Apie modelio darbą svajoja daugelis mergaičių, bet tik nedaugelio svajonėms lemta išsipildyti. O keturiolikmetės jurbarkietės Viktorijos Vilkelytės svajonė virsta realybe – lapkričio pradžioje ji dalyvavo agentūros „RUTA model management“ organizuotoje atrankoje ir pasirašė sutartį su Japonijos modelių agentūra „Satoru“.
Vasarą Viktorija skris į Tokiją padirbėti modeliu prestižinėje modelių agentūroje „Satoru Japan“, o kol kas ji, kaip ir iki laimingojo jai renginio lapkričio 4 d. Šiauliuose, eina į pamokas Naujamiesčio pagrindinėje mokykloje ir aštuntoje klasėje mokosi vienus labiau, kitus mažiau patinkančius dalykus. „Mokausi, manau, neblogai ir modelio darbas mokslams nesutrukdys, nes dirbsiu tik vasarą. Labiausiai patinka biologija, nes tas dalykas susijęs su žmogumi ir jo veikla, ir mokytoja Irma Kapilovienė labai gera. Kas nepatinka? Jei galėčiau, turbūt neičiau į fiziką… O studijuoti norėčiau psichologiją. Laisvalaikiu šoku grupėje D-EM. Mūsų vadovė Eiva – irgi moksleivė, grupei vadovauja nuo 14 metų, o šokis nuo pat vaikystės jai yra visas gyvenimas. Eiva, manau, daug kam galėtų būti pavyzdys“, – pasakoja Viktorija.
Nors savo lėles jau seniai atidavė sesutei Evitai, keturiolikmetė Viktorija dar nesijaučia suaugusi ir neskuba – mieliau sugrįžtų į vaikystę, nors ten būta ne tik šviesių spalvų.
Laiba aukštaūgė starzdanėlėmis pamargintais skruostais ir raudonais plaukais Viktorija savo išvaizda skyrėsi iš kitų ir, ypač dėl tų raudonų plaukučių, klasiokai mėgdavo iš jos pasišaipyti. „Bet mama ir tėtis man patarė neimti to į galvą ir nuo pat vaikystės palaikė mano svajonę tapti modeliu“, – sako mergina, dabar jau neabejojanti, kad išskirtinė išvaizda yra privalumas.
„Praėjusią vasarą internetu užpildžiau anketas trim agentūroms ir visos kvietė mane susitikti. Visomis išsamiai domėjausi ir pasirinkau „RUTA model management“, – pasakoja Viktorija apie pirmuosius žingsnius į svajonės išsipildymą.
Lapkričio 4-ąją Šiauliuose, Aušros muziejaus Chaimo Frenkelio viloje, vyko konkursas. Dvylika merginų, atrinktų kone iš 200 norinčiųjų, savaitę repetavo – mokėsi gražios laikysenos, taisyklingai vaikščioti, šokti. „Buvo nelengva, bet maniau, kad bus sunkiau. Renginio rytą irgi buvo repeticija, paskui visažistė mus padažė, padarė šukuosenas, apsirengėme. Buvo 12 merginų, o atrinko dvi – mane ir Gretą iš Ukmergės, su kuria kartu gyvenome ir gerai sutarėme“, – pasakoja jurbarkietė.
Konkurso komisijoje dalyvavo ir agentūros „Satoru Japan“ atstovas Hideto Omura.
Ši agentūra iš savo modelių tikisi punktualumo, mandagumo ir draugiškumo. Atrankose gali dalyvauti 13–21 metų merginos, ne žemesnės nei 172 cm.
„Mano ūgis, kai registravausi, toks ir buvo, bet dabar, manau, jau esu šiek tiek paaugusi, o sveriu 45 kilogramus. Kasdien pasidažau tik blakstienas – paprastumą ir natūralumą labiausiai vertinu. Norėčiau demonstruoti vakarines sukneles, dalykinius kostiumėlius, bet nežinau, kokius rūbus teks vilkėti. Modelis turi būti universalus, juk nepasakysi dizaineriui, kad jo rūbai tau nepatinka“, – įsitikinusi mergina.
„Labai džiaugiuosi, kad būtent „Satoru“ mane pasirinko – iš tos agentūros nemažai modelių prasimušė ir yra žinomi madų pasaulyje. Be to, mane vilioja Japonija – visada norėjau ten nuvažiuoti“, – sako Viktorija.
Susitikome su Viktorija miesto bibliotekoje ir ji prisipažino pirmą kartą čia atėjusi – knygas ji skaito iš mokyklos bibliotekos. Neseniai perskaitė romaną apie našlaitę „Heida“, bet labiau mėgsta žurnalus, kuriuose rašoma apie modelius. „Iš modelių man patiko Cara, bet ji įsitraukė į narkotikų liūną – tai man nepriimtina. Dar patinka Tilda – jos abi dar jaunos“, – sako Viktorija.
Ji tvirtina esanti drąsi – bijo tik gyvačių ir žalčių, bet jei reiktų su jais pozuoti, tektų įveikti baimę.
Viktorijai labiausiai patinka ruda ir bordo spalvos, kasdien ji mėgsta mūvėti džinsus ir laisvus megztinius ir tikina, kad bet ko neapsivilktų.
Ne paslaptis, kad geri modeliai gerai uždirba. „Ką pirkčiau? Nežinau, kol kas neturiu didelių svajonių. Gal namą – vėliau, o dabar – gal rūbų, planšetinį kompiuterį. Galėčiau paaukoti pinigų vargšams, vaikams. Ne dėl pinigų man tas darbas patinka“, – tikino Viktorija.
Ar kas pasikeitė keturiolikmetės aplinkoje po modelių atrankos konkurso, kuriame ji tapo laimėtoja? „Mano geriausia draugė Justė labai džiaugėsi, ji mane palaiko, eina už mane šimtu procentų. Kai kurie mokytojai pasveikino, o kai kurie gal net nežino. Žinau, kad yra ir pavydinčių – jie sako, kad pasidariau pasikėlusi, bet Justė tvirtina, kad ne. Nesu pasikėlusi – man tai nebūdinga ir nematau, dėl ko“, – tvirtina Viktorija.
