Draugystės ir bendradarbiavimo ryšiai, jau dvidešimt metų siejantys Jurbarko ir Austrijos Gleinstatteno miesto moksleivių chorus, gražią atostogų kelionę padovanojo dideliam būriui Jurbarko jaunimo. Šią vasarą Austrijoje svečiavosi Antano Sodeikos meno mokyklos jaunių choras ir kanklių trio bei kultūros centro „Bildukų“ vaikinų ansamblis.
Draugystę puoselėja žmonės – vienų pas kitus viešnagės, bendri koncertai stiprina bičiulystę, padeda jaunimui pažinti skirtingų šalių žmonių gyvenimą ir kultūrą. Kai prieš dvidešimt metų viename festivalyje Rumunijoje chorvedė Danutė Lapienė susipažino su Gleinstatteno mokyklos choro vadovu Villi Schonegger, iškart sumojo, kad tai gali būti puiki proga Jurbarko jaunimui pažinti Austriją. Nors per tą laiką keliskart pasikeitė mokyklinių chorų sudėtis, o austrų chorui pradėjo vadovauti kitas vadovas, draugystė, puoselėjama abiejų pusių, tęsiasi.
Viešnagė Štyrijos krašto Gleinstatteno mieste liks kaip malonus vasaros prisiminimas. Lietuvius labai maloniai ir svetingai sutiko austrų šeimos. Gyvendami savo bendraamžių namuose jurbarkiečiai ne tik matė jų buitį, šeimos santykius, bet buvo ir patys tikriausi mūsų šalies atstovai. „Pagal mūsų vaikus austrai sprendžia apie mus visus – ar mandagūs, ar tvarkingi, ar išprusę. Turiu pasakyti, kad vaikai puikiai atstovauja Lietuvai, nes daug austrų nori pas mus atvažiuoti, o kai kurie jau yra buvę ir ne po vieną kartą“,– mintimis dalijosi ne vieną savo choristų grupę į Gleinstatteną nuvežusi chorvedė D. Lapienė.
Per kelias viešnagės Austrijoje dienas jurbarkiečiai surengė 6 koncertus, dukart giedojo mišiose. Pagrindinis koncertas vyko Gleinstatteno pilyje. Prisirinko daug žiūrovų, lietuvius vaikus ir jų vadovę sveikino miesto meras ir mokyklos direktorius, svečiams suruošė puikias vaišes.
Gleinstatteno mokykloje jurbarkietė mokytoja Raminta Damušienė vedė pamoką apie Lietuvą, mokė lietuviškų žodžių. Kanklininkių vadovė Rima Balčiūnienė pristatė lietuvių tautinius rūbus, kurių gražiais raštais žavėjosi austrų moksleiviai. Įdėmiai jie klausėsi ir pasakojimo apie lietuvių liaudies instrumentus, palydimo meno mokyklos ansamblio kankliavimo. Buvo parodytas filmas „Neregėta Lietuva“. „Austrai labai susidomėjo, jiems patiko, pamoką turėjome pakartoti, nes į vieną visa mokyklos bendruomenė netilpo“,– džiaugiasi D. Lapienė.
Austrai lietuviams pasiūlė tokių pramogų, kokių namuose jie neturi – surengė visos dienos žygį į kalnus. Neregėti vaizdai, nemažai energijos pareikalavęs kopimas į viršukalnes ir gražiai Alpių kalnuose suskambusios lietuviškos dainos paliko neišdildomų įspūdžių. Kaip ir visa kelionė –pakeliui aplankyta Austrijos sostinė Viena, pabuvota antrame pagal dydį mieste Grace – ten kaip tik vyko kultūros festivalis, grįžtant Lenkijoje apžiūrėtos Veličkų druskos kasyklos.
„Kelionę finansavo tėvai. Dar nė vienai kelionei nesame prašę lėšų iš savivaldybės. Kiekvienam vaikui kainavo tik po 400 litų, nes tai ne komercinė kelionė. Važiuojame pas draugus, jie mus priima šeimose, rūpinasi ir vaišina, vežioja į ekskursijas, o kai atvyksta pas mus – tą patį darome mes“, – sakė D. Lapienė.
Kitąmet jurbarkiečiai lauks atvažiuojant austrų. Choristai ir jų tėveliai svetingai priims bičiulius savo namuose, parodys tai, kas gražiausia mūsų mieste ir šalyje, ką patys mylime ir kuo didžiuojamės. Kad austrai, kaip ir mūsiškiai, sugrįžę iš svečių, pasakytų: kokie puikūs žmonės, nuoširdūs ir draugiški.
