Išėjus į užtarnautą poilsį gyvenimas nesibaigia, bet jis daug įdomesnis, kai neužsidarai nuo bendravimo, įdomių užsiėmimų ir susitikimų, kai vis dar sodriomis rudens žydėjimo spalvomis džiaugiesi ne vienas. Viešviliškius pedagogus į senjorų klubą „Dar ne sutema“ subūrė Aldona Palavinskienė, o prieš porą savaičių klubas paminėjo gyvavimo penkmetį.
Vienija bendrystė
„Kol dar esame dirbantys, ne vienam turbūt kyla mintis: kaip būtų gerai, kad šįryt nereikėtų keltis į darbą. O kai to darbo nelieka, kyla kitas klausimas: ką daryti, ką veikti?“, – šitaip senjorų klubo „Dar ne sutema“ penkmečio paminėjimo šventėje kalbėjo A. Palavinskienė.
Aldona atsakymą atrado greitai – reikia burtis, kartu ieškoti įdomios veiklos – ir suskato kurti senjorų klubą. „Pakviečiau burtis pedagogus, nes tarp mūsų daugiau bendrystės. Pedagogai yra Dievo paženklinti – jie kūrybiškesni, veiklesni. Juk toks ir mokytojo darbas – jis visada išeina už klasės ribų“, – sakė klubo įkūrėja.
Dabar Viešvilės senjorų klubas „Dar ne sutema“ vienija 16 pedagogų, dirbusių pagrindinėje ir profesinėje mokyklose, vaikų darželyje ir vaikų globos namuose. Klubo nariai nesikeičia – beveik visi jame nuo pat pradžios. Tačiau į šventę atėjusiems viešviliečiams A. Palavinskienė sakė: „Kai ateis jūsų senjorų dienos, praversime jums savo klubo duris.“
Sporto negana
„Man pačiai labai reikėjo tos veiklos. Be sporto, kurį tempiu jau dvidešimt metų“, – senjorų klubo atsiradimo priežastį paaiškino jo įkūrėja.
Kitąmet Viešvilėje vyks jau 20-oji seniūnijos spartakiada, kurios organizatorė ir varžybų vyriausioji teisėja – nuo pat pirmosios – yra A. Palavinskienė. Ji pati sportuoja nuo vaikystės. Mokydamasi ketvirtoje klasėje pradėjo lankyti gimnastiką, buvo Kauno rajono čempionė. Studijuodama Šiaulių pedagoginiame institute irgi treniravosi gimnastiką, paskui pradėjo žaisti tinklinį. Šis žaidimas prilipo ir išliko iki šiol. Gimnastikos irgi nepamiršo – Viešvilės mokykloje daug metų vadovavo ritminės gimnastikos būreliui.
Į Viešvilę A. Palavinskienė atvyko 1970-aisiais, dirbo pagrindinės mokyklos direktore, nuo 1978-ųjų – profesinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Viešvilėje ji išpopuliarino tinklinį. Aldonos vadovaujama komanda daugybę metų buvo Lietuvos žemės ūkio mokyklų čempionė. Ir dabar su būreliu Viešvilės jaunimo dukart per savaitę Aldona žaidžia tinklinį. „Kaip Maja Pliseckaja!“ – juokiasi moteris, sulyginusi save su visą gyvenimą šokusia baleto legenda.
„Po naujų metų jau pradėsiu varstyti Viešvilės sportininkų duris, klibinti komandas“, – sako Aldona, vėl sukdama kalbą apie seniūnijos spartakiadą. Viešviliečiai visada gausiai dalyvauja, paskui atstovauja seniūnijai rajoninėje spartakiadoje ir visada laimi prizines vietas.
Daugiau rūpesčių dėl piniginių reikalų. „Sukam galvas, už ką taures, medalius, priziukus, popieriaus pirkti… Juk reikia medalių – visi mėgsta, kai dėmesį parodo. Galėtų rajono Kūno kultūros ir sporto centras paremti miestelių sportininkus“, – mano sporto organizatorė.
„Bet kai nori veikti, sukrapštai ir pinigų“, – sako Aldona. Nors kalba jau apie senjorų klubą, tai, be abejo, tinka bet kokioje srityje veikti norinčiam žmogui.
Rimta bendruomenės dalis
Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas klubo „Dar ne sutema“ narius pavadino rimta bendruomenės dalimi. „Taip sakau, nes tuos žmones pažįstu jau penkiasdešimt metų, – į juos bet kada gali atsiremti. Danutė Daugirtienė veda renginius, Valerija Tamošaitienė pavaišins bet kurį svečią, Bronius Skvereckas ilgus metus vadovavo vaikų namams, su Irena Foktiene kartu dirbome – ji buvo seniūno pavaduotoja, Algirdas Sinkevičius rengia knygą apie Viešvilę, Aldona, kiek ją pažįstu, visada sportuoja“, – seniūnas, be abejo, būtų išvardijęs visus šešiolika, bet mūsų pokalbį nustelbė pasigirdusi visiems puikiai žinoma daina: „Laimė man dar ne svetima, dar širdyje ne sutema, ne sutema…“ Prasidėjo šventė.
