais sieks 3,9 proc. Tuo metu valdžios sektoriaus skola toliau augs: 2028 metais ji sudarys 50,7 proc., o 2029 metais – 54,3 proc. BVP.
2027 metais į valstybės biudžetą planuojama surinkti 22,2 mlrd. eurų pajamų, o išlaidos turėtų siekti 27,9 mlrd. eurų. Neįskaičiuojant ES lėšų ir RRF paskolos, pajamos sudarytų 18,9 mlrd., o išlaidos – 24,7 mlrd. eurų.
Didžiausią valstybės biudžeto pajamų dalį sudarys pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įplaukos – 8,3 mlrd. eurų, arba 37,6 proc. visų pajamų.
„Vartojimo augimas išlieka pagrindiniu biudžeto pajamų šaltiniu“, – pristatydamas biudžeto projektą penktadienį Vyriausybėje kalbėjo finansų ministras Taurimas Valys.
Taurimas Valys | V. Raupelio / LRT nuotr.
Lyginant su 2026 m. valstybės pajamos auga 5,2 proc. arba 1 mlrd. eurų. Tuo tarpu valstybės išlaidos, lyginant su 2026 m., auga 1,3 proc., arba 363 mln. eurų.
Ekonomika. Asociatyvi nuotr. | D. Umbraso / LRT nuotr.
2027 m. „Sodros“ biudžeto pajamos sieks 11,3 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys 9,85 mlrd. eurų.
„Sąnaudų didėjimą daugiausia lems pensijų ir kitų socialinio draudimo išmokų augimas“, – posėdyje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Inga Ruginienė | E. Blažio / LRT nuotr.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pajamos sieks 4,9 mlrd. eurų, išlaidos – 4,8 mlrd. eurų.
2027 metais savivaldybių biudžetų pajamos turėtų siekti 8,1 mlrd. eurų, o išlaidos – 8,3 mlrd. eurų.
„Kitąmet savivaldybių biudžetai auga 8,8 proc.“, – akcentavo ministras.
Pinigai | J. Elinsko / BNS nuotr.
5 proc. BVP gynybai
2027 m. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimas kartu su Gynybos fondu sudarys 4,8 mlrd. eurų arba 5 proc. BVP.
Iš šios sumos 896,4 mln. eurų bus skirta iš Valstybės gynybos fondo (VGF). Pridėjus nuo 2026 m. likusius 60 mln. eurų, kitais metais fonde iš viso bus 956,4 mln. eurų, nurodo Finansų ministerija.
Palyginti su šiais metais, KAM lėšos didės 34,8 mln. eurų, tačiau, pasak ministerijos, dėl augančios ekonomikos gynybos finansavimas pagal BVP dalį sumažės nuo 5,38 proc. šiemet iki 5 proc. kitąmet.
„Pats dydis nesumažėja, tik procentaliai šiek tiek koreguojasi, bet paties dydžio mes nemažiname“, – sakė T. Valys.
Lietuvos kariuomenė | E. Blažio / LRT nuotr.
Šeimos paketas
Kartu su biudžeto projektu teikiamas ir Šeimos paketas, kuriam numatyta skirti 150 mln. eurų.
40 mln. eurų planuojama skirti paramai būstui. Kaip nurodo Finansų ministerija, šie pinigai padėtų padidinti jau teikiamą paramą ir suteikti daugiau paskatų būstą įsigyti regionuose.
61,35 mln. eurų numatyta vaiko priežiūros ir užimtumo paslaugoms. Šią paramą būtų galima panaudoti auklės paslaugoms, pailgintos dienos grupėms ar vaikų stovykloms apmokėti.
Dar 23,65 mln. eurų planuojama skirti vadinamajam pradinuko krepšeliui, vienkartinei paramai, skirtai mokyklinėms reikmėms įsigyti.
Tėvystė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Taip pat numatoma stiprinti pensijų garantijas vaikų auginusiems asmenims. Tam bus skiriami 25 mln. eurų.
