Ne kartą esame skaitę ar girdėję apie Holivudo žvaigždes, kurios dėl apdairiai sudarytų vedybų sutarčių po skyrybų iš buvusių sutuoktinių gauna didžiulius turtus. Vedybų sutartys, nustatančios sutuoktinių turtines teises ir pareigas gyvenant santuokoje ir jai iširus, beveik prieš dešimtmetį įteisintos ir Lietuvoje, tačiau pas mus jos nėra populiarios.
Vedybų sutartis neatstoja vedybų – tai tik poros, įregistravusios santuoką, teisinis susitarimas dėl turto. Sutartį galima sudaryti prieš vedybas (ji įsigalioja tik įregistravus santuoką) arba po vedybų, net ir išgyvenus daugybę metų santuokoje. Notaro patvirtintoje ir teisiškai įregistruotoje vedybų sutartyje gali būti numatyta, kaip sutuoktiniai naudosis bendru ar vienam kuriam priklausančiu turtu, kokia dalimi prisidės prie šeimos išlaidų, taip pat – kaip pasidalys turtą, jei santuoka bus nutraukta.Vakarų šalyse vedybų sutartys sudarinėtos jau XVII a., o Lietuvoje Civilinio kodekso straipsnis dėl vedybų sutarčių įsigaliojo tik 2002-aisiais. Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, vedybų sutarčių kasmet daugėja, tačiau jų skaičius, palyginti su įregistruotų santuokų skaičiumi, toks nedidelis, jog galima teigti, kad kone per dešimtmetį ši naujovė Lietuvoje populiari netapo.Jurbarko 2-ojo notarų biuro notaras Antanas Grumuldis tai aiškina tradicijų nebuvimu – pas mus gyva paprotinė teisė. „Kai kurie į vedybų sutartį galbūt žiūri prietaringai, nes ja nustatomos turto dalybos po skyrybų – juk tuokdamasis niekas skyrybų neplanuoja“, – svarsto notaras. Tačiau meilė ir turtas – skirtingi dalykai, ir notaras A. Grumuldis mato daug vedybų sutarties privalumų. Pavyzdžiui, kad ir skyrybų atveju. Besiskiriantieji neretai būna susipykę ir dalydamiesi turtą riejasi, tad ar ne geriau susitarti tada, kai porą sieja draugiški santykiai, nors gal to susitarimo niekada ir neprireiks. Kai kurie sutuoktiniai gal mano, kad vedybų sutartis aktuali tik turtingiesiems, tačiau notaras mano, kad ji gali būti naudinga ir ne itin didelį turtą turintiems žmonėms: „Pavyzdžiui, jei pora turi tik nedidelį butą, skyrybų atveju teismas paprastai jį dalija perpus, po to norint padalytą butą parduoti gali būti sudėtinga. Kodėl gi to klausimo neišspręsti patiems, kol dar nesusipykę, sudarant vedybų sutartį?“ – mano A. Grumuldis.„Pagrindinis vedybų sutarties sudarymo motyvas – verslo rizika. Nepavykus verslui teismas pretenduoja į bendrą šeimos turtą, tokiu atveju viską gali išspręsti protingai surašyta vedybų sutartis. Tačiau tai nėra populiaru, nors rizikuoja ūkininkai, individualių įmonių savininkai ir kiti, kurių asmeninis turtas nėra atskirtas nuo verslo ar įmonės – bankroto atveju jie rizikuoja savo šeimos turtu“, – sako notaras A. Grumuldis. A. Grumuldis teigia, kad notaras sudarantiesiems vedybų sutartį gali patarti įrašyti į ją tokių dalykų, apie kuriuos pora, ypač jauna, nė nesusimąsto, pavyzdžiui, numatyti sąlygas dėl sutuoktinio ir vaikų išlaikymo skyrybų atveju. „Vedybų sutartį ir sudaryti, ir koreguoti ar keisti galima tik abiejų pusių susitarimu. Sutartį tvirtinantis notaras privalo patikrinti, ar ji atitinka įstatymo reikalavimus, taip pat išaiškinti ją sudarantiems asmenims sutarties reikšmę. Notaras tikrai netvirtins sutarties, kuri jam atrodys nelygiavertė, kurioje, pavyzdžiui, visas