Ūmios virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos yra vienas iš žiemos nemalonumų ir dažniausia neplanuoto kreipimosi į šeimos gydytoją priežastis. Virusai suaktyvėja esant šaltam orui ir puola žmones nesirinkdami. Tačiau susergame ne visi. Šeimos gydytoja Vaida Augaitienė irgi sako, kad yra būdų išvengti netgi gripo.
Sujaukia gyvenimą
Gripo virusas, nepaisant medicinos mokslo ir farmacijos pramonės pažangos, kasmet įsisiautėja ir sujaukia žmonių gyvenimus. Pavyzdžiui, JAV gripas kasmet nusineša apie 20 tūkst. gyvybių, o epidemijos metu į vaikų ir šeimos gydytojus kreipiasi penkis kartus daugiau pacientų.
Lietuvoje kasmet registruojama 350-480 tūkst. susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, iš jų 100 tūkst. – gripu.
Praėjusią savaitę gripo epidemija buvo paskelbta jau 3 savivaldybėse. Epideminį lygį pasiekė jau ir Šilalės bei Tauragės rajonai, o Jurbarkas, kitaip negu kitais metais, laikosi geriau: praėjusią savaitę sergamumas šoktelėjo iki 85,25 atvejų 10 tūkst. gyventojų, gripas nustatytas 34 ligoniams. Tai dar ne epidemijos lygis. Epidemija skelbiama, kai 10 tūkstančių gyventojų tenka 100 ligonių, o gripas nustatytas apie 30 proc.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras pirmadienį informavo, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis visoje Lietuvoje perkopė epideminį lygį, tačiau epidemijos paskelbtos tik Kaune, Jonavos ir Varėnos r. savivaldybėse.
Nuo gripo jau mirė 3 žmonės.
„Gripo epidemija išbalansuoja ne tik medikų darbą, bet ir kitas sistemas. Poliklinikose – ligonių antplūdis, žmonės negali eiti į darbą, į mokyklas, – sako Viešvilės ambulatorijos vyriausioji gydytoja V. Augaitienė. – Ir į mūsų ambulatoriją apie 20-30 proc. pacientų šiuo metu ateina dėl peršalimo ligų.“
Tos ligos susijusios su šaltuoju metų laiku. „Peršalimas susilpnina mūsų imunitetą, mūsų gynybines funkcijas, tačiau jei save saugome, stipriname imunitetą, saugomės peršalimų, sveikai maitinamės, kvėpavimo takų infekcijų galima išvengti, o apsisaugoti nuo gripo labiausiai padeda skiepai“, – neabejoja gyd. V. Augaitienė.
Vadovaujasi mokslu
Profilaktinės priemonės nuo peršalimo ligų reikalingos ne tik tada, kai virusai suaktyvėja ar skelbiama gripo epidemija. Pasak gydytojos, organizmą reikia visą laiką stiprinti, sveikai maitintis ir sveikai gyventi.
Kasdien reikia suvalgyti apie 400 g šviežių daržovių, nes jose yra vitaminų, kurie stiprina imunitetą. „Natūralūs su maistu gaunami vitaminai žymiai geriau mus saugo nuo ligų, negu sintetiniai. Bet aš teigiamai žiūriu ir į kokybiškus maisto papildus, pavyzdžiui, į Lietuvoje pagamintus vitaminus. Žiemą kokybiškų žalių daržovių nelabai yra, o atvežtiniuose vaisiuose ir daržovėse vitaminų nebėra tiek daug, kiek šviežiuose. Todėl aš pati vitaminus vartoju jau apie 8 metus ir nesergu“, – sako Viešvilės ambulatorijos vyriausioji gydytoja.
Kita profilaktikos priemonė, padedanti išvengti virusinių susirgimų, – skiepai. Gydytoja V. Augaitienė nuo gripo skiepijasi jau apie 20 metų ir nesuserga. „Ir negaliu sirgti – nes jei aš susirgsiu, kas dirbs? Kito gydytojo Viešvilėje nėra“, – tikrą gydytojišką požiūrį dėsto šeimos gydytoja.