Pensijos ir atlyginimai
Senatvės pensijoms didinti papildomai numatyta 715,5 mln. eurų. Į šią sumą įskaičiuotas ir papildomos pensijos dalies didinimas „Sodros“ lėšomis.
Numatoma, kad vidutinė senatvės pensija 2027 m. augs maždaug 78 eurais (10,4 proc.) ir sieks 825 eurus. Turintiems būtinąjį stažą vidutinė pensija augtų apie 88 eurus (10,9 proc.) – iki 895 eurų. Tai paliestų 659 tūkst. žmonių.
Gyventojai | E. Blažio / LRT nuotr.
„Vyriausybė siekia užtikrinti pensinio amžiaus žmonių pajamų didinimą, kuris viršytų infliaciją, t. y. – pensijas indeksuosime daugiau nei 10 proc.“, – pažymėjo finansų ministras.
Socialinėms išmokoms indeksuoti kitąmet papildomai bus skirta 142 mln. eurų.
I. Ruginienės teigimu, ligos socialinio draudimo išmokoms kitąmet numatoma skirti 685 mln. eurų, 7,3 proc. daugiau nei 2026 metais. Motinystės socialinio draudimo išmokoms planuojama skirti 523,7 mln. eurų.
Darbo užmokesčiui didinti bus skirta 450,2 mln. eurų.
Mokytojų, mokslo darbuotojų, sporto trenerių atlyginimams numatyta skirti 245,1 mln. eurų.
Statutinių pareigūnų (PAGD, Policijos departamento, VSAT, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos, Muitinės departamento) ir aplinkos apsaugos pareigūnų algoms bus skiriama 45,3 mln. eurų.
Kultūros įstaigų ir meno darbuotojų atlyginimams numatyta 21,8 mln. eurų, teisėjų padėjėjams ir sekretoriams – 3,2 mln. eurų, 71,1 mln. eurų – kitų viešojo sektoriaus darbuotojų algoms (2,5 proc. dėl bazinio dydžio didinimo).
Gyventojai | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Mokytojų algos kitais metais, palyginti su 2026 m., vidutiniškai augs 92–130 eurų į rankas, mokslo darbuotojų – 132–152 eurais, o trenerių – 125 eurais. Visoms šioms grupėms numatytas 7,56 proc. atlyginimų augimas.
Kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai didės vidutiniškai 96 eurais (7,5 proc.), statutinių ir aplinkos apsaugos pareigūnų – 128 eurais (7,5 proc.). Teisėjų ir jų padėjėjų algos vidutiniškai augs 48 eurais, arba 5,7 proc.
2027 metais minimali mėnesio alga didės iki 1 245 eurų neatskaičius mokesčių, arba 902,63 euro į rankas. Tai bus 55,66 euro daugiau nei 2026 metais (dabar minimali alga siekia apie 847 eurus į rankas).
„Ateinančių metų biudžete siūloma didinti minimalią mėnesio algą 8 proc.“, – teigė T. Valys.
Ekonomika, asociatyvi nuotr. | V. Raupelio / LRT nuotr.
Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija kitais metais siektų 3,3 proc.
Keliams 2027 m. – 749,3 mln. eurų
2027 metais keliams finansuoti iš viso numatyta 749,3 mln. eurų. Iš jų 436 mln. eurų bus skirta Kelių priežiūros ir plėtros programai, 240,7 mln. eurų – Valstybiniam kelių fondui, o likę 72,6 mln. eurų planuojami iš ES finansinės paramos lėšų.
Eismas | D. Umbraso / LRT nuotr.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad nacionalinis kelių finansavimas kitąmet viso didinamas 47,1 mln. eurų (7,6 proc.) iki 667,1 mln. eurų, tuo tarpu ES lėšos mažėja dėl besibaigiančios perspektyvos (2026 m. keliams buvo skirta 200 mln. eurų ES lėšų).
LRT.lt primena, kad Valstybės finansus sudaro keturi atskiri biudžetai: valstybės, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir savivaldybių. Pastarąjį sudaro 60 savivaldybių biudžetų. Kitą savaitę visi projektai bus teikiami Seimui.
