Vidaus reikalų ministras pasirašė įsakymą, kuriuo sudaroma galimybė probleminėse teritorijose veiklą plėtojantiems verslininkams pasinaudoti Europos Sąjungos teikiama parama. Jie kartu su gyventojais galės pretenduoti į lėšas daugiabučiams renovuoti.
Probleminėmis teritorijomis, tarp kurių yra ir Jurbarko rajonas, pripažintų savivaldybių gyventojai netrukus galės pradėti renovuoti savo daugiabučius tam naudodami Europos Sąjungos lėšas. Tačiau iki šiol buvo neaišku, kokios prievolės gultų ant tokiuose namuose komercines ir kitos paskirties patalpas turinčių smulkiųjų verslininkų.
Pasak rajono savivaldybės Ūkio ir turto skyriaus vyr. specialisto Gedimino Šaltinio, šiemet Jurbarke numatyta pradėti renuovuoti penkis daugiabučius namus: M. Valančiaus g. 2, Dariaus ir Girėno g. 33, 58 ir 62, Kranto g. 4. Šių namų renovavimo programoje numatyta, kad 85 proc. lėšų skiriama iš Europos Sąjungos, o 15 proc. turės sumokėti butų ir komercinių patalpų, jeigu jų renovuojamame name yra, savininkai. Kiti namai gali būti renovujami, bet pagal kitą programą ir kitokią tvarką: 85 proc. turėtų sumokėti butų savininkai, o 15 proc. išlaidų mokėtų valstybė. Tačiau tokiomis sąlygomis renovuoti daugiabučius norinčiųjų nėra. Gyventojai laukia didesnės paramos.
Kiek kainuos paminėtų namų atnaujinimas, tiksliai, pasak G. Šaltinio, bus galima pasakyti tik gavus šių namų renovavimo projektus. Dabar jie užsakomi. Namų renovavimo kainos bus skirtingos, nes priklauso nuo numatomų atlikti pertvarkymų. Kai projektai bus parengti, rajono savivaldybė skelbs konkursus daugiabučiams namams renovuoti. Aišku, šios procedūros užtruks, tačiau tikimasi darbus pradėti šią vasarą.
Dabar nustatyta, kad daugiabučiuose esančių negyvenamųjų patalpų – kirpyklų, nedidelių parduotuvių, kitų įvairios paskirties įmonių savininkams turi būti taikoma tokia pat parama kaip ir gyventojams. Tai yra, smulkiesiems verslininkams nereikės mokėti visos sumos, jiems irgi pagal šią programą bus kompensuojama iki 85 proc. išlaidų.
Toks vidaus reikalų ministro įsakymas pakeitė smukiųjų verslininkų, įsigijusių administracines ar komercines patalpas renovuojamų namų pirmuosiuose aukštuose, padėtį. Numatytame renovuoti Dariaus ir Girėno g. 33 name ir gretimame Vytauto Didžiojo gatvės 7 name, kuris vėliau irgi turėtų būti renovuojamas, negyvenamas patalpas įsigijęs jurbarkietis verslininkas Alvidas Čioraitis patenkintas naująja tvarka. „Dabar visai kitas reikalas. Suprantama, pritarsiu, kad namą reikia renovuoti. O anksčiau už renovavimą iš manęs prašė labai daug pinigų – sumokėti už viską. Jokios paramos valstybė neteikė, o skirti tiek lėšų, kiek buvo reikalaujama, mano įmonė neturi galimybių. Jeigu dabar mokėsime tiek, kiek ir butų savininkai – 15 proc. renovavimo kainos, suprantama, kad prie namo atnaujinimo prisidėsime.”
Kitame iš numatytų renovuoti penkiaaukščių patalpas turinti ir jas smulkiajam verslui naudojanti jurbarkietė, nenorinti viešai skelbti pavardės, sako kryžiaus kelius ir savivaldybės koridoriais ėjusi, ir į ministerijas rašiusi bandydama įrodyti, kad ji – lygiai tokia pat namo bendraturtė, kaip ir butų savininkai. Tai kodėl už namo renovavimą ji turėtų mokėti keletą kartų daugiau, negu šalia esančio buto savininkas? Juk ir jai priklausančios patalpos pertvarkytos iš pirmame aukšte įsigytų butų.
Į verslininkų pageidavimus atsižvelgta. Jiems suteikta galimybė renovuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, kuriuose yra verslininkams priklausančių komercinių patalpų, pasinaudoti tokia pat kaip ir gyventojams Europos Sąjungos parama.
Gintautas ŠIMBORAS