„Kad ir kokių būtų nuomonių, vadovaujuosi mokslu – mokslas sako, kad skiepai nuo gripo patikimai apsaugo. Tokiose šalyse kaip Prancūzija, Amerika, skiepijasi 85 proc. gyventojų ir ten gripo problemos yra žymiai mažesnės. Pas mus, deja, skiepijasi tik 6-8 proc. gyventojų“, – apgailestauja gydytoja.
Tiesa, Viešvilėje padėtis nebloga. Gyd. V. Augaitienės pacientai skiepijasi noriai – ir priskirtieji rizikos grupėms, t. y. sergantys lėtinėmis ligomis, vyresni negu 65 m. amžiaus ir kt., ir mokama vakcina. Pernai 150 pacientų paskiepyta nemokamomis vakcinomis, dar 25 už skiepus mokėjo patys.
Imunitetas pasiskiepijus susidaro per dvi savaites, vystosi, ir ligos išvengiama, o jeigu susergama, tai lengviau. Gydytoja prisimena, kad prieš 8-9 metus, kai dar nebuvo skiepijami vaikų globos namų vaikai, apie 95 proc. jų sirgdavo virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu, kai kurie – ypač sunkiai.
„Masiškai iškrisdavo, o dabar, kai globos įstaigų gyventojai skiepijami nemokamai, suserga tik vienas kitas. Ir pačioj Viešvilėj, kol nebuvo vakcinuojama, sergamumas gripu buvo žymiai didesnis. Dabar, kai daug paskiepyta, šios ligos yra tik atvejai. Pats apogėjus pas mus buvo prieš tris savaites, tuoj po Naujųjų metų, o dabar pas mus jau slopsta. Kas mažiau atsparus, jau persirgo. Dabar jau kitokios infekcijos, o ne gripas“, – pastebi gydytoja.
Virusų įvairovė
Net apie 90 proc. ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukelia virusai, dažniausiai rinovirusas, rečiau adenovirusas, paragripo, koronavirusas.
„Rinovirusu sergame daugelis, dažniausiai rudenį. Jis sukelia slogą – užgula nosį, pakosime, skauda galvą. Adenovirusas sukelia stiprų gerklės skausmą, karščiavimą, bet nėra tokios aukštos temperatūros ir didelio negalavimo, kaip sergant gripu. Žinoma, tyrimai nedaromi ir nenustatinėjam, koks virusas sukėlė negalavimą – tai būtų per brangu ir užtruktų“, – pasakoja gydytoja.
Minėti virusai plinta per kontaktą, todėl jų sukeltos ligos prasiaučia darželiuose, mokyklose. Norint šių negalavimų išvengti ypač svarbu dažnai plauti rankas vandeniu su muilu, o kosėjant reikėtų burną užsidengti sulenkta alkūne, bet ne ranka, kaip esame įpratę, nes ranka viską liečiame ir visur paliekame ligos užkratą.
„Daugelis virusų būna kelių tipų, todėl viena infekcija persirgę žmonės gali užsikrėsti kito tipo virusu ir vėl susirgti, – perspėja gydytoja ir pataria, kad susirgus ne visada būtina eiti į polikliniką, kur vieniems nuo kitų įmanoma užsikrėsti kitais virusais. – Patariu pasikonsultuoti telefonu. Gydytojas nuspręs, ar gali ligonis gydytis simptominėmis priemonėmis, ar reikia rimtesnės pagalbos.“
Platina ligoniai
Sunkiausias infekcijas sukelia gripo virusas. „Jis plinta oro lašiniu būdu ir yra labai klastingas. Patekęs į mūsų kvėpavimo takus jis ardo ląsteles, dauginasi ir išskiria nuodus – todėl vargina sunkumas krūtinės srityje, būna silpna. Jei virusas piktas, o mūsų organizmas neatsparus, gali būti ir įvairių komplikacijų – plaučių uždegimas, smegenų uždegimas. O atsparus organizmas gali ir nesusirgti, jis sugeba pats su virusu susidoroti“, – pasakoja gydytoja.
