Sveiki, bičiuliai! Šiandien laikraštyje mane nupiešė gimnazistė Kristina Perminaitė. Ėjau aš panemune ieškodamas pavasario, o radau – Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinę mokyklą, ant kalnelio baltuojančią. Pavasario ir čia dar nebuvo, bet mokykloje visi šnekėjo apie tai, kaip Viktoras važiavo į televiziją dalyvauti „Lietuvos tūkstantmečio vaikų” žaidime.
Viktoras Andriuškevičius – penktokas, gerai mokosi, daug kuo domisi. Dar prieš važiuodamas į televiziją, šventėje „Tramtatulis” gražiai pasekė dvi sakmes ir komisija išrinko jį į respublikinį turą Kaune. Viktoras lanko beveik visus būrelius – nespėja tik į dailę, o į šokius sakė nenorįs eiti – todėl mokykloje ir po pamokų ilgai užsibūna. Susipažinau su juo, kai laukė dziudo treniruotės.
Smalsutis: Viktorai, girdėjau mokytojus apie Tave sakant – „guvus vaikas”. Kas yra guvus?
Viktoras: Nežinau. Tiksliau – žinojau, bet pamiršau. Mokytojai dar sako, kad aš esu protingas. Kartais per pamokas liepia man neatsakinėti, kad galėtų atsakyti kiti vaikai.
S.: Iš kur Tu viską žinai?
V.: Aš… Atidžiai klausausi per pamokas, ruošiu namų darbus, skaitau, randu internete.
S.: Ar mokaisi tik dešimtukais?
V.: Ne… Taip. Semestre tik dešimtukai.
S.: Girdėjau, kad buvai televizijoje.
V.: Neseniai, prieš savaitę.
S.: O kas pasiūlė dalyvauti projekte „Tūkstantmečio vaikai”?
V.: Pats sugalvojau, dar mama paskatino. Užpildžiau anketą internete, paskui man paskambino.
S.: Tai per naktis sėdi prie kompiuterio?
V.: Ne, naktį miegu.
Viktoras nebuvo labai šnekus. Nors jis teigė, kad su draugais daugiau šneka, aš pagalvojau, kad gal tai ir yra guvumo požymis – netaukšti niekų.
O gal Viktoras sužvaigždėjo? Juk jis dalyvavo televizijos laidoje, kovo viduryje televizija jį filmavo mokykloje, o kovo 27-ąją per LTV visi galėsime Viktorą pamatyti. Ar pateko į finalą, Viktoras nepasakojo – kas norės, sužinos pažiūrėję laidą „Lietuvos tūkstantmečio vaikai”. Nepamirškite – per LTV kovo 27 d.
Smalsutis