Ne už borto
Pradėdamas veikliųjų Viešvilės senjorų šventę Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius Arvydas Griškus įvardijo tris esminius klubo „Dar ne sutema“ narių bruožus: jie puikiai atrodo, elgiasi išmintingai ir energijos galima jiems pavydėti. Rankdarbių būrelių vadovė Sniežana Šašienė senjorus papuošė segėmis su Viešvilės emblema.
Pakviesta pristatyti klubo veiklą A. Palavinskienė sakė: „Penkeri metai – nedaug, bet mūsų, senjorų, gyvenime – jau nemažai. Ką mes veikiam? Švenčiam gimtadienius: pasėdim, prisimenam praeitį – visokių linksmų atsitikimų, pasikalbam apie dabartį, padainuojam, pasipasakojam anekdotų, pažaidžiam stalo žaidimų.“
Klubo vadovė dar minėjo išvykas į koncertus Jurbarke, į ansamblių šventę Zyplių dvare pernai, o kad patiko, tai ir šiemet, senjorų susibūrimą Margynėje, kur viešviliečius pakvietė jurbarkiečiai, ekskursiją į Vilkyškių pieninę. „Ar buvote? Ten įdomu ir – įsileidžia,“ – klausė Aldona susirinkusiųjų ir buvo bebaigianti savo trumpą, kaip ir buvo žadėjusi, kalbą. Bet salėje sėdėję viešviliečiai ją dar papildė: klubo nariai siuvo dovanų maišelius ir ruošė dovanas vaikams, rėmė vaikų namų „Nykštukų“ šeimyną, dalyvavo kalėdinėje akcijoje.
„Mes visur lindom, kas tik vyko Viešvilėje, ir buvom patenkinti – nes taip sau įrodai, kad esi reikalingas“, – tašką padėjo senjorų klubo vadovė.
Tuomet prasidėjo sveikinimai, o gausus sveikintojų būrys patvirtino seniūno nuomonę, kad senjorai yra rimta bendruomenės dalis, ir – mylima bei gerbiama.
Gražiausias savo repertuaro dainas penkmetį švenčiančiam klubui dovanojo kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Vėtrungė“, vadovaujamas Kristinos Martinaitytės-Glinskienės. Su dovanomis atėjo pagrindinės mokyklos ir vaikų globos namų vadovai, šventišku akordu suskambo Vytenio Partiko dainos. Bendruomenės centro „Skalvija“ pirmininkas Andrius Šašys įteikė gimtadienio tortą, Viešvilės seniūnas V. Kucinas pamalonino nuoširdžiu kreipiniu „Mielieji mano bičiuliai!”
Į sveikinimų ir linkėjimų puokštę gražiai įsipynė klubo narių Irenos Foktienės ir Danutės Daugirtienės kūryba, jų pačių nuoširdžiai ir linksmai pristatyta ir paskaityta.
Šventė tęsėsi prie vaišių stalo, buvo vakarojama su žaidimais ir dainomis, gimė naujų veiklos idėjų. Buvo nuspręsta turėti klubo himną ir net surepetuota! Žodžius jam sukūrė I. Foktienė, muziką – Algirdas Sinkevičius.
„Dar ne sutema“ pradeda antrąjį veiklos penkmetį. Veiklos, kuri teikia bendravimo malonumą ir, pasak klubo vadovės, pojūtį, kad senjorai nėra išmesti už gyvenimo borto.
„Norėtųsi ir didesnių ekskursijų, ir platesnės veiklos, bet… pinigai. Pedagogų pensijos nedidelės, o gyvename dauguma tuose brangiuosiuose Viešvilės butuose“, – sakė A. Palavinskienė, mintyje turėdama didžiausius gal ne tik Jurbarko rajone viešviliečių mokamus mokesčius už šildymą.
Kai klubas būrėsi, buvo minčių apie jo įregistravimą ir projektų rašymą, bet senjorai pabūgo dokumentacijos. Pabūgo turbūt ne todėl, kad nesugebėtų, o kad labai nuobodu tvarkyti popierius ir atsiskaitinėti už kiekvieną išleistą centą. Juk yra kur kas įdomesnių užsiėmimų dar tebežydint gyvenimo rudeniui.
Danutė Karopčikienė
