Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtam Tauragės poligono įstatymo pakeitimo projektui ir jo pateikimui Seimui. Jame numatoma poligono teritoriją padidinti 2 334 hektarais, plėtrą vykdant į Jurbarko rajono savivaldybės teritoriją, išimtinai valstybinėje žemėje. Į planuojamą teritoriją nepatenka jokie privatūs sklypai. Planuojant statinių ir infrastruktūros įrengimą poligono teritorijoje, prireikus būtų konsultuojamasi su už saugomas teritorijas atsakingomis institucijomis. Pakeitimai parengti atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo situaciją regione ir augančius Lietuvos kariuomenės bei NATO sąjungininkų rengimo poreikius.
Pateiktas įstatymo projektas buvo patikslintas pagal institucijų ir suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas ir siūlymus. Krašto apsaugos ministerija surengė susitikimus su Jurbarko rajono savivaldybės vadovybe bei Viešvilės seniūnijos bendruomene. Juose buvo atsakyta į vietos gyventojams aktualius klausimus dėl poligono veiklos, jos įtakos kasdieniam gyvenimui, lankymosi poligono teritorijoje ir medžioklės tvarkos bei kt. Viešvilės bendruomenei taip pat buvo pristatyti glaudaus savivaldybės bendradarbiavimo su Krašto apsaugos ministerija planai ir numatomas finansavimas bendriems projektams.
Numatant Tauragės poligono plėtrą Jurbarko savivaldybėje ir Kapčiamiesčio poligono bei karinės mokymo teritorijos įkūrimą, Vyriausybė posėdžio metu priėmė protokolinį sprendimą dėl papildomų priemonių Tauragės, Lazdijų ir Jurbarko rajonams. Šiomis priemonėmis siekiama gerinti gyventojų kasdienybę. Šis sprendimas priimtas norint suderinti nacionalinio saugumo poreikius su vietos bendruomenių interesais. Už konkrečių priemonių įgyvendinimą bus atsakingos ministerijos ir valstybės įstaigos pagal savo kompetencijos sritis.
„Karinės infrastruktūros plėtra yra būtina mūsų valstybės saugumui, tačiau ji turi eiti kartu su aiškiu įsipareigojimu žmonėms. Turime užtikrinti, kad kariuomenės stiprinimas atneštų apčiuopiamą naudą regionų gyventojams, stiprintų jų atsparumą“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Viena iš numatytų priemonių – kelių infrastruktūros gerinimas. Numatyta, kad pirmenybė būtų teikiama Tauragės, Lazdijų ir Jurbarko rajonuose esančių kelių projektavimui, remontui ir tiesimui, siekiant pagerinti krašto kelių būklę ir užtikrinti saugų eismą. Kelių infrastruktūros plėtrą ir priežiūrą koordinuos Susisiekimo ministerija, bendradarbiaudama su savivaldybėmis.
Papildomos priemonės numatytos ir energetikos srityje. Siekiant užtikrinti stabilesnį elektros energijos tiekimą gyventojams, planuojama pagal galimybes Lazdijų rajone esančias elektros oro linijas pakeisti požeminiais kabeliais. Už šios priemonės įgyvendinimą atsakinga Energetikos ministerija kartu su bendrove „Elektros skirstymo operatorius“.
Dėmesys bus skiriamas ir vietos ekonomikos stiprinimui. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bendradarbiaudama su savivaldybėmis, inicijuos papildomas verslo skatinimo ir investicijų pritraukimo priemones.
Sveikatos apsaugos ministerijai, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, pavedama užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą rajonų gyventojams.
Taip pat numatoma sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri koordinuotų šių priemonių įgyvendinimą ir spręstų kitus iškylančius klausimus.
Tikimasi, kad šios priemonės prisidės prie regionų infrastruktūros gerinimo, stabilesnio paslaugų teikimo ir didesnių ekonominių galimybių Tauragės, Lazdijų ir Jurbarko rajonų gyventojams. Numatyta, kad atsakingos ministerijos apie sprendimų įgyvendinimo rezultatus Vyriausybę informuos iki šių metų pabaigos.
Finansinė nauda savivaldybėms su poligonais
Vyriausybė planuoja teikti maksimalią pagalbą savivaldybėms su poligonais. Kasmet bus skiriama tiesioginė dalis gynybos biudžeto, proporcinga karinių teritorijų dydžiui. Socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai numatoma skirti 0,3–0,5 proc. nuo gynybai skiriamo BVP procento. Kelių remontui ir susisiekimui su poligono teritorijomis iš KAM biudžeto bus skiriama iki 5 mln. eurų per metus. Taip pat numatomas sveikatos priežiūros sektoriaus stiprinimas ir investicijų pritraukimas.
Iki 2030 metų savivaldybėms su poligonais kasmet planuojama skirti 25 mln. eurų Civilinės saugos stiprinimo programai, įskaitant kritinės infrastruktūros apsaugą. Mobilizacijos pareigūnų funkcijoms stiprinti bus skiriama iki 5 mln. eurų.
Pilietinio pasipriešinimo mokymams numatoma ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų, o jaunųjų šaulių būreliams bei Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursui mokyklose – ne mažiau kaip 1,3 mln. eurų.
Savivaldybėse su poligonais taip pat bus steigiami visuotinės gynybos centrai ir stiprinama kibernetinė sauga. Tai reikš papildomas darbo vietas ir kompetencijų ugdymo galimybes vietos bendruomenėse.
Galutinį sprendimą dėl poligono plėtros Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje šį pavasarį priims Seimas.
Poligono plėtrą Krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos kariuomenės atstovai kartu su Jurbarko rajono savivaldybės meru Skirmantu Mockevičiumi Jurbarko rajono bendruomenei pristatė sausio 7 d. Jurbarke, o kovo 9 d. Viešvilėje, susitikime su Viešvilės seniūnijos gyventojais. Vasario 9 dieną Mero kvietimu Jurbarko ligoninėje lankėsi LR Sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis bei LR Krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas.