turtas ir gyvenant santuokoje, ir ją nutraukus skiriamas vienam sutuoktinių“, – tvirtina A. Grumuldis.Notarui A. Grumuldžiui per metus tenka patvirtinti vos po kelias vedybų sutartis, jas sudaro tik maždaug 0,2 proc. besituokiančiųjų. Pernai Jurbarko 2-ame notarų biure sudarytos keturios sutartys – viena ikivedybinė ir trys povedybinės. Beje, notaras ir jo žmona vedybų sutartį irgi yra sudarę – povedybinę, nes kai tuokėsi, Lietuvos įstatymai tokių sutarčių pasirašyti dar neleido.Vedybų sutartis, kuria nustatomos sutuoktinių turtinės prievolės skyrybų atveju, iš esmės dar prieš tuoktuves numato ir skyrybų galimybę. Tikrovė tokia ir yra – daug porų, išgyvenusių kelerius, keliolika ar net keliasdešimt metų, išsiskiria. Jurbarko rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje pernai įregistruota 134 santuokos, o 121 pora išsituokė. Ne viena išsituokusiųjų pora, ko gero, buvo priėmusi ir bažnytinį Santuokos sakramentą, prisiekusi Dievui būti kartu, kol mirtis išskirs.Koks bažnyčios požiūris į vedybų sutartį, klausėme Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios kunigo dekano Kęstučio Grabausko. „Jaunavedžių anketoje yra klausimas apie sąlygas ir išankstinius susitarimus, kurie gali trukdyti priimti Santuokos sakramentą, bet visi atsako, kad jokių susitarimų nėra“, – sakė kunigas.Dekanas K. Grabauskas teigė, kad bažnytinių santuokų mažėja – Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje 2008 m. susituokė 49 poros, 2009 m. – 30, o 2010-aisiais – tik 22 poros. Bažnyčia neturi statistikos, kiek porų, priėmusių Santuokos sakramentą, išsiskyrė. „Išsiskyrusių tikrai yra, – sakė kunigas K. Grabauskas, – o vienas kitas norėtų tuoktis bažnyčioje ir antrą kartą.“Tačiau bažnyčioje tuoktis antrą kartą negalima, nes evangelisto Morkaus žodžiais, „ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mk 10, 9). Bažnyčia, santuoką iškėlusi į Sakramento lygmenį, leidimo skyryboms neduoda. Tačiau nėra įstatymo, kurio nebūtų galima apeiti – net Bažnyčioje. Bažnytinėje teisėje minima 12 santuoką ardančių kliūčių, kurios, teisine kalba tariant, santuoką padaro negaliojančią. Nors Kauno arkivyskupijos Bažnytinio tribunolo notarė žiniasklaidai neteikė informacijos, kiek ir dėl kokių priežasčių sutuoktiniai kreipiasi, bet bylų dėl Santuokos sakramento pripažinimo negaliojančiu tribunolas sprendžia.Pasak dekano K. Grabausko, dabar dažniau bažnyčioje tuokiasi vyresni, jau pagyvenę kartu, neretai ir vaikų auginantys. O krikštyti tenka ir nesusituokusių tėvų vaikų – bažnyčia to nedraudžia. „Biblinė šeimos samprata draskoma, šeimos institucija visoje Europoje išgyvena krizę. O šeima labai svarbi ir valstybės gyvenime, dar Aristotelis tai pastebėjo. Bažnyčia turi savo aiškią poziciją į tai, ką dabar bandoma prakišti kaip šeimą, nors iš tiesų nėra šeima – homoseksualų, lesbiečių partnerystė. Bažnyčia yra už tradicinę biblinę šeimos sampratą. Bet ir kiekvienas žmogus gali turėti savo nuomonę ir nuostatą“, – sakė kunigas K. Grabauskas. Nuomonę dažniausiai kiekvienas ir turi, tik atsakomybės net tokiu atsakingu klausimu kaip šeima – ne vienam pritrūksta. Vedybų sutartis įpareigoja turtinei atsakomybei. O kas gali žmogų įpareigoti mylėti ir būti atsakingą už duotus pažadus ir priesaikas?
Danutė Karopčikienė