Gripo virusas plinta žymiai greičiau ir plačiau už kitus, jis pažeidžia nosies, ryklės gleivinę, plaučius. Gripo virusą perduoda sergantis žmogus. Jam kosint, čiaudint, kalbant virusas patenka į aplinką, o su įkvepiamu oru – į sveiko asmens organizmą. Gripo virusu galima užsikrėsti ir per daiktus, pavyzdžiui, prisilietus prie durų rankenos ant kurios yra gripo virusų, o po to ranka palietus savo nosį ar burną.
Į masinio susibūrimo vietas gripo sezono metu geriau neiti, tačiau grynas oras – tik į sveikatą, todėl reikėtų nevengti pasivaikščioti ir gerai vėdinti namus. „Grynas oras gerina kvėpavimą, mažina kvėpavimo takų gleivinės užburkimą. Tvankus, karštas oras blogina imunitetą ir virusas tokioje aplinkoje geriau jaučiasi. Nepatartina eiti į lauką, jei labai šalta, tik tada, kai stipriai skauda gerklę. Apsirengti reikia protingai, nes perkaisti taip pat negerai, kaip ir peršalti“, – pataria gyd. V. Augaitienė.
Pirmas vaistas – lova
Bet kokiu virusu užsikrėtęs žmogus neturėtų eiti ir į darbą. „Jeigu susirgai, pirmas vaistas – lova. Gulk į lovą ir per 1-2 dienas pasveiksi“, – taip gydytoja pataria savo pacientams.
Virusinių infekcijų simptomai panašūs – gerklės skausmas, sloga, karščiavimas, o gydymas simptominis. Reikia vartoti daug skysčių, kad pasišalintų virusas. Vaistininkas pasiūlys atsikosėjimą lengvinančių ar kosulį slopinančių vaistų, taip pat – nuo gerklės skausmo, nuo karščiavimo.
„Temperatūrą reikia mušti tik tada, kai ji aukštesnė negu 38,5 laipsnio. Temperatūra yra organizmo gynybinė reakcija. Virusas neatsparus aukštai temperatūrai, ir mūsų organizmas taip ginasi nuo jo. Jeigu tabletėmis numušame temperatūrą ir einame į darbą – silpniname imunitetą ir skatiname infekcijos plitimą. Tada virusui gyventi pas mus labai patogu. Ir gali būti labai rimtų komplikacijų, įmanoma atsidurti ir reanimacijoje, kai pažeidžiamos plaučių alveolės, plaučiai tiesiog suyra – yra tekę tokių atvejų matyti“, – pasakoja gydytoja ir pastebi, kad neretai ypač drąsiai elgiasi jauni vyrai – nepaisydami ligos eina į darbą, netgi jei dirbti tenka lauke.
Esant labai aukštai temperatūrai prireikia ir vaistų, tačiau juos turi paskirti gydytojas. „Antibiotikai virusų neveikia. Priešvirusinius vaistus turime tik vienai ligai – gripui, kitų virusų jie neveikia. Ir pradėti vartoti priešvirusinius veistus reikia per 48 valandas nuo ligos pradžios. Virusinės infekcijos gali komplikuotis ir bakterinėmis infekcijomis, jos paprastai prasideda 5-6 ligos dieną, kuomet atsiranda nauja karščiavimo banga. Tuomet reikia kreiptis į gydytoją, jis nusprendžia, ar skirti antibiotikų. Dabar žmonės apsišvietę, jie žymiai rečiau patys griebiasi antibiotikų, bet dar pasitaiko“, – pastebi gyd. V. Augaitienė.
Ir dar ji pastebi tokią tendenciją, kad savo darbuotojus vertinantys darbdaviai, jiems susirgus atleidžia kelias dienas nuo darbo netgi neimant nedarbingumo lapelio. „Protingas sprendimas – ir kolektyvas neužsikrės, ir žmogus greičiau pasveiks ir sugrįš darbingas“, – mano gydytoja.
Danutė Karopčikienė
