Šokate iš lovos vos pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams? O gal kiekvieną rytą suskambus žadintuvui daugybę kartų spaudinėjate mygtuką SNAUSTI? Mūsų miego ritmą reguliuoja vidinis kūno laikrodis – asmeninis polinkis keltis ir eiti miegoti panašiu paros metu. Atsižvelgiant į individualius kūno siunčiamus signalus yra išskiriamos dvi žmonių grupės, psichologų įvardijamos kaip vyturiai ir pelėdos. Žiniomis apie vyturių ir pelėdų miegojimo įpročius bei jų skirtumus dalijasi GERO MIEGO KLUBO ambasadorius Vitalijus Majorovas.
„Apie vyturių ir pelėdų egzistavimą mokslinėje erdvėje buvo diskutuojama ilgą laiką. Vyravo nuomonė, jog žmonės gali įprasti eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, nepriklausomai nuo jų vidinio kūno laikrodžio. Visgi, šio dešimtmečio viduryje JAV mokslininkai Jeffrey C. Hall, Michael Rosbash and Michael W. Young galutinai įrodė, kad miego įpročiai gali būti užkoduoti genuose. Šio tyrimo dėka už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje mokslininkai buvo apdovanoti Nobelio premija“, – pasakoja GERO MIEGO KLUBO ambasadorius Vitalijus Majorovas.
Vyturio ir pelėdos tipai nėra tik išgalvoti žmonių apibūdinimai. Teigiama, kad apie 70 proc. žmonių miego įpročiai gali priklausyti nuo jų miego ritmo, vis dėlto likusiųjų 30 proc. pasaulio žmonių genetikoje miego įpročiai užkoduoti nesureguliuojamai. Net keletą dešimtmečių buvo atliekami tyrimai, kuriais buvo bandyta pakeisti pelėdų biologinį laikrodį, tačiau pastebėta, kad net joms užmiegant anksčiau, ryte anksti atsikelti vis tiek būna per daug sunku.
Aš – vyturys ar pelėda?
„Identifikuodami vyturio ir pelėdos skirtumus, galime geriau suprasti ne tik save, bet ir savo šeimos narius, draugus ar kolegas. Kitaip tariant, suprasti kokiomis emocijomis jie pradeda ir užbaigia savo dieną, koks paros metas jiems produktyviausias, o kada galbūt reikėtų jiems suteikti daugiau privatumo“, – sako V. Majorovas.
Anot mokslininkų, žmones, kurie keliasi apie 6-8 valandą ryto, o miegoti eina apie 22 valandą vakare, galima vadinti vyturiais. Šiandieninė visuomenė yra prisitaikiusi prie ankstyvo – vyturių – gyvenimo ritmo, kadangi darbe ar mokykloje dažniausiai reikia būti 8 valandą, o keltis, atitinkamai, 6-7 valandomis.
„Keltis į darbą vyturiams nėra sunku, dažniausiai jie iš lovos pakyla dar nesuskambus žadintuvui. Jie spėja pasigaminti pusryčius, neskubėdami išgerti kavą, peržiūrėti rytines naujienas. Kai kurie vyturiai prieš darbą net randa laiko sportui. Ryte jie jaučiasi labai energingi, tačiau grįžę iš darbo – nebeturi jėgų“, – sako GERO MIEGO KLUBO ambasadorius Vitalijus Majorovas.
Tuo tarpu žmonės, kurių vidinis miego laikrodis atsilieka nuo vyraujančių socialinių normų yra vadinami pelėdomis. Šio tipo žmonėms keltis anksti ryte yra didžiausias košmaras. Rytais jų namuose žadintuvas skamba ne kartą, jie brangina kiekvieną lovoje praleistą minutę.
„Laisvos pelėdos dažniausiai keliasi apie vidurdienį, o miegoti nueina gerokai po vidurnakčio. Tačiau dėl visuomeninių normų pelėdoms dažnai tenka prabusti joms nepriimtinu metu. Dėl šios priežasties dienos metu jos būna mažiau susikoncentravusios, joms būna sunku dirbti ar mokytis, o produktyviausias paros metas ateina tik sulaukus vakaro“, – pasakoja miego ekspertas Vitalijus.
Vidinis laikrodis ir gyvenimo ritmas
Žvelgiant moksliškai, tiek vyturio, tiek pelėdos gyvenimo būdas žmogui yra puikiai tinkamas. Vis dėlto, įsiterpus socialinėms normoms, mūsų darbo ar mokslo grafikui neretai vidinis žmogaus laikrodis yra nustumiamas į paraštę. Atitinkamai, vyturio rėžimu gyvenanti pelėda gali pradėti jausti diskomfortą ar net sveikatos sutrikimus – susilpnėjusią imuninę sistemą, nemigą, depresiją ar metabolinį sindromą.
„Džiugu, kad šiandieninėje visuomenėje galime matyti pokyčius – gerėjantį supratimą apie miego svarbą. Vis daugiau darbdavių pradeda laisviau žiūrėti į darbo pradžios valandas, tad tokiu būdu tiek vyturiai, tiek pelėdos gali prisitaikyti prie savo biologinio laikrodžio ir dirbti asmeniškai jiems tinkamesniu paros metu“, – sako V. Majorovas.
Tiesa, dėl skirtingo vyturio ir pelėdos miego ritmo, neretai girdimas klausimas – ar vyturys ir pelėda gali gyventi kartu, po vienu stogu? Juk vienas didžiausią džiaugsmą jaučia galėdamas mėgautis ankstyvais savaitgalio pusryčiais, tuo tarpu kitas laisvą dieną svajoja miegoti iki pietų, o pusryčius pakeisti pietumis.
„Dažnai pastebima, kad kartu gyvenančių žmonių biologiniai ritmai šiek tiek supanašėja. Tačiau visuomet svarbu bendrauti ir rasti kompromisą, kad visi šeimos nariai jaustųsi komfortabiliai. Miegamojo erdvę išlaikykite ramią ir tylią tiek ankstyvą rytą – pelėdai dar bemiegant, tiek ankstyvą vakarą – vyturiui ruošiantis ilsėtis“, – sako GERO MIEGO KLUBO ekspertas V. Majorovas.
Jei miego ritmo šeimoje suderinti nepavyksta, V. Majorovas pataria atkreipti dėmesį ir į greta miegančio žmogaus poilsį užtikrinti padėsiančius elementus. Tai – į kitą lovos pusę judesių neperduodantį, kokybišką čiužinį, naktines užuolaidas ar triukšmą sulaikančius ausų kištukus. Iš pažiūros mažos detalės, gali gerokai pagerinti tiek nuotaiką, tiek bendrąją šeimos narių savijautą.
